Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02072-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4;

2024 m. gegužės 30 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų M. D. (M. D.) ir T. D. (T. D.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. D. ir T. D. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims M. D., UAB „Paslaugos būstui“, Klaipėdos miesto savivaldybei, E. M. ir kitiems bendraturčiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai M. D. ir T. D. 2024 m. kovo 27 d. pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2) konstatuoti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus atsisakant pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais ieškovus M. D. ir T. D., neinformavus jų apie parduodamą nekilnojamąjį turtą ir nesudarius galimybės pirmumo teise pirkti parduodamą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini); 3) perkelti ieškovams 2024 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. K1ES-2102, pirkėjų teises ir pareigas; 4) priteisti iš pardavėjos (atsakovės) patirtus nuostolius, kuriuos sudaro 2024 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. K1ES-2102, 3.1. punkte nurodytos nekilnojamojo turto pardavimo kainos – 12 735 Eur ir viešojo elektroninio aukciono 2024 m. sausio 18 d. nustatytos pradinės pardavimo kainos – 8 500 Eur skirtumas, t. y. 4 235 Eur, ir nustatyti pirkėjams (ieškovams) sumokėti pardavėjai (atsakovei) už parduotą objektą minėtos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis, t. y. įnešant 7 650 Eur likusią nesumokėtą kainą už įsigytą nekilnojamąjį turtą; 5) priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atlyginti visas ieškovų patirtas išlaidas (nuostolius), susidariusius ginant pažeistą teisę, t. y. įmoką už atstovavimą – 4 000 Eur; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 7) priteisti atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užkertančias kelią žalai atsirasti ar padidėti, t. y. laikinai suvaržyti nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teisę bei šalių (Pirkėjo / ieškovo ir Pardavėjo / atsakovo) pirkimo–pardavimo sutartimi nustatytų teisių / reikalavimų vykdymą iki teismo sprendimo paskelbimo ir jo įsiteisėjimo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Ieškovai 2024 m. balandžio 12 d. pareiškė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovų ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, jog 2024 m. balandžio 12 d. pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovai prašo: 1) konstatuoti parduodamo nekilnojamo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), teisinį statusą – Klaipėdos miesto savivaldybės valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2) konstatuoti, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pažeidė bendraturčių ieškovų M. D. ir T. D. pirmenybės teisę pirkti parduodamą daiktą su bendro naudojimo patalpų dalimis ta kaina, kuria jis parduodamas – 8 500 Eur; 3) konstatuoti 2024 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3 skyriuje nustatyto objekto pardavimo kainos skirtumą, susidariusį tarp 2024 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos – 12 735 Eur ir viešojo elektroninio aukciono pradinės pardavimo kainos – 8 500 Eur, t. y. 4 235 Eur ieškovų M. D. ir T. D. naudai ir panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimo teisę į šią nekilnojamojo turto – buto kainos dalį ­(4 235 Eur); 4) priteisti ieškovų naudai iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 4 000 Eur sumokėtą atlygį už atstovavimą; 5) priteisti ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą 467 Eur. Ieškovai taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręsti šalių materialiniai teisiniai reikalavimai – stabdyti ir suvaržyti 2024 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. K1ES-2102, vykdymą ir iš jos kylančią reikalavimo teisę atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai prašyti ieškovų sumokėti už turtą tą kainą, kuri nurodyta minėtos pirkimo–pardavimo sutarties 3 skyriuje.

Teismas nurodė, jog teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, teismui teikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, o ieškinys turi atitikti ir papildomus ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 113–114 straipsniai, 135 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad būtų užtikrintas tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos pateikti atsiliepimus į pareikštus reikalavimus įgyvendinimas, kad teismas turėtų galimybę apibrėžti teisinio nagrinėjimo dalyką, pasirengti bylos nagrinėjimui, priimti aiškų ir konkretų sprendimą.

Teismas konstatavo, kad ieškinio trūkumai tinkamai nepašalinti. Ieškovai patikslintu ieškiniu reiškia iš esmės naujai suformuluotus reikalavimus, kurie taip pat turėtų būti tikslinami, nes nėra aiškūs ir dalis jų nesukurs ieškovams teisinių pasekmių. Dėl to ir dėl šio procesinio dokumento teismas turėtų nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o tai neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnis, 7 straipsnis), nustačius papildomą terminą būtų nepagrįstai užtęstas procesinio dokumento priėmimo klausimo išsprendimas. Teismas pažymėjo, jog nėra šalies atstovas ir negali už dalyvaujančius byloje asmenis įgyvendinti jų teisių ir pareigų, numatytų civilinio proceso įstatyme (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Teismas nurodė, kad ieškovai nustatytu terminu ištaisė tik dalį trūkumų (primokėjo žyminį mokestį, patikslino byloje dalyvaujančius asmenis, pateikė įrodymus apie sumokėtos kainos dalį), tačiau pažymėjo, kad ieškovai ir patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai kaip bendraturčiui, valdančiam bendrąją dalinę nuosavybę, nors iš pateiktų dokumentų matyti, kad butas nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu ieškovai į bylos nagrinėjimą įtraukė UAB „Paslaugos būstui“ ir M. D. Ieškovų patikslinti ieškinio reikalavimai yra su trūkumais ir turėtų būti tikslinami. Teismas pažymėjo, jog tik dalies trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu.

Teismas išaiškino ieškovams, kad pašalinus ieškinio trūkumus išlieka teisė kreiptis į teismą bendra tvarka.

Teismas grąžino ieškovams už ieškinį sumokėtą 467 Eur žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai M. D. ir T. D. (apeliantai) prašo patikrinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, mano, kad ji nepagrįsta ir neteisėtai varžo jų teises ir teisę kreiptis teisminės gynybos.

Argumentuoja, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Be to, tik ieškinys, nesusijęs su asmens subjektinių teisių gynimu, gali būti paliktas nenagrinėtu, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus.

Teigia, kad ieškovai nurodė, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Įstatymas įtvirtina suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnio 1 dalyje). Todėl mano, kad prielaidos atsirasti ieškovų subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y. ieškovų suinteresuotumas bei teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas, pareikštame ieškinyje yra suformuluoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui, kadangi teismo nustatytu terminu nebuvo tinkamai ištaisyti ieškinio trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Be kitų turinio elementų, procesiniame dokumente ypač svarbu tinkamai nurodyti procesinio dokumento dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką (reiškiamą reikalavimą), bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Tinkamas šių esminių procesinio dokumento turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas.

Suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ieškovo teisė ir pareiga. Pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės, ieškovas realizuoja savo teisę kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynybos. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju, jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai tinkamai neištaisė visų Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, kad nauji reikalavimai nėra aiškūs ir dalis jų nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. niekaip nekeičia ieškovų teisių ir pareigų apimties. Tokio reikalavimo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas). Taigi, patikslintas ieškinys taip pat turi trūkumų, kurie turėtų būti ištaisyti, kad jį būtų galima priimti ir pradėti civilinį procesą pagal ieškovų reiškiamus reikalavimus.

Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovai 2024 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. K1ES-2102, iš Klaipėdos miesto savivaldybės nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai, argumentuodami, kad buvo pažeista jų kaip šio turto bendraturčių pirmumo teisė jį įsigyti, iš esmės nesutinka su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pozicija, kad ieškovai nėra šio nekilnojamojo turto bendraturčiai, mano, kad buvo pažeistos jų kaip bendraturčių teisės ir interesai, nesutinka su 2024 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. K1ES-2102, nurodyta turto kaina, siekia, kad ji būtų 8 500 Eur, t. y. 4 235 Eur mažesnė, nei nurodyta sutartyje (12 735 Eur). Taigi, jeigu ieškovai nesutinka su įsigyto turto kaina, jie turėtų ginčyti sutartį, reikšti ieškinį dėl sutarties modifikavimo, o jų suformuluoti reikalavimai – konstatuoti, kad parduotą nekilnojamąjį daiktą – butą su bendro naudojimo patalpomis Klaipėdos miesto savivaldybė valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise (pažymėtina, jog ieškovai nekonkretizavo, kam, jų nuomone, dar priklausė šio buto nuosavybės teisė), konstatuoti, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pažeidė jų kaip bendraturčių pirmenybės teisę pirkti parduodamą daiktą ta kaina, kuria jis parduodamas – 8 500 Eur, konstatuoti 2024 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos ir viešojo elektroninio aukciono pradinės pardavimo kainos skirtumą – 4 235 Eur – ieškovų naudai ir panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimo teisę į šią nekilnojamojo turto kainos dalį, iš esmės yra įrodinėtos aplinkybės ginčijant sandorį (jo kainą), o ne savarankiški reikalavimai, nes tokių reikalavimų patenkinimas pats savaime nesukels jokių teisinių pasekmių. Jeigu ieškovai mano, kad yra bendraturčiai, kad atsakovė pažeidė jų kaip bendraturčių teises, jie taip pat turėtų formuluoti atitinkamus reikalavimus dėl nuosavybės teisės pripažinimo, gynimo ar pan. ir atitinkamai įrodinėti tokių reikalavimų pagrįstumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai tinkamai nesuformulavo ieškinio reikalavimų ir tinkamai neištaisė 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Pažymėtina ir tai, kad nors iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškovai nurodo, kad antro aukšto bendraturčiai yra šešių butų savininkai, ne visus juos įtraukia į bylą trečiaisiais asmenimis, ieškinyje nenurodyti jų vardai, pavardės, kontaktiniai duomenys, nors juos nurodyti yra ieškovų pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra ieškovų pareikšto patikslinto ieškinio trūkumų nustatymas, kiti ieškovų pareikšto patikslinto ieškinio trūkumai plačiau neanalizuotini.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinio priėmimo klausimo sprendimas ir trūkumų šalinimas negali tęstis be galo, neribotą laiką. Šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovai neįvykdė pareigos teismo nustatytu terminu ištaisyti 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis), juo labiau, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ieškovams pasinaudoti teismine gynyba pareiškus tinkamą, CPK nustatytus turinio ir formos reikalavimus atitinkantį ieškinį.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.