Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-12-876/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
1-12-876/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
R. S.
Nukentėjusysis
J. K.
Advokatai
Rasa Mali
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-12-876/2013Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00122-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.9, 2.3.6.4.2. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam R. S., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiajai J. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. (1 epizodas) 40 parų areštu ir pagal BK 259 str. 1 d. (2 epizodai) išteisintas, kurio dalis panaikinta Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu – pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 1 d. (3 epizodai) ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė; 2) Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 164 str. (2 epizodai), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuo 2008 metų sausio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. A-2-36-05/2003 vengė pareigos savo dukters U. S., gim. 2002 m. gegužės 16 d., išlaikymui mokėti nustatytą 1\4 dalį skolininko atlyginimo (visų pajamų), bet ne mažiau kaip po 1 MGL iki išlaikytinės pilnametystės ir neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikui, dėl ko per minėtą laikotarpį Vaikų išlaikymo fondui susidarė 6181,29 Lt skola.

Be to, R. S. nuo 2009 metų kovo mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 2-870-630/2008 vengė pareigos savo vaiko T. S., gim. 2006 m. rugsėjo 17 d., išlaikymui mokėti kasmėnesinę periodinę išmoką po 1 MGL iki sūnaus pilnametystės, neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikui, dėl ko per minėtą laikotarpį Vaikų išlaikymo fondui susidarė 4382,26 Lt skola.

Kaltinamasis R. S. neigė savo kaltę. Nurodė, kad neturėjo galimybės mokėti. Buvo registruotas darbo biržoje 1-2 metus. Savarankiškai ieškojo darbo, buvo į užsienį išvažiavęs, bet ten nepavyko. Grįžęs į Lietuvą darbo ieškojo, bet nieko nerado ir užsiregistravo darbo biržoje. Darbo ieškojo klausinėdamas, ar niekam nereikia darbininko, buvo nuėjęs į baldų įmonę. Neatsimena, kada darbo biržoje užsiregistravo. Kaltinamasis teigė, jog neatsimena, nuo kada nemoka U. S.. Žino, kad susidarė išlaikymo skolos. Kai dirbo oficialiai, tai atskaitydavo. Neprisimena, kada oficialiai dirbo, bet seniai. Nuo 2008 m. U. S., kai turėdavo pinigų, tai duodavo, kokią dovaną nupirkdavo. Oficialiai per banką pinigų nesiųsdavo. Jis dirbdavo pavienius darbus, darbo birža mokėdavo 315 Lt socialinę pašalpą, iš to ir gyveno. Iš atsitiktinių darbų kartais uždirbdavo 200 Lt per mėnesį, bet tai nebūdavo pastoviai. Nuo 2008 iki 2011 metų turėjo sveikatos sutrikimų, nuo jaunystės turi problemų su stuburu, galvos traumą turėjo. Dėl to neįgalumo neturi. Dėl traumų gali dirbti ne visus darbus. Jo išsilavinimas – 11 klasių. Turi kūriko specialybę. Per darbo biržą lankė prekybininkų kursus. Yra nuteistas už narkotikų platinimą. Narkotikus įsigydavo už savo pinigus. Kai turėdavo pinigų, kuriuos gaudavo už pavienius darbus, tai nusipirkdavo. Narkotikams skirdavo mažai pinigų, nes juos vartoja periodiškai. Pinigus išleisdavo maistui, rūbams, mokesčiams. Jam dar mama padėdavo. Iš darbo biržos jį pašalino už tai, kad būdamas sulaikytas policijos neatvyko užsiregistruoti. R. S. prisipažįsta rūkantis, alkoholio paskutiniu metu beveik nevartoja. Narkotines medžiagas vartoja. Jis mano, kad, jei vienas iš tėvų negali išlaikyti vaikų, tai kitas tėvas turėtų išlaikyti. Ne visiems tai pavyksta. Visko būna. Kaip gyvenimas pasisuka. Kol dirbo, išlaikė vaikus. 2011 m. spalio 30 d. jį suėmė. Jau pusantrų metų jis laikomas tardymo izoliatoriuje, ir ten neįmanoma dirbti. Pajamų jis neturi. Turi pusę buto. Dukters išlaikymui jis pinigų duodavo. Kai dirbdavo, iš atlyginimo oficialiai išlaikymą atskaičiuodavo. 5 metus teikė išlaikymą U., nes dirbo Šakių kelių valdyboje kūriku. Paskui išėjo į geriau apmokamą darbą – prie statybų. Kai turėjo galimybę, išlaikymą teikė abiem vaikams.

Nukentėjusioji J. K. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vaiko tėvas. Su R. S. yra išsituokusi 2008 m. gruodžio 12 d. Kai gyveno santuokoje, dėl išlaikymo problemų nebuvo. Tuo metu jie dirbo, kaltinamasis dirbo pavienius darbus. Po santuokos nutraukimo nebuvo taip, kad ji nedirbtų ir neturėtų galimybės vaiką išlaikyti. Šiuo metu ji motinystės atostogose. Tris mėnesius nesulaukusi alimentų, kreipėsi į antstolį, kad susitvarkytų dokumentus ir jai mokėtų valstybė. Dabar gauna po 130 Lt. Kovo mėnesį išlaikymą pradėjo mokėti vaikų išlaikymo fondas. Kai fondas pradėjo mokėti, tai oficialiai iš kaltinamojo per banką nieko nėra gavusi, bet tėvas vaiką pasiimdavo, su juo į parką eidavo, į parduotuves, nusivesdavo pas savo mamą. Po santuokos nutraukimo R. S. su sūnumi bendravo, ryšiai nenutrūkę. Vaikas dažniausiai pas tėvą būdavo tik dienomis. Ryte kaltinamasis vaiką pasiimdavo, o vakare parvesdavo. Nebūdavo taip, kad vaikas pas tėvą būtų savaitę ar kelias dienas. Vaiku tėvas rūpinosi kiek galėjo, bet oficialiai iš jo išlaikymo nukentėjusioji nėra gavusi. Kaltinamasis maisto nepirkdavo. Jis pas vaiką daugiau su dovanėlėmis ateidavo. Būdavo, kad tėvas vaiką pasiimdavo, o jis pareidavo su žaislais. Kiek už juos mokėdavo, nežinanti. Nežino, ar R. S., ar jo mama, bet yra nupirkę vaikui ir treningus, ir žieminę striukę. Kaltinamasis kartais jai duodavo pinigų asmeniškai. Daugiausiai iš R. S. prašydavo pinigų vaistams. Jie kainuodavo 20-30 Lt. Aišku, vaikas kiekvieną dieną nesirgdavo. Kai vaikas pradėjo eiti į darželį, tai sirgo dažnokai. Ji sūnų į darželį leido nuo metų laiko, ir jis visą laiką jį lankė. Nuo 2008 iki 2011 metų vaikas žiemos laikotarpiu sirgdavo kiekvieną mėnesį, ir tada vaistus pirkdavo abu. Kai vaistams prašydavo pinigų, tai kaltinamasis jų duodavo geranoriškai. Jis ateidavo ir pats matydavo, kad vaikas serga. Dėl civilinio ieškinio ji nesuprato, kai policijoje ją apklausė. Tada jos klausė, kiek laiko nėra gavusi išlaikymo. Ji tų 390 Lt nereikalauja ir civilinio ieškinio atsisako. Po santuokos nutraukimo su R. S. nebendravo. Negali pasakyti, ar kaltinamasis piktybiškai nemokėjo išlaikymo. Dėl lėšų su R. S. niekada neturėjo nesutarimų. Kiek jis galėjo, tiek jis jai padėjo, o dėl ko nemokėjo – negali pasakyti. Kai gyveno su R. S., jis narkotikų nevartojo. Bent ji to nežino. Kai kaltinamasis turėdavo lėšų, tai tikrai visada padėdavo, bet jis ne visada turėjo pinigų.

Liudytoja E. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos dukters tėvas. Ji paaiškino jog dukteriai U. S. kaltinamasis išlaikymo neteikia. Prieš kokius 6 metus ji kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą. Kai mergaitė gimė, ji buvo su E. S. pavarde. Kai išėjo įstatymas, tada kaltinamasis davė dukteriai savo pavardę, ir tada ji prisiteisė išlaikymą. Kai R. S. dirbo, tai būdavo, kad pervesdavo išlaikymo pinigų, bet paskui liko skola ir ji kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą todėl, kad R. S. nemokėjo. Fondas jai taip ir moka. Buvo, kad kelis kartus R. S. jai sumokėjo. Duktė bendravo su tėvu. Jis mergaitei nupirkdavo dovanų, dviratuką nupirko. Susitikus mieste duodavo tai 5, tai 20 Lt. Kalėdoms dovanų nupirkdavo. Tačiau jai asmeniškai pinigų nemokėjo, vaikui rūbų nepirkdavo. Prie išlaikymo R. S. neprisidėdavo, išskyrus dovanas. Nebuvo taip, kad jai mokėtų ir R. S., ir vaikų išlaikymo fondas.

Kaltinimas R. S. yra pareikštas dėl to, kad jis vengė išlaikyti savo dukterį U. S. nuo 2008 metų sausio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio bei sūnų T. S. nuo 2009 metų kovo mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio. Todėl baudžiamojoje byloje būtina nustatyti, kodėl U. S. ir T. S. nebuvo teikiamas išlaikymas iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji J. K. parodė, jog buvo priversta kreiptis į antstolį ir prašyti, kad T. S. išlaikymą perimtų valstybė, kadangi teismo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi prisiimto įsipareigojimo R. S. nevykdė. J. K. teigė, jog oficialiai išlaikymo iš kaltinamojo apskritai nėra gavusi. Nurodė, kad vaikas auga pas ją, pas tėvą nėra likęs nakvoti, išlaikymą jis teikė nereguliariai: jis arba jo mama yra nupirkę treningus, striukę, kaltinamasis duodavo sūnui dovanų, kartais jai asmeniškai duodavo pinigų, paprašytas sumokėdavo pusę už vaistus išleistų pinigų, kai vaikas sirgo. Dėl ko R. S. neteikė išlaikymo reguliariai, nukentėjusioji pasakyti negali.

Liudytoja E. S. nurodė, kad prieš kokius šešerius metus kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, nes R. S. dukteriai nebeteikė išlaikymo. Keletą kartų yra sumokėjęs, mergaitei nupirkdavo dovanų, yra nupirkęs dviratuką, susitikus mieste duodavo 5-20 Lt, tačiau reguliariai išlaikymo neteikė.

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. vasario 29 prašyme Nr. (4.2) D2-5225 pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodoma, kad 2008 m. sausio 15 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi E. S. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo U. S., gim. 2002 m. gegužės 16 d. 2008 m. vasario 28 d. buvo priimtas sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-1839, kuriuo nuspręsta nuo 2008 m. sausio 15 d. U. S. kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Skolininkui registruotu paštu 2008 m. kovo 13 d. išsiųstas priimto sprendimo nuorašas. Taip pat prašyme nurodoma, kad Fondo administracija, įstatymo nustatyta tvarka mokanti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir gyvendinanti Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. R. S. įsiskolinimas išlaikymo fondui yra 6181,29 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko (b. l. 21-23).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. vasario 29 prašyme Nr. (4.2) D2-5253 pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodoma, kad 2009 m. kovo 10 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi J. P. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo T. S., gim. 2006 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. liepos 7 d. buvo priimtas sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-8592, kuriuo nuspręsta nuo 2009 m. kovo 10 d. T. S. kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Skolininkui registruotu paštu 2010 m. lapkričio 3 d. išsiųstas priimto sprendimo nuorašas. Ir šiame prašyme nurodoma, kad Fondo administracija, įstatymo nustatyta tvarka mokanti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir gyvendinanti Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. R. S. įsiskolinimas išlaikymo fondui yra 4382,26 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko (b. l. 5-7).

Minėtuose prašymuose nurodyta ir Fondo administracijos teisė reikalauti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko baudžiamosios atsakomybės pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 str. 2 d.

Iš antstolio Arūno Balčiūno 2008 m. sausio 15 d. pažymos Nr. 0087/07/00315 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A-2-36-05 iš R. S. vaikui U. S. išlaikyti nustatyta mokėti po ¼ dalį skolininko atlyginimo (visų pajamų), bet ne mažiau kaip po 1 MGL iki išlaikytinės pilnametystės. Pažymoje taip pat nurodyta, kad 2007 m. spalio – 2007 m. gruodžio mėn. nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas (b. l. 25).

Iš antstolio Arūno Balčiūno 2009 m. kovo 9 d. pažymos Nr. 0087/09/02686 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-870-630/08 iš R. S. vaikui T. S. išlaikyti nustatyta mokėti kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 1 MGL iki sūnaus pilnametystės. Pažymoje taip pat nurodyta, kad 2008 m. gruodžio – 2009 m. vasario mėn. nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas (b. l. 9).

2008 m. vasario 28 d. sprendimu dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-1839 nuspręsta mokėti U. S., gim. 2002 m. gegužės 16 d., 130 Lt dydžio išmoką kiekvieną mėnesį nuo 2008 m. sausio 15 d. (b. l. 26), 2009 m. liepos 7 d. sprendimu dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-8592 nuspręsta mokėti T. S., gim. 2006 m. rugsėjo 17 d., 130 Lt dydžio išmoką kiekvieną mėnesį nuo 2009 m. kovo 10 d. (b. l. 10).

Šakių rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 21 d. teismo įsakymu iš R. S. priteistas išlaikymas U. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po ¼ dalį skolininko atlyginimo (visų pajamų), bet ne mažiau kaip po 1 MGL iki išlaikytinės pilnametystės (b. l. 67), Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria R. S. įsipareigojo teikti T. S. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis 1 MGL iki sūnaus pilnametystės (b. l. 68-70).

Iš Lietuvos darbo biržos duomenų matyt, kad R. S. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 90).

Iš SODROS informacijos nustatyta, kad nuo 1993 m. rugsėjo 9 d. iki 1995 m. kovo 27 d. kaltinamasis dirbo Šakių valstybinėje kelių valdyboje, nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. balandžio 4 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. gegužės 14 d. iki 2003 m. liepos 14 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. gegužės 17 d. iki 2004 m. rugsėjo 13 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. gegužės 2 d. iki 2007 m. sausio 11 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. kovo 19 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. birželio 27 d. iki 2008 m. liepos 14 d. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 91).

BK 164 str. numato baudžiamąją atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. Kaltinamajam R. S. pareiga mokėti lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo nustatyta Šakių rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 21 d. ir 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimais, kuriuose nurodyta išlaikymo forma – pareiga mokėti nuo 2003 m. lapkričio 21 d. po ¼ dalį skolininko atlyginimo (visų pajamų), bet ne mažiau kaip po 1 MGL iki išlaikytinės pilnametystės U. S., ir teikti T. S. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis 1 MGL iki sūnaus pilnametystės (sprendimas įsiteisėjo 2008 m. gruodžio 12 d.).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigia savo kaltę, tačiau jo kaltę įrodo anksčiau išvardinti bei kiti byloje esantys duomenys.

Kaltinamasis teigė, kad išlaikymą vaikams mokėjo kitais būdais – dovanodamas vaikams dovanas ir, kai turėdavo, duodamas pinigų – šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji bei liudytoja; tačiau tai nepaneigia teismo padarytos išvados, jog teismo nustatyta pareiga mokėti lėšas U. S. išlaikyti nuo 2008 metų sausio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio, ir nuo 2009 metų kovo mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio – T. S. nebuvo vykdoma.

Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 str. nešalina. Taip yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (pvz. 2012 m. gegužės 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012). Šakių rajono apylinkės teismo sprendimai dėl išlaikymo formos nėra pakeisti ar panaikinti, todėl jais paskirtą pareigą R. S. privalėjo ir privalo vykdyti. Asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos. Pažymėtina, kad tiek skolininkas, tiek išieškotoja turi pranešti antstoliui, kad išlaikymas teikiamas grynais arba pervedamas pašto perlaida. Tai, kad J. K. ir E. S. kreipėsi į antstolį bei rašė prašymus išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (b. l. 8, 24), nei jos, nei kaltinamasis nepranešė antstoliui apie kokias nors joms duodamas sumas ar kitokio pobūdžio teikiamą išlaikymą vaikams, tik patvirtina, kad nei vienas iš parodymus davusių asmenų nelaikė, jog išlaikymas vaikams nagrinėjamais laikotarpiais teikiamas. Vaikų mamos pretenzijų neturi. Abi teigė, kad kaltinamasis su vaikais bendrauja, dovanoja dovanas. Mamų poziciją palengvina tai, kad vaikų išlaikyme aktyviai dalyvavo valstybė – vaikų išlaikymo fondas, ir tam tikros lėšos buvo skiriamos. Tačiau šiuo atveju fondo įsikišimas išlaikant R. S. vaikus, t. y. išlaikymo pareigos perkėlimas valstybei, nešalina asmeninės atsakomybės ir pareigos išlaikyti vaikus. Todėl vertintina, kad nukentėjusiosios bei liudytojos pozicijos neturi didesnės reikšmės laikant R. S. veiksmus nusikalstamais.

Baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008).

Kadangi išlaikyti nepilnamečius vaikus yra tėvų civilinė pareiga, jos piktybinis nevykdymas sukelia baudžiamaisiais įstatymais numatytas pasekmes. Byloje nėra nustatyta pateisinamų priežasčių, dėl kurių kaltinamasis nagrinėjamais laikotarpiais negalėjo teikti paramos vaikų išlaikymui.

Kaltinamojo argumentus, kad vaikų išlaikyti R. S. neturėjo galimybės, nors savarankiškai ieškojo darbo, buvo registruotas darbo biržoje 1-2 metus, turėjo sveikatos sutrikimų, traumų, todėl galėjo dirbti ne visus darbus, per darbo biržą lankė prekybininkų kursus, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad visas kaltinime nurodytas vengimo mokėti vaikams išlaikymą laikotarpis yra nuo 2008 metų sausio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio, o Lietuvos darbo biržos duomenimis nustatyta, kad R. S. darbo biržoje buvo registruotas tik nuo 2010 m. sausio 26 d., teisiamajame posėdyje R. S. pats nurodė, kad jam nėra nustatytas neįgalumas, kad nuo jaunystės turėdamas tų pačių sveikatos problemų jis dirbo statybose. Tai, kad jis gali dirbti ne visus darbus, kad dvejus metus jis darbo ieškojo užsienyje, vėliau savarankiškai Lietuvoje, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, ir vertintina kaip kaltinamojo gynybinė versija. Kadangi byloje nėra duomenų, kad R. S. persikvalifikavo, turėdamas nepopuliarią specialybę, kad nebuvo pakankamai fiziškai sveikas, jis yra darbingo amžiaus, darytina išvada, jog jis nesiėmė visų priemonių, kad įsigytų profesiją, arba susirastų nekvalifikuotą darbą, nebuvo pakankamai aktyvus ir iniciatyvus darbo rinkoje bei aktyviai nesiekė gauti pajamų, kurias būtų galėjęs skirti vaikų išlaikymui, o jo sunki turtinė padėtis yra nulemta ne tik objektyvių aplinkybių, bet ir paties kaltinamojo elgesio (neveikimo). Konstatuotina, kad R. S. vengia dirbti ir bet kokiu kitu būdu įgyti pajamų be pateisinamos priežasties. Kaltinamasis ilgą laiką oficialiai nedirbo, todėl darytina išvada, jog turėjo pajamų save išlaikyti ir vengė bei iki šiol vengia savo pareigos tinkamai išlaikyti savo vaikus. Aukščiausiasis teismas ne kartą yra nurodęs, jog, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (2012 m. gegužės 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).

Be to, iš paties kaltinamojo parodymų nustatyta, kad dirbdamas pavienius darbus ir gaudamas socialinę pašalpą jis turėjo tam tikrų pajamų, tačiau tos pajamos buvo leidžiamos žalingiems poreikiams tenkinti: rūkymui, narkotinėms medžiagoms, o ne vaikų išlaikymui teismo nustatytomis išmokomis. Priklausomybę narkotinėms medžiagoms patvirtina ir 2012 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo R. S. nuteistas už tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 str. 1 d. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų gydęsis nuo priklausomybės ligų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 20 d. (b. l. 63), todėl, remiantis teismų praktika, spręstina, kad nuo tos dienos atsirado pateisinama priežastis neišlaikyti vaikų (kadangi asmuo neturi galimybės dirbti), tačiau tai, kad kaltinime suformuluota, jog vaikus jis vengė išlaikyti iki 2011 m. gruodžio, laikytina esmės nekeičiančiu netikslumu.

Taigi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčytinai leidžia daryti išvadą, kad R. S. nagrinėjamu laikotarpiu nevykdė pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti vaikus, mokėti lėšas jiems išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant R. S. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikaltimai nesunkūs; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstamos veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį – padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, sveikatos būklę – teisiamasis yra pilnametis, teismo teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu jis yra suimtas; į tai, kad iki šiol kaltinamojo nesumokėta nei kiek iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos nurodytos susidariusios 10563,55 Lt skolos. Įvertinant šias aplinkybes, skirtina arešto bausmė, kuri, atsižvelgiant į tai, kad R. S. su vaikais bendrauja, dukteriai U. S. iki 2008 m. išlaikymą teikė, skirtina artima minimaliam dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305, 307 str., teismas

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo neteikimo dukrai U. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo neteikimo sūnui T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 30 parų areštą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Judita Sungailaitė