- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-1442-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03961-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Internova LT“
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Transpaula“
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Internova LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Transpaula“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Internova LT“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Transpaula“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Internova LT“ 13 291,86 Eur dydžio skolą, 273,28 Eur metines palūkanas, už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. vasario 25 d., 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad, vykdydama atsakovės užsakymus, suteikė atsakovei transporto paslaugas maršrutais: 1) 2019 m. rugsėjo 3-13 dienomis Lietuva-Prancūzija-Ispanija-Vokietija ir pateikė atsakovei apmokėjimui 2019 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MB248 3 531,58 Eur sumai; 2) 2019 m. rugsėjo 7-16 dienomis Lietuva-Vokietija-Šveicarija-Prancūzija ir pateikė atsakovei apmokėjimui 2019 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MB249 2 613,32 Eur sumai; 3) 2019 m. rugsėjo 14-23 dienomis Lietuva-Čekija-Italija-Kroatija-Prancūzija-Vokietija ir pateikė atsakovei apmokėjimui 2019 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MB250 3 656,65 Eur sumai; 4) 2019 m. rugsėjo 5-26 dienomis Lietuva-Vokietija-Olandija-Prancūzija-Italija-Estija ir pateikė atsakovei apmokėjimui 2019 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MB251 3 490,31 Eur sumai. Viso atsakovei buvo suteikta transporto paslaugų už bendrą 13 291,86 Eur sumą, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas ieškovei iki šiol nėra atsiskaičiusi. Ieškovė pažymėjo, kad krovinių važtaraščiai, patvirtinantys krovinio pristatymą atsakovės nurodytam gavėjui buvo pateikti atsakovei, dokumentus paliekant sandėlyje, tačiau atsakovei pradėjus neigti juos gavus, dokumentai buvo įteikti pakartotinai 2019 m. spalio 17 d. elektroniniu paštu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Internova LT“ pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės, žodinio susitarimo pagrindu, susiklostė civiliniai transporto paslaugų (krovinių vežimo) santykiai. Atsakovės atstovas telefonu pateikdavo užsakymą ieškovės vadovui, ieškovė paimdavo krovinį, nuveždavo atsakovės direktoriaus ar kito įgalioto asmens nurodytu maršrutu numatytiems adresatams. Ieškovei pristačius krovinį atsakovės nurodytiems adresatams ir transporto priemonei grįžus į Lietuvą, ieškovės vadovas siųsdavo suderinimui: nuvažiuotą maršrutą ir kilometražą; papildomas išlaidas, patirtas kelionės metu; išlaidas patvirtinančius dokumentus; krovinio važtaraštį ir mokėtiną sumą. Atsakovės direktoriui patvirtinus pateiktus dokumentus, nuvažiuotą maršrutą ir mokėtiną sumą, ieškovė išrašydavo sutartai sumai PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė apmokėdavo apytiksliai iki 90 kalendorinių dienų. Nepaisant susiformavusios verslo praktikos, ieškovės vadovas, prieš tai nederindamas nei važiavimo ataskaitos, nei sąskaitų su atsakovės vadovu, ar kitu įgaliotu asmeniu, nusiuntė PVM sąskaitas faktūras Nr.MB248, MB 249, MB 250 ir MB 251 tiesiogiai atsakovės buhalteriją tvarkančiai įmonei UAB „Advisera“. Kadangi krovinio pervežimo dokumentai nebuvo pateikti pačiam vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, nebuvo suderinti, atsakovė abejoja, ar ieškovė teikė atsakovei krovinių vežimo paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pažymėjo, jog krovinio važtaraščių originalų ieškovė atsakovei nėra pateikusi. Elektroniniu paštu buvo siųsti tik krovinio važtaraščiai, pridedami prie PVM sąskaitos faktūros MB 251. Iš elektroniniu paštu pateiktų 5 krovinių važtaraščių, atsakovei yra įskaitomi tik du krovinių važtaraščiai. Atsakovė patikrino savo duomenų bazėje ir įsitikino, kad tokių užsakymų pervežti krovinius iš klientų UAB „OMNITEKSAS“ ir UAB „Electronic House“ nebuvo gauta, todėl atsakovė negalėjo samdyti ir ieškovės, kaip vežėjos, pagal šiuos užsakymus. Kitų ieškovės nurodomų maršrutų atsakovė neturi galimybės patikrinti ir pateikti įrodymų, nes ieškovė nei teismui, nei atsakovei neteikia krovinio važtaraščių, o atsakovė dėl to nežino, nei užsakovų, nei krovinių siuntėjų ir gavėjų, kokiais adresais buvo pristatomi kroviniai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei MB „Transpaula“ iš atsakovės UAB „Internova LT“ 13 291,86 Eur skolą, 273,28 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 343,00 Eur žyminį mokestį, 1 850,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą.
4. Pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai atsakovės argumentus dėl duomenų neatitikimo CMR važtaraščiuose bei PVM sąskaitose faktūrose dėl pervežimo laikotarpio pradžios, kadangi krovinio pasikrovimo data ir transporto priemonės išvykimo data pildomos skirtinguose CMR važtaraščio blanko laukeliuose, kaip nurodo CMR konvencijos nuostatos (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas pažymėjo, jog atsakovės ginčijamame UAB „Electronic House“ važtaraštyje yra UAB „Internova“, kaip krovinio vežėjos, duomenys, antspaudas ir parašas (PVM sąskaitos faktūros MB Nr. 251 priedas 10), todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad UAB „Internova“ negalėjo užsakyti paslaugų, jei CMR važtaraščiuose ji nėra nurodyta kaip vežėja. Taip pat teismas vertino kritiškai kitus su CMR važtaraščio užpildymo trūkumais susijusius atsakovės argumentus, kadangi duomenų apie neatliktas krovinio pervežimo paslaugas ir nepristatytus krovinius gavėjams, nesant pilnų gavėjo duomenų kai kuriuose CMR važtaraščiuose, į bylą nepateikta.
6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės į bylą pateikti automobilio judėjimo fiksavimo sistemos duomenys, taip pat šalių pripažinti kelerius metus trunkantys pervežimų sutartiniai santykiai bei civilinėje byloje Nr. e2-295-435/2021 pagal MB „Verslo idėja“ ieškinį UAB „Internova“ jos interesus atstovaujančios advokato padėjėjos susirašinėjimas su MB „Verslo idėja“, kuriame nurodyta, kad UAB „Internova“ teigimu sąskaitos nebuvo patvirtintos jų įmonės darbuotojo, nes kilo ginčas dėl sumos, nesant papildomas išlaidas patvirtinančių čekių (2020 m. spalio 7 d. el. laiškas, DOK-118353 dokumento 4 priedas), leidžia teismui daryti išvadą, jog krovinio dokumentai buvo pateikti atsakovei šalių sutartu būdu ir atsakovė turėjo galimybę su jais susipažinti bei išanalizuoti.
7. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, bei duotus paaiškinimus, sprendė, jog ieškovė suteikė atsakovei pervežimo paslaugas, todėl turėjo teisę išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Pažymėjo, jog atliktų paslaugų bei paslaugų kainos atsakovė neginčijo, neįrodė, jog kaina turėtų būti kitokia (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovė UAB „Internova LT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės MB „Transpaula“ ieškinį atsakovei UAB „Internova LT“ atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes iš ieškovės pateiktų CMR važtaraščių ir prie CMR važtaraščių pridėtų PVM sąskaitų faktūrų, matyti, kad CMR važtaraštyje nurodytas krovinio vežimo maršrutas (siuntėjo adresas ir gavėjo adresas) ar jo dalis neatitinka PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos suteiktos paslaugos aprašymo – krovinio vežimo maršruto. Ieškovė į bylą nepateikė nei automobilio kelionės lapų, iš kurių matytųsi automobilio kelionės maršrutas, data bei laikas, nei įsakymų dėl vairuotojo komandiruočių vežti krovinį konkrečiu maršrutu.
8.2. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą apsiribojo tik ieškovės atstovo D. P. paaiškinimais, tačiau išsamiai neištyrė ieškovės pateiktų dokumentų, atlikdamas tik formalų įrodymų tyrimą, laikydamas, jog atsakovė, o ne ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia atsikirtimus į ieškinį. Tokiu būdu teismas pažeidė teismų praktikoje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino nepagrįstai, nes atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai patvirtina, jog ne ieškovė MB „Transpaula“ suteikė krovinio pervežimo paslaugas pagal ieškovės į bylą pateiktus CMR važtaraščius, o tretieji asmenys. Tai patvirtina gautos ir tretiesiems asmenims (UAB „TransLord“, UAB „Tavo ekspresas“, UAB „Petransa“, MB „Evanda“) apmokėtos PVM sąskaitos faktūros už minėtų krovinių vežimą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė MB „Transpaula“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovės pateikti į bylą krovinio važtaraščiai ir PVM sąskaitos faktūros neatitinka PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto krovinio vežimo maršruto, tačiau šią aplinkybę paneigia šių dokumentų turinys. Be to, apeliantė jokių jos argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikė. Minėtos aplinkybės neginčijo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
9.2. Apeliantė teigia, jog byloje turėjo būti pateikti įsakymai dėl komandiruočių bei MB „Transpaula“ kelionės lapai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog įsakymai dėl komandiruočių yra personalo dokumentai, kurių išleidimo tikslas – apmokėjimas už darbą. Kelionės dokumentai nėra privalomi pagal įstatymą dokumentai, jie nėra skirti tretiesiems asmenims ir nepatvirtina krovinio vežimo ar pristatymo fakto. Juridinis asmuo yra laisvas rinktis pildyti kontrolės tikslais kelionės lapus ar ne juridinio asmens viduje. Šio ginčo atveju, kaip papildomas įrodymas yra pateikti į bylą kvitai už kelius bei ieškovės ir apeliantės atstovų susirašinėjimai Viber programėle, kurie visiškai patvirtina ieškinio pagrindą ir dalyką.
9.3. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pažeisdama CPK 312 straipsnį. Be to, apeliacinio skundo argumentus, jog apeliantei krovinius pristatė ne ieškovė, bet UAB „Tavo ekspresas“, MB „Evanda“, paneigia pačios ieškovės į bylą pateikti krovinių važtaraščiai. Apeliantės argumentai dėl krovinių vežimo ir apeliaciniame skunde nurodytų UAB „Petransa“ ir UAB „ TransLord“ atmestini, nes ieškovė negalėtų turėti krovinių važtaraščių, jeigu nebūtų vežusi krovinių apeliantei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už tarptautinį krovinių pervežimą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų/paaiškinimų priėmimo
12. Apeliantė teigia, kad ieškovė jai neteikė vežimo paslaugų už kurias prašo atlyginimo, ir tai grindžia tiek kartu su ieškiniu pačios ieškovės pateiktais atitinkamais CMR važtaraščiais (kuriuos pakartotinai teikia ir apeliantė), bei naujai su apeliaciniu skundu teikiamais įrodymais, t.y. trečiųjų asmenų (UAB „TransLord“, UAB „Tavo ekspresas“, UAB „Petransa“, MB „Evanda“) apmokėjimui pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis už minėtų krovinių vežimą bei atsakovės paaiškinimais dėl jų apmokėjimo. Ieškovė taip pat pateikė naujus įrodymus, t.y. 2021 m. liepos 21 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, 2021 m. liepos 21 d. UAB „Tavo ekspresas“ atsakymą į prašymą (kartu su priedais), MB „Tranpaula“ ilgalaikio turto suvestinę, 2019 m. vasario 26 d. darbo sutartį (2021 m. rugsėjo 27 d. prašymas), 2021 m. lapkričio 8 d. rašytinius paaiškinimus ir duomenis iš www.rekvizitai.lt apie sunkią atsakovės finansinę būklę, kuriais siekia paneigti apeliaciniame skunde nurodomus argumentus.
13. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies teisė duoti paaiškinimus raštu.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys naujais rašytiniais įrodymais ir su jai susijusiais rašytiniais paaiškinimais, siekia pagrįsti savo teiginių/atsikirtimų pagrįstumą, abi šalys turėjo galimybę pateikti teismui nuomonę bei savo paaiškinimus dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo, jų vertinimo bei pagrįstumo, į tai, kad minėti nauji rašytiniai įrodymai/paaiškinimai gali paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes, sprendžia tiek apeliantės (atsakovės) UAB „Internova LT“ rašytinius įrodymus/paaiškinimus, tiek ir ieškovės MB „Transpaula“ rašytinius įrodymus/paaiškinimus priimti į bylą ir vertinti juos visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Dėl vežimo teisinių santykių
15. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata ir šioje normoje nurodyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma bet kokia kelių transporto priemone vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė.
16. Byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl tarptautinio krovinių pervežimo paslaugų. Byloje nekilo ginčo, kad pagal tarp šalių jau kelerius metus nusitovėjusią verslo praktiką, atsakovė vežimo paslaugą pas ieškovę užsakydavo žodžiu. Nepaisant to, kad nėra rašytinės sutarties, krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis, kurio turinys, forma ir galiojimas yra aptarti CMR konvencijos 4–9 straipsniuose. CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važtaraštis yra prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis, jos sąlygų patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje ieškovės pateikti CMR važtaraščiai (jų originalai), tarp ieškovės ir atsakovės nuolat vykę verslo santykiai dėl tarptautinio krovinių pervežimo paslaugų, kvitai dėl sumokėtų mokesčių už kelius, bei ieškovės ir apeliantės atstovų susirašinėjimai Viber programėle, PVM sąskaitos faktūros patvirtina, ką pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, jog tarp šalių buvo sudaryti ginčo susitarimai dėl krovinių pervežimo, pagal kuriuos siuntėja/užsakovė – atsakovė UAB „Internova LT“, o vežėja – ieškovė MB „Transpaula“, t.y. CMR konvencijoje reglamentuojamos vežimo sutarties šalys. Taigi darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog 2020 m. rugsėjo 3-13 dienomis ji suteikė atsakovei transporto paslaugas maršrutu Lietuva-Prancūzija-Ispanija-Vokietija (kaina 3 531,58 Eur); 2019 m. rugsėjo 7-16 dienomis – suteikė atsakovei vežimo paslaugas maršrutu Lietuva-Vokietija-Šveicarija-Prancūzija (kaina 2 613,32 Eur); 2019 m. rugsėjo 14-23 dienomis – suteikė atsakovei vežimo paslaugas maršrutu Lietuva-Čekija-Italija-Kroatija-Prancūzija-Vokietija (kaina 3 656,65 Eur); 2019 m. rugsėjo 5-26 dienomis – suteikė atsakovei vežimo paslaugas maršrutu Lietuva-Vokietija-Olandija-Prancūzija-Italija-Estija (kaina 3 490,31 Eur). Viso ieškovė atsakovei suteikė vežimo paslaugų už bendrą 13 291,86 Eur sumą. Ieškovės pateiktuose CMR važtaraščiuose yra vežėją identifikuojantys duomenys, tame tarpe nurodyti ieškovei priklausiusių transporto priemonių, kuriomis buvo vežamas užsakovės krovinys, valstybiniai numeriai, vairuotojų parašai, todėl apeliantės argumentai, kad ieškovės neteikė vežimo paslaugų, už kurias prašo atsiskaityti, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik apeliacinėje instancijoje ieškovės pateiktos UAB „TransLord“, UAB „Tavo ekspresas“, UAB „Petransa“, MB „Evanda“ PVM sąskaitos faktūros už krovinių pervežimą nepaneigia ieškovės argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų, kad ieškovė visgi atsakovei suteikė vežimo paslaugų už bendrą 13 291,86 Eur sumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tą patį krovinį, tik kitu maršrutu, vežė ir kiti vežėjai, tačiau tai nėra pagrindas atsakovei visiškai nepripažinti prievolės atsiskaityti su ieškove būtent už jos atliktą vežimo paslaugą. Sutiktina su ieškove, kad tuo atveju, kai vežimą vykdė keli vežėjai, viename krovinio važtaraštyje gali būti įrašomi keli vežėjai, ką suponuoja ir pati krovinio važtaraščio forma. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovė, siekdama įrodyti paslaugų suteikimą, į bylą turėjo pateikti automobilio kelionės lapus ar įsakymus dėl vairuotojo komandiruočių, nes tai nėra krovinio vežimo sutartį patvirtinantys dokumentai. Tai tik pačios ieškovės vidiniai dokumentai, kurie esminės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Atitinkamų krovinių pervežimą, kurių siuntėja/užsakovė yra atsakovė UAB „Internova LT“, ir perdavimą gavėjams patvirtina į bylą pateikti CMR važtaraščiai bei juose esantys gavėjų antspaudai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškove (ir atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus), kad ieškovei tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus pagal vežimo sutartis, o atsakovei neįrodžius, kad ieškovė neteikė CMR važtaraščiuose nurodytų vežimo paslaugų, už kurias prašo atsiskaityti, bei neginčijant suteiktų paslaugų kainos, ieškovė pagrįstai reikalauja 13 291,86 Eur skolos priteisimo (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliantė 2021 m. lapkričio 5 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad pirmosios instancijos negalėjo nagrinėti bylos, nes MB „Transpaula“ (duomenys neskelbtini) D. P. yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. B. brolis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nors galimai ir buvo formalios aplinkybės, kurioms esant byla privalėjo būti perduota nagrinėti kitiems apylinkės teismo rūmams CPK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau įvertinus tai, kad V. B. bylos iškėlimo ir išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo vaiko priežiūros atostogose (nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. spalio 6 d.), sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 65, 66 straipsniai).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, t.y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Vien aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai bei buvo šališkas.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytų argumentų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, arba sprendimą keisti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
24. Ieškovė pateikė duomenis dėl apeliacinėje instancijoje patirtų 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Internova LT“ ieškovei mažajai bendrijai „Transpaula“ 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.