Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23373-931/2018 pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui T. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „L. B.“ (toliau AB „L. B.“), išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23373-931/2018 ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nutarė priteisti iš atsakovo T. T. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. T. po 150 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos (2018 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai J. T..

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatydamas laikiną išlaikymo dydį, rėmėsi formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl orientacinio nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo, atsižvelgė į šalių nepilnamečio vaiko amžių ir jo poreikius, atsižvelgė į tai, kad šioje bylos stadijoje nėra surinkta išsamių duomenų apie nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, gaunamas pajamas ir galimus kitus atsakovo išlaikytinius, todėl sprendė, kad iš atsakovo priteistinas 150 Eur dydžio laikinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teismas išaiškino, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista, teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius visus nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę ir priėmus sprendimą šioje civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo argumentai

I. J. T. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23373-931/2018, prašydama panaikinti nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl 300 Eur dydžio laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Tokia teismo nutartis prieštarauja prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis), Vaiko teisių konvencijos 24 straipsniui, Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 2 daliai ir kitiems norminiams aktams.

Apeliantės manymu, teismas visiškai nevertino kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo gerą turtinę padėtį, nevertino kartu su ieškiniu į bylą pateiktų duomenų apie nepilnamečio vaiko tiek būtinuosius, tiek ir specialiuosius poreikius, duomenų apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, todėl priėmė neteisingą nutartį.

Apeliantės teigimu, teismas nesirėmė teismų praktika šios kategorijos civilinėse bylose ir nepaisė šios kategorijos bylose taikomo orientacinio kriterijaus dėl priteistino išlaikymo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23373-931/2018, kuria tenkintas iš dalies ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą vaikui, padarė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol neišsiaiškintas vaiko poreikių mastas, reali šalių turtinė padėtis, gaunamos pajamos ir sveikatos būklė, priteistas 150 Eur laikinas išlaikymas yra protingo dydžio, pakankamas, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaikų minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai. Ieškovė skunde teigia, jog teismo priteisto laikino išlaikymo dydis nepagrįstai mažas – prašo priteisti 300 Eur laikiną išlaikymą vaikui. Jos teigimu, vaiko poreikį sąlygoja specifiniai dalykai (vaikas serga įvairiomis ligomis), pati ieškovė nedirba, gauna tik išmokas už vaiką, o tuo tarpu atsakovas gauna dideles pajamas, turi pakankamai turto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu MMA yra 400 Eur (taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.). Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo. Kadangi išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikio mastas, kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, turėjo taip pat vadovautis orientaciniu 1 MMA dydžio kriterijumi ir priteisti iš atsakovo bent pusės minimalios algos dydžio išlaikymą vaikui. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir apeliacinės instancijos teismai tokios kategorijos bylose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2229-653/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-201-459/2017). Toks sprendimas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, išlaikytų šalių interesų pusiausvyrą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus.

Pažymėtinos ir tos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė rašytiniais įrodymais savo nurodomų aplinkybių, jog atsakovas gauna 3 000 Eur pajamas Norvegijoje, nes byloje nėra rašytinių įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas, yra tik duomenų apie turimą kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą ir turimus kreditorinius įsipareigojimus (t. y. negrąžintą kreditą AB „L. B.“ bankui).

Ieškovė nurodė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga mėnesinė suma sudaro ne mažiau 600 Eur per mėnesį, tačiau ieškinyje konkretizavo išlaikymą tik 420 Eur sumai (t. y. 200 Eur maistui, 50 Eur aprangai, 50 Eur medikamentams, 20 Eur higienos priemonėms, 50 Eur sauskelnėms, 10 Eur transportavimui, 10 Eur kirpyklai ir 30 Eur taupymui vaiko ateities atostogoms). Todėl laikytina, jog ir pačios ieškovės prašymas dėl laikino 300 Eur išlaikymo dydžio priteisimo nėra pakankamai (tikėtinai) pagrįstas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo dydį didinant ne iki 300 Eur (kaip to prašo ieškovė), bet iki 200 Eur per mėnesį, kas atitiktų teismų praktiką ir suformuluotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo dydžio, kai teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, ir nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio ir realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodyto dydžio laikino išlaikymo priteisimas leis patenkinti bazinius vaiko poreikius. Preliminariai įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis – 300 Eur per mėnesį vaikui atitinka proporcingumo tarp tėvų ir vaiko poreikių principą. Laikinas išlaikymas tėra tik laikinoji apsaugos priemonė, t. y. jis priteisiamas, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, preliminariai įvertinus vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingų lėšų sumą.

Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, padidinant priteisto laikino išlaikymo dydį iki 200 Eur per mėnesį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šioje byloje, kurioje išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

I. J. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartį pakeisti, padidinant iš atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį iki 200 Eur (du šimtai) per mėnesį, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos (2018 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – motinai J. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusias teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.