- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-348-1041/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11635-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- Ž. J.
- Atsakovas
- G. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. J. ieškinį atsakovei G. J. ir atsakovės G. J. priešieškinį ieškovui Ž. J. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo priteisimo bei santuokinio turto padalijimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečio D. J. (toliau – sūnus arba vaikas) gyvenamąją vietą su atsakove; 2) priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą sūnui po 280,00 Eur kasmėnesines periodines išmokas, vaiko lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę; 3) nustatyti ieškinyje nurodomą laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką.
2. Ieškovas nurodė, kad jis gyvena atskirai nuo 2023 m. gegužės mėn. ir jam ribojama teisė matytis su sūnumi. Šiuo metu ieškovas sūnui teikia išlaikymą po 280,00 Eur per mėnesį. Ieškovas registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jo pajamos sudaro 600,00 Eur–700,00 Eur. Atsakovė dirba, atskaičius mokesčius jos pajamos yra 800,00 Eur–1 000,00 Eur. Taip pat atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, kurį nuomoja.
3. Atsakovė atsiliepimo į prašomas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė, tačiau teisme priimtas atsakovės priešieškinis, kuriame suformuluotas reikalavimas pritaikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui š ieškovo periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 2) nustatyti priešieškinyje nurodytą laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką.
4. Atsakovė patvirtino, kad šalių vaikas gyvena su ja. Atsakovė užtikrina būtiniausius sūnaus poreikius, jos siūloma bendravimo tvarka atspindi vaiko užimtumą. Ieškovo bendravimas su sūnumi yra epizodinis. Vaiko poreikiai dėl nustatytų specialiųjų poreikių yra 1 312,50 Eur per mėnesį ir ieškovui tenkanti jų dalis, atskaičius vaiko pinigus, yra 613,37 Eur, tačiau laikino išlaikymo prašoma 400,00 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
5. Ieškovas su atsakovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutiko iš dalies. Ieškovas mano, kad laikinas išlaikymo dydis turėtų būti 280,00 Eur. Atsakovė nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, dalis nurodomų išlaidų kelia abejonių. Ieškovas pažymėjo, kad aktyviai dalyvavo sūnaus gyvenime iki 2023 m. gegužės mėn., nėra pagrindo jam riboti teisę matytis su sūnumi visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nesuteikiant jam teisės sūnaus pasiimti su nakvyne.
6. Išvadą duodanti institucija nurodė, kad šeima žinoma nuo 2023 m. birželio 23 d., vaiko teisių pažeidimas nenustatytas. Vaikas turi (duomenys neskelbtini), lanko logopedinius užsiėmimus, iki 2023 m. gegužės mėn. juo rūpinosi abu tėvai. Sūnus kas antrą antradienį lanko keramikos būrelį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su sūnumi nuo 2023 m. gegužės mėn. reguliariai nebendravo, reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kadangi vaiko ir tėvo ryšys manytina susilpnėjęs. Pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 270,00 Eur kas mėnesį, kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikių mastas ir abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. nustatė laikiną sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo sūnui 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, išlaikymo lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedė atsakovei išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise ir nustatė laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką.
8. Teismas dėl laikinos gyvenamosios vietos nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog jos nustatymas su atsakove kenktų šalių sūnaus interesams.
9. Teismas dėl laikino išlaikymo priteisimo pažymėjo, kad šalių vaikas turi specialiuosius poreikius ir, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, atsakovė šioje proceso stadijoje tikėtinai pagrindė, kad kas mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikia daugiau nei vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) atskaičius mokesčius, taip pat kad ši suma kas mėnesį gali siekti iki 1 312,50 Eur.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau atsakovė nurodo, kad ieškovas užsidirba dirbdamas keliuose darbuose. Ieškovas nepateikė paaiškinimų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad dėl objektyvių priežasčių jis neturi galimybių gauti didesnių pajamų. Ieškovas yra jaunas, sveikas ir darbingas asmuo, tačiau nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, todėl visos abejonės dėl ieškovo turtinės padėties vertinamos vaiko naudai.
11. Teismo vertinimu ieškovo siūloma bendravimo tvarka kas antrą sekmadienį, bet ne kas antrą antradienį, labiau atitinka tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principą. Nepilnamečio vaiko interesus labiau atitiktų bendravimas sekmadienį, bet ne antradienį.
12. Dėl objektyvių priežasčių gali būti situacijų, kai ieškovas negalės vykdyti teismo nutarties, tam, kad atsakovė galėtų tinkamai planuoti savo laiką, nustatoma, kad ieškovas apie negalėjimą susitikti su vaiku privalo iš anksto raštu įspėti atsakovę ne vėliau nei prieš 24 val.
13. Ieškovo ir sūnaus ryšys nėra visiškai nutrūkęs, jie retai ir nereguliariai bendrauja apie šešis mėnesius. Esant šalių sutarimui, kad būtinas pereinamasis laikotarpis, nustatomas vieno mėnesio pereinamasis laikotarpis.
Šalies argumentai
14. Ieškovo prašymas dėl nakvynių po pereinamojo laikotarpio tenkinamas, nustatant, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku turi teisę atitinkamu nutartyje nurodytu laiku bendrauti pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo, iš ieškovo sūnui priteisiant po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki bus priimtas teismo sprendimas, išlaikymo lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas tenkino atsakovės reikalavimą dėl laikino išlaikymo priteisimo, kuris sutampa su priešieškinio reikalavimu. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas preliminarus įrodymų ir aplinkybių vertinimas, o laikinas išlaikymas turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius bylos nagrinėjimo teisme metu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrįsta teigti, kad 400,00 Eur per mėnesį išlaikymas patenkina tik būtinuosius poreikius.
9.2. Nustatytas laikinas išlaikymas viršija orientacinį vienos MMA išlaikymo dydžio kriterijų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalimi, padalinus orientacinį kriterijų, kiekvienam iš tėvų tenka 271,00 Eur per mėnesį išlaikymas, kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis.
9.3. Ieškovo (apelianto) pajamos kas mėnesį yra 500,00–700,00 Eur nedarbo draudimo išmokos. Nustatytas laikino išlaikymo dydis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei nėra proporcingas ieškovo turtinei padėčiai.
9.4. Ieškovas (apeliantas) pažymėjo, kad dalis priešieškinyje nurodytų išlaidų kelia abejonių, lyginant su pateikta poreikių (išlaidų) lentele.
9.5. Vienintelis specialusis vaiko poreikis, kuris galėtų sukelti papildomas išlaidas, yra kalbos sutrikimas, tačiau į bylą nepateikti išlaidas pagrindžiantys duomenys. Kiti vaiko sveikatos sutrikimai nesukelia pastovių papildomų išlaidų. Kitos, nei (duomenys neskelbtini), diagnozės leidžia vaikui gyventi visavertį gyvenimą.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepimu su ieškovo (apelianto) atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo šiuos argumentus:
10.1. Atsakovė detaliai išdėstė šalių vaiko poreikių mastą, kuris yra didesnis nei eilinio vaiko. Sūnus turi diagnozuotas ilgalaikes ligas, pas medicinos specialistus nuo vaiko gimimo lankytasi 106 kartus.
10.2. Vaikui diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuri yra reta ir sunki liga. Esant menkiausiems negalavimų požymiams reikia kreiptis į gydytojus. Šiuo metu nuo lapkričio mėn. pabaigos pastebėti prastesni kraujo ir šlapimo tyrimai. Dėl šios ligos atsakovė patiria ypač dideles išlaidas, nes vaikui turi stiprinti imunitetą, naudoti vitaminus, homeopatinius preparatus, be to, sūnui tinka ne visi vaistai.
10.3. Atsakovė pažymėjo, kad sūnui labai svarbus fizinis aktyvumas, o dėl jo lankomų būrelių buvo konsultuotasi su gydytojais.
10.4. (duomenys neskelbtini) buvo sūnaus lankyti apie vienerius metus. Atsakovė rūpestingai renkasi specialistus, užsiėmimai planuojami lankyti iki tol, kol bus pašalinti kalbos sutrikimai.
10.5. Ieškovas (apeliantas) klaidingai supranta sumas, pateikiamas juodraštinėje atsakovės lentelėje. Ieškovas niekada nesirūpino piniginėmis išlaidomis, kuriuos susijusios su sūnaus poreikiais, ir nesirūpina tuo dabar.
10.6. Atsakovė nurodė, kad ieškovas (apeliantas) neprisideda prie buto išlaikymo, todėl komunalinius mokesčius reikia dalinti iš dviejų. Taip pat ieškovas (apeliantas) naudojasi šeimos automobiliu BMW, kurio sąnaudos ir išlaikymo kaštai neatitinka bedarbio poreikių.
10.7. Vaiko poreikiai yra didesni nei standartiniai, todėl jo išlaikymui nėra pakankama teismų praktikoje nurodoma įprastinė vaiko išlaikymo suma.
10.8. Ieškovas (apeliantas) yra jaunas, sveikas ir darbingas. Jis buvo nušalintas nuo savo darbo dėl priklausomybių maždaug prieš dvejus metus, o nuo 2023 m. buvo atleistas. Ieškovas (apeliantas) nepateikia įrodymų, kad stengiasi susirasti darbą, tačiau turi galimybę užsidirbti. Ieškovas (apeliantas) vengia legalaus darbo, faktiškai dirba draugo ir tėvo įmonėse.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ir prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK-(duomenys neskelbtini) pateikė šiuos papildomus įrodymus: 2023 m. gruodžio 4 d. siuntimą, išrašą iš e.sveikata portalo dėl sūnaus 2023 m. gruodžio 5 d. apsilankymo pas (duomenys neskelbtini), sūnui nustatytų ligų ir apsilankymų pas gydytojus sąrašas, čekius dėl vizito pas odontologą ir maisto prekių parduotuvėse, logopedės patvirtinimą, kad sūnus nuo (duomenys neskelbtini) lanko užsiėmimus, gydytojų rekomendacijas.
18. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
19. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas teikiamus papildomus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, papildomi įrodymai yra vėlesnės datos nei skundžiama nutartis, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK 376 straipsnis), taip pat tai, kad šių papildomų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nutaria juos priimti.
Dėl ginčo esmės
20. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1556-1172/2024 pagal ieškovo (apelianto) ieškinį ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo (apelianto) ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino ieškovo (apelianto) bendravimo su šalių sūnumi, gyvenamosios vietos ir laikino išlaikymo nustatymo) nustatymo.
21. Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su skundžiamos nutarties dalimi, kuria priteistas laikinas išlaikymas sūnui po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pateikė atskirąjį skundą. Ieškovas (apeliantas) prašo teismo šalių vaikui priteisti laikiną išlaikymą po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas (apeliantas) nurodo, kad teismo nustatytas laikinas išlaikymas patenkina daugiau nei tik būtinuosius sūnaus poreikius, viršija orientacinį MMA dydį ir ieškovo (apelianto) pajamos jam neleidžia mokėti tokio dydžio išlaikymo. Ieškovas (apeliantas) taip pat pažymi, kad atsakovės nurodomos išlaidos kelia abejonių, taip pat vienintelis sūnaus specialusis poreikis, kuris gali pareikalauti papildomų išlaidų, yra kalbos sutrikimas. Atsakovė su ieškovo (apelianto) pozicija nesutinka ir nurodo, kad vaiko poreikiai yra didesni, nes jis turi sveikatos sutrikimų, o ieškovas (apeliantas) yra sveikas ir darbingas vyras, kuris gali uždirbti pakankamai, kad galėtų teikti priteistą laikiną išlaikymą.
22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas CK 3.65 straipsnyje. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų ar kitų procesinių dokumentų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
23. Pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinąja apsaugos priemone – laikinu materialinio išlaikymo priteisimu – siekiama teisinius santykius laikinai sureguliuoti, užtikrinti vaikų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą (CK 3.3 straipsnis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinti vaiko išlaikymo principai: tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (1 dalis); išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis); materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.194 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo CK trečios knygos nustatyta tvarka.
24. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
25. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-943/2022).
26. Teismų praktikoje minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 633,00 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje nustatytas išlaikymo dydžio orientacinis kriterijus (MMA dydis atskaičius mokesčius) nereiškia, jog teismas neturi pagrindo priteisti didesnio laikino išlaikymo dydžio atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir vaiko poreikius.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių sūnui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos tomas (toliau – e. b. t.) II, elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 49). Sūnui dėl kalbos sutrikimo yra nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, jam reikalinga (duomenys neskelbtini) pagalba, kuri yra teikiama (e. b. t. II, e. b. l. 51, e. b. t. III, e. b. l. 86). Vaikas dažnai serga virusinėmis infekcijomis, dėl jo sveikatos būklės dažnai kreipiamasi konsultacijoms ir tyrimams (e. b. t. III, e. b. l. 77–82).
29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šalių nepilnametis vaikas turi papildomus specialiuosius poreikius, kurie yra susiję su jo sveikata, ir kurių patenkinimui skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo reikalingas didesnis išlaikymo dydis nei viena MMA per mėnesį. Pažymima, kad sūnaus sveikatos sutrikimai yra tęstinio pobūdžio, jie susiję su gyvybiškai svarbiais vidaus organais. Vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), kas neabejotinai reiškia, kad jam yra reikalinga pastovi medicininė priežiūra, o su ja yra susijusios papildomos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas (apeliantas) nuo gyvenimo skyriumi su atsakove pradžios būtų nuolatinai finansiškai prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo ir išlaidų, susijusių su jo specialiųjų poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo (apelianto) kas mėnesį mokama išlaikymo suma turi viršyti ½ dalį MMA.
30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad atsakovės išlaidų lentelėje nurodytos sumos kelia abejonių dėl jų pagrįstumo. Minėta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės ir byloje esančius įrodymus vertina preliminariai. Orientacinis išlaikymo dydžio kriterijus yra MMA, kuris skundžiamos nutarties priėmimu metu atskaičius mokesčius buvo 633,00 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. padidėjo iki 708,00 Eur. Tokio dydžio išlaikymas yra laikomas patenkinančiu tik būtinuosius vaiko poreikius, tokius kaip maistas, drabužiai, higienos priemonės, būstas ir pan., ir jo reikalingumo neprivaloma papildomai įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nutarties 28 ir 29 punktuose nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad papildoma 92,00 Eur (800,00 Eur – 708,00 Eur) per mėnesį laikino išlaikymo suma iš abiejų tėvų (po 41,00 Eur iš kiekvieno), kurią galima skirti vaiko specialiųjų poreikių patenkinimui, nėra laikytina neracionalia ar nepagrįsta.
31. Vertindamas atskirojo skundo argumentus, susijusius su finansine padėtimi, dėl kurios, ieškovo (apelianto) teigimu, jis yra nepajėgus teikti priteisto laikino išlaikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovas (apeliantas) skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo nedirbantis ir gavo nedarbo draudimo išmokas, kurios kas mėnesį atskaičius mokesčius buvo nuo 577,11 Eur iki 672,56 Eur (e. b. t. I, e. b. l. 31), tačiau vien tik gaunamų pajamų dydis nėra pagrindas nustatyti mažesnį laikino išlaikymo dydį. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-943/2022).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) nepateikė teismui įrodymų, dėl kokių priežasčių skundžiamos nutarties priėmimo metu jis negalėjo gauti didesnių pajamų (pavyzdžiui, dėl sveikatos būklės ir pan.). Priešingai, apeliacinės instancijos teismui patikrinus Liteko duomenis apie ieškovo (apelianto) darbovietę ir jam mokamas išmokas (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovas (apeliantas) nuo 2024 m. vasario 5 d. yra draustas kaip asmuo, gaunantis atlyginimą už darbą (duomenys neskelbtini). Byloje nesant duomenų, kurie leistų preliminariai vertinti, kad ieškovas (apeliantas), būdamas darbingo amžiaus žmogumi, nėra pajėgus teikti priteisto laikino išlaikymo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sūnaus išlaikymui priteisė po 400,00 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
34. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo) taikymą, todėl ieškovo (apelianto) atskirasis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.