Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-15 · Byla Nr. N-62-1430-11

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-888-815/2010Nutartis · 2010-06-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. N-62-1430-11Nutartis · 2011-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. N-575-1026-12Nutartis · 2012-02-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
N-62-1430-11
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00565-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
Nukentėjusysis
B. Z.
Kategorijos
  • 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-1430/2011Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00565-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 52.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros (toliau – ir Agentūra) 2009 m. birželio 29 d. nutarimu A. K. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 55 straipsnio 1 dalį nutraukta nenustačius asmens veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, jog 2009 m. birželio 1 d., 11.40 val., Narušiškių kaime L. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Gilužių ežero apsauginėje zonoje, buvo sunaikinta 870 m² ploto šlapios apyežerio pievos žolinė augmenija užvežant ant jos 90 m³ grunto, dėl ko buvo pakeistos žemės reljefo formos. Nustatyta, kad grunto užvežimo darbams vadovavo A. K., kuris darbo vietoje neturėjo leidimo vykdomiems darbams, tačiau vėliau pateikė Molėtų rajonų savivaldybės 2009 m. gegužės 22 d. išduotą statybos leidimą Nr. P5-56 bei kitus, su galimomis statybomis susijusius, dokumentus, dėl ko pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukiama.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios B. Z. R., Gilužio ežero bendratutės, skundą, 2010 m. birželio 7 d. nutartimi jį tenkino, t. y. Agentūros nutarimą panaikino ir grąžino bylą Agentūrai įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Teismas nustatė, kad 2009 m. birželio 29 d. nutarimas priimtas neatidžiai, net paviršutiniškai atlikus tyrimą, nes jame tik nurodyta, kad pateikti su galimomis statybomis susiję dokumentai, tačiau ginčijamame nutarime nebuvo įvertinta, ar nebuvo nukrypta nuo statybos leidimo reikalavimų inter alia taip, kad būtų pažeistos ATPK nuostatos. Dar daugiau, naujausi duomenys įrodo ir pagrindžia, kad šiai administracinio teisės pažeidimo bylai objektyviai, visapusiškai, pilnutinai išnagrinėti reikia įvertinti, ar žvyras buvo pilamas ant ežero (jo eulitoralės), ar ne (žr. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2010 gegužės 7 d. rašto Nr. 1.7-1063 „Dėl supilto grunto kiekio nustatymo žemės sklype Narušiškio k.“ kopiją; taip pat minėto rašto priedo – schemos su gręžinių vietomis ir pilto grunto kontūru, kopiją; UAB „Geoksis“ parengto plano kopiją). Be to, reikia nustatyti ir tai, ar žvyro užvežimu nebuvo pažeista Gilužio eulitoralė, ir ar ten ji apskritai yra, o tam reikalinga atlikti ekspertizę.

Teismas konstatavo, kad norint objektyviai, visapusiškai, pilnutinai išnagrinėti šią bylą bei įvertinti, ar A. K. veikose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 55 straipsnyje „Vandens apsaugos reikalavimų pažeidimas“, ATPK 62¹ straipsnyje „Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose“ ir 68 straipsnyje „Savavališkas miško paklotės naikinimas, žalojimas ar rinkimas“, požymių, reikia atlikti kompleksinį tyrimą, kurio pats neturi galimybės padaryti, juolab, kad Agentūros atstovas A. M. pats pripažino, kad reikia atnaujinti tyrimą ir neprieštaravo nukentėjusiosios prašymui dėl 2009 m. birželio 29 d. nutarimo panaikinimo ir bylos grąžinimo Agentūrai nagrinėti iš naujo.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2010 m. birželio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – B. Z. R. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmesti; arba 2) panaikinti 2010 m. birželio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - B. Z. R. skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti konstatavęs, kad B. Z. R. skundžiamą nutarimą gavo tik 2010 m. balandžio 1 d., nors jis pateikė įrodymus, paneigiančius pareiškėjos prašyme atnaujinti terminą nurodytas aplinkybes, be to, terminas atnaujintas nukrypstant nuo teismų praktikos suformuluotų taisyklių. Pažymi, jog B. Z. R. apie priimtą nutarimą tapo žinoma dar 2009 m. lapkričio pabaigoje, kai ji gavo Molėtų rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame aiškiai minimas Agentūros 2009 m. birželio 29 d. nutarimas ir atskleistas jo turinys, be to, 2010 m. kovo 1 d. B. Z. R. dalyvavo Molėtų rajono apylinkės teismo byloje, kurioje yra 2009 m. birželio 29 d. nutarimas, dar daugiau, jis su skundo priedais pastarajai įteiktas 2010 m. vasario 13 d. Iš čia daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, kad jo pateikti įrodymai nėra pakankami pagrįsti, kad B. Z. R. apie ginčijamą nutarimą sužinojo dar 2009 m. lapkričio mėnesį, nepagrįsta. Taip pat nurodo, jog B. Z. R. klaidino teismą, nes apie skundžiamą nutarimą ji žinojo dar ir 2009 m. rugsėjo mėnesį, kai Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija 2009 m. rugsėjo 22 d. raštu informavo pastarąją apie jos 2009 m. rugpjūčio 25 d. skundo išnagrinėjimo rezultatus.

Dėl ginčo esmės paaiškina, jog jis žvyrą išpylė būtent toje vietoje, kur numatyti žemės darbai, susiję su inžinerinių tinklų įrengimu – geoterminio šildymo sistemos įrengimo vietoje, todėl jam nesuprantama, kodėl statybinių medžiagų sandėliavimas traktuojamas kaip žemės reljefo formų galimas pažeidimas, nes tik baigus statybos darbus bus galima spręsti, ar pažeistos reljefo formos. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas už tai, jog sunaikino žolinę augmeniją ežero apsauginėje zonoje, B. Z. R. pati protokolą pasirašė, jokių pastabų nereiškė, o Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos jokių ribojimų su pievos žolės tvarkymu nenustato. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad reikia atlikti kompleksinį tyrimą, pažeidė bendruosius įrodymų vertinimo principus, nes toks tyrimas jau iš esmės yra atliktas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą B. Z. R. prašo jį atmesti palaikydama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, papildomai nurodo, jog apelianto teiginiai, kad skundžiamą nutarimą ji gavusi 2009 m. lapkritį, nepagrįsti. Teigia, jog Molėtų rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. lapkričio 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą tik paminėtas faktas, kad byla A. K. atžvilgiu nutraukta, tačiau nenurodyta, kada ir kokiu nutarimu, nenurodyti bylos nutraukimo motyvai bei pagrindas, o ikiteisminio tyrimo byloje nutarimas jai nebuvo įteiktas, todėl skundžiamo nutarimo turinys jai tapo žinomas 2010 m. balandžio 1 d. jį gavus. Pripažįsta, kad 2010 m. vasario 13 d. jai visgi įteiktas Agentūros nutarimas, bet tai buvo nepatvirtina kopija ir visiškai neįskaitoma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

A. K. apygardos administracinio teismo nutartį pirmiausia skundžia nepagrįstu ir neteisėtu B. Z. R. skundo priėmimu nagrinėti teisme, t. y. tvirtina, jog apygardos administracinis teismas nepagrįstai atnaujino skundo padavimo B. Z. R. terminą, taip nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos skundo padavimo terminų atnaujinimo bylose, taip pat netinkamai vertino jo pateiktus įrodymus, liečiančius skundžiamo 2009 m. birželio 29 d. nutarimo įteikimo B. Z. R. aplinkybes.

Nagrinėjamu bylos aspektu pasakytina, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusio ATPK 293 straipsnis įtvirtino, jog skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Agentūra A. K. atžvilgiu nutarimą priėmė 2009 m. birželio 29 d., taigi paskutinė skundo pateikimo teismui diena buvo 2009 m. liepos 9 d., tačiau skundą teismui nukentėjusioji B. Z. R. padavė tik 2010 m. balandžio 8 d. Pastaroji savo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, jog ATPK nustatyta tvarka Agentūra jai nutarimo neįteikė, o jį gavo tik 2010 m. balandžio 1 d., kai advokatas po pakartotinių prašymų jį išsireikalavo. Pirmosios instancijos teismas šiuos teiginius ir juos pagrindžiančius įrodymus pripažino svariais, todėl sprendė, kad B. Z. R. terminą praleido dėl svarbių priežasčių – nežinojo apie priimtą nutarimą, dėl ko 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi terminą atnaujino ir skundą priėmė nagrinėti teisme (b. l. 78, 130 – 131). Teisėjų kolegija, įvertinus bylos medžiagą, sprendžia, jog tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nepagrįsta.

Tiek ATPK 293 straipsnis, tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis įtvirtino, jog pareiškėjo prašymu praleistą dėl svarbių priežasčių terminą administracinis teismas gali atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas „svarbios priežasties“ definiciją, ne kartą yra konstatavęs, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybės, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą (žr. nutartis bylose Nr. N-62-5514/2008, Nr. N-444-3881/2009 ir kt.). Šiuo atveju objektyvia aplinkybe B. Z. R. laikė pavėluotą nutarimo nuorašo gavimą, tai pripažįsta ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau šiuo atveju sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, netinkamai nustatytas tokios objektyvios aplinkybės atsiradimo momentas, jos egzistavimo trukmė bei asmens elgesys po tokios aplinkybės išnykimo.

Bylos medžiaga patvirtina, jog apie 2009 m. birželio 29 d. nutarimą B. Z. R. buvo informuota dar 2009 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos raštu Nr.VAA(5.1)-1294, kuriame nurodyta, kad pagal jos 2009 m. birželio 1 d. pranešimą dėl galimai neteisėtų veiksmų vykdant statybas prie Gilužio vandens telkinio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pateikus papildomus įrodymus, bylos teisena 2009 m. birželio 29 d. nutarimu nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu. Analogiška informacija B. Z. R. buvo atskleista ir Molėtų rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame aiškiai minimas Agentūros 2009 m. birželio 29 d. nutarimas ir glaustai atskleistas jo turinys (b. l. 94 – 95), todėl B. Z. R. atsiliepimo į skundo teiginiai, kad šiame nutarime tik paminėtas nutraukimo faktas, neteisingi. Be to, A. K. pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje B. Z. R. kaip kaltinamajai 2010 m. vasario 13 d. buvo įteiktas A. K. skundas su priedais, kurių vienas yra Agentūros 2009 m. birželio 29 d. nutarimas (b. l. 99 - 102). Pažymėtina, jog šią aplinkybę (nutarimo gavimą 2010 m. vasario 13 d.) B. Z. R. pripažino tik atsiliepime į apeliacinį skundą kartu pažymėdama, kad nutarimo kopija buvo nepatvirtinta ir neįskaitoma, dėl ko ji negalėjo parengti skundo, o aktyviai ėmėsi visų įmanomų priemonių savo interesams ginti, pradedant 2010 m. vasario 24 d. atstovavimo sutarties su advokatu sudarymu.

Įvertinus tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju terminas skundui paduoti buvo praleistas taip žymiai (nutarimas gautas 2010 m. vasario 13 d., o skundas teismui pateiktas 2010 m. balandžio 8 d.) ne dėl objektyvių, o subjektyvių aplinkybių, t. y. pačios B. Z. R. pasirinkto pasyvaus elgesio, nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Ta aplinkybė, kad Agentūra priimto savo nutarimo B. Z. R. tiesiogiai nesiuntė, neleidžia daryti išvados, jog teismo persiųstas ir B. Z. R. 2010 m. vasario 13 d. gautas nutarimas nesukūrė pareigos pastarajai veikti sąžiningai ir operatyviai ginant savo galimai pažeistas teises ir interesus. Atsiliepime B. Z. R. teigia, kad jai buvo įteikta nepatvirtinta nutarimo kopija ir blogos kokybės, tačiau byloje nenustatytos jokios kliūtys, kurios būtų trukdžiusios jai gavus sunkiai įskaitomą dokumentą kreiptis į nutarimą atsiuntusį teismą ir susipažinti su minėtu tinkamai patvirtintu bei geros kokybės dokumentu, juolab kad žinodama apie jį dar 2009 m. lapkričio mėnesį galėjo gauti tinkamą dokumento nuorašą ir ikiteisminio tyrimo byloje, tačiau vėlgi tokių veiksmų nesiėmė. Taigi, aptartas B. Z. R. elgesys, įvertinus ir tai, kad A. K. atsakomybėn buvo patrauktas būtent pagal pastarosios 2009 m. birželio 1 d. pareiškimo tyrimo rezultatus, dėl ko ši žinojo apie pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą ir turėjo pakankamas galimybes jos išnagrinėjimo rezultatu domėtis, vertintinas kaip nepakankamai rūpestingas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymo nustatytas specialus sutrumpintas dešimties dienų terminas nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje apskųsti nebuvo savitikslis, t. y. jis sudarė sąlygas užtikrinti ne tik operatyvų bylos išnagrinėjimą, taip prisidedant prie administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimo (ATPK 248 str.), bet ir padedant įtvirtinti visuomenėje teisinių santykių stabilumą, kuris tenkinant nepagrįstus, kaip ir buvo šiuo atveju, asmenų prašymus atnaujinti praleistą terminą, būtų pakirstas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis numatė, kad administracinis teismas įstatymo nustatyta tvarka sprendžia bylą iš esmės tik atnaujinęs skundo padavimo terminą. Šiuo atveju nustačius, kad terminas skundui paduoti atnaujintas nepagrįstai, apeliacinio skundo argumentai dėl bylos esmės nenagrinėjami, o pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 5 d. ir 2010 m. birželio 7 d. nutartys naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 5 d. ir 2010 m. birželio 7 d. nutartis panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas