Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1596-375/2021 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovei N. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t. y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, visgi šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, 32 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas). Atsakovė, kuri atsiliepime pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių argumentų, dėl kurių nagrinėjamu atveju būtų poreikis organizuoti žodinį bylos nagrinėjimą. Teismas tokių išimtinių aplinkybių savo iniciatyva taip pat nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti atsakovės prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

14. Teismas atmeta atsakovės argumentą, jog apeliacinis skundas negali būti nagrinėjimas, nes yra nepasirašytas. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi, ir apeliacinis skundas) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas pateiktas specialia tvarka – per LITEKO VEP posistemį ir asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytu būdu.

15. Šioje byloje apeliacinis skundas pateiktas tik dėl sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškovės ieškinyje pareikštas prašymas dėl išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių nepasibaigus apeliacinės instancijos teismo nustatytam terminui pašalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumus, apribojo ieškovės procesinę teisę pateikti į bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

16. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga procesinė bylos eiga. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2020 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. A., kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 1 046,17 Eur skolą, susidariusią nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir honoraras advokatui už ieškinio paruošimą bei atstovavimą teisme. Atsakovė 2021 m. sausio 18 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atsiliepimo trūkumams pašalinti. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Kadangi apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus atsakovės atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti jau buvo pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas apeliantei (atsakovei) nustatė naują terminą, t. y. iki 2021 m. balandžio 20 d. (įskaitytinai) atsiliepimo į ieškinį trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartyje, pašalinti. Ieškovė 2021 m. vasario 21 d. pateikė procesinį dokumentą, pavadintą patikslintas ieškinys, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 964,10 Eur skolą, susidariusią nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir honoraras advokatui už ieškinio paruošimą bei atstovavimą teisme. Teismas šį procesinį dokumentą priėmė ir 2021 m. vasario 24 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį per 14 dienų pateikimo. Teismo pranešimo ir patikslinto ieškinio kopija atsakovei įteikti 2021 m. vasario 27 d. asmeniškai. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu už akių ieškovės patikslintą ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai 964,10 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (964,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur bylinėjimosi išlaidas bei valstybei 5,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovei patikslinus ieškinį, atsakovė atsiliepimo į jį nepateikė, termino atsiliepimui pateikti pratęsti neprašė, buvo pasyvi, nesinaudojo rungimosi teise.

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo.

18. CPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą pratęsti iki šešiasdešimties dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos. Tačiau pažymėtina, kad pateikus patikslintą ieškinį taikomos 141 straipsnio 2 dalies normos. CPK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui. Taip užtikrinami rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai), suteikiama galimybė kitai proceso šaliai pateikti atsikirtimus į ieškovo reikalavimus bei naujus įrodymus.

19. Nagrinėjamo klausimo kontekste akcentuotina, jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Patikslintame ieškinyje nepareikšta naujų pagrindinės skolos reikalavimų, o sumažinta pradinio ieškinio reikalavimo suma. Patikslintame ieškinyje pakeitus ieškinio sumą šis reikalavimas liko grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pradinis ieškinys, t. y. faktinėmis aplinkybėmis dėl skolos susidarymo ir teisės normomis, reglamentuojančiomis buto savininko prievolę sumokėti už daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūrą bei išlaikymą. Todėl ieškovei 2021 m. vasario 21 d. pateikus patikslintą ieškinį, kaip jau buvo nurodyta CPK 141 straipsnio 2 dalyje, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, todėl atsakovei nebuvo pareigos teikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį, o tokio atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikus, pirmosios instancijos teismui nebuvo procesinės pareigos spręsti klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo. Procesinė pareiga teismui spręsti klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo kilo tik pasibaigus apeliacinės instancijos teismo nustatytam terminui pašalinti atsiliepimo trūkumus, t. y. po 2021 m. balandžio 20 d. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą už akių, nepasibaigus terminui pašalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumus, apeliantės argumentas dėl apribotų jos procesinių teisių pateikti į bylą patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus pripažintinas pagrįstu.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Sprendžiant dėl procesinės bylos baigties yra aktualūs trys aspektai. Pirma, CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra skundžiama tik teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Kita teismo sprendimo dalis, kuria išspręsti materialiniai ieškinio reikalavimai (dėl skolos, palūkanų priteisimo) nėra skundžiama. Šioje byloje nenustatyta pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Antra, civilinio proceso įstatymai draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo procesinį sprendimą formaliais pagrindais, t. y. dėl pažeidimo, neturėjusio esminės įtakos bylos rezultatui ir bylos šalių teisių ir pareigų apimčiai (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovė, per apeliacinės instancijos teismo nustatytą terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti, atsiliepimo trūkumų nešalino. Teismui priėmus sprendimą už akių atsakovė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė. Teikdama atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė kvitą, kuriuo sumokėjo sprendimu už akių iš atsakovės valstybei priteistą 5,37 Eur sumą už procesinių dokumentų siuntimą. Ieškovė skundžia tik sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Byloje nėra kvestionuojama teismo sprendimo dalis dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo. Ši šalių procesinio elgesio seka sudaro pagrindą spręsti, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų buvęs išspręstas priimant sprendimą už akių, tik vėlesniame etape, t. y. po 2021 m. balandžio 20 d. Dėl to padarytas pažeidimas priimant sprendimą už akių nepasibaigus terminui pašalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumus dėl materialinių ieškinio reikalavimų nei vienai iš byloje dalyvaujančių šalių neigiamų procesinių pasekmių nesukūrė, kas leidžia jį laikyti formaliu pažeidimu. Ir priešingai, dėl dalies, kuria išspręstas išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas, teismui paskubėjus priimti sprendimą už akių, buvo sukurtos neigiamos procesinės pasekmės, kadangi ieškovei buvo apribota galimybė pateikti į bylą patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Toks pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, kas sudaro pagrindą panaikinti šią teismo sprendimo dalį ir klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Trečia, apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo už akių dalį dėl 15 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dėstomoji dalis prieštarauja jo rezoliucinei daliai, o būtent, kad skundžiamo sprendimo dėstomojoje dalyje nurodyta, kad patenkinus patikslintą ieškinį priteisiamas 24 Eur žyminis mokestis, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog priteisiamos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. priimto sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje, nurodydamas, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai iš atsakovės N. A. vietoj 15,00 Eur priteistinos 24,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ši nutartis išsiųsta ieškovei ir atsakovei, atskiruoju skundu nėra apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Taigi ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas teismo sprendimo trūkumas yra pašalintas specialia CPK 276 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde nėra teikiama argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Apeliacinis skundas yra teikiamas siekiant įgyvendinti teisę iš bylą pralaimėjusios šalies prisiteisti patirtas atstovavimo išlaidas. Pati apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas dalyje dėl atmesto ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Netgi pačiai apeliantei nekvestionuojant bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis priteisimo, nėra teisinio pagrindo naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Teismo sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl teisines pasekmes sukelia ne tik rezoliucinėje jo dalyje nurodytas sprendimas, bet ir motyvuojamojoje dalyje išdėstyti išaiškinimai. Todėl vien ta aplinkybė, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, jog atmetamas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, tačiau teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodžius argumentus dėl kurių, teismo nuomone, šis reikalavimas buvo nepagrįstas ir dėl to atmestas (sprendimo priešpaskutinė pastraipa), siekiant, kad klausimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti būtų pakartotinai nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, nėra būtina panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteistas žyminis mokestis. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas dėl procesinės teisės normos pažeidimo, kuris negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, panaikina Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir grąžina šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.