- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-387-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06354-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- L. P.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-568-1105/2021 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur dydžio priedą prie atlyginimo; priteisti 17,08 Eur dydžio delspinigius, kurie yra paskaičiuoti iki 2020 m. gruodžio 3 d.; taip pat priteisti delspinigius, skaičiuojamus nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)” dėl vienašališkai ir neteisėtai pakeistos 2018-12-31 Kolektyvinės sutarties (toliau – ir „Kolektyvinė sutartis“) redakcijos su reikalavimu išmokėti teisėtai ir pagrįstai priklausantį 200 Eur priedą prie atlyginimo (Kolektyvinės sutarties 122 punktas) bei 0,07 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą tokios išmokos išmokėjimo dieną.
3. Pažymėjo, jog 2018-12-31 iš vienos pusės atsakovė ir iš kitos pusės – atsakovės darbuotojų profesinė sąjunga „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) profesinė darbininkų sąjunga, UAB „(duomenys neskelbtini)“ profsąjunga pasirašė Kolektyvinę sutartį, kuri 2019-01-08 darbuotojų konferencijoje buvo patvirtinta.
4. Be kitų numatytų šalių teisių bei pareigų, Kolektyvinės sutarties VII skyriuje 122 punkte buvo nurodyta, jog darbuotojams, dirbusiems bendrovėje ilgiau kaip pastaruosius 5 metus, 50, 60 ir 70 metų jubiliejaus proga išmokamas 200 Eur dydžio priedas prie atlyginimo.
5. Nuo 2020-08-03 ieškovė atitinka Kolektyvinės sutarties 122 straipsnyje numatytas sąlygas, kadangi pas atsakovę nepertraukiamai dirbo nuo (duomenys neskelbtini), o 2020-08-03 sulaukė 50 metų jubiliejaus, tačiau 2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovei asmeniškai telefonu kreipėsi į atsakovės buhalteriją dėl šio priedo prie atlyginimo išmokėjimo, buhalterija paaiškino, kad jau kurį laiką atsakovė yra pakeitusi Kolektyvinę sutartį ir toks priedas nėra išmokamas.
6. Ieškovė tvirtino, kad atsakovė vienašališkai pakeitė ne tik Kolektyvinės sutarties nuostatą, ko pasekmė – nebemokamas priedas prie atlyginimo sulaukus 50, 60 ir 70 metų jubiliejaus, tačiau atsakovė vienašališkai pašalino ir kitas socialines garantijas tokias, kaip išeitinių išmokų sumažinimas 50 proc. (Kolektyvinės sutarties 27-28 p.), o tai galimai pažeidžia ne tik Kolektyvinę sutartį, tačiau ir imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas. Apie Kolektyvinės sutarties pakeitimus nei viešai, kaip tai numato Kolektyvinės sutarties 147 straipsnis, nei jokiu kitu būdu ieškovei nebuvo pranešta, todėl atsakovė savo veiksmais pažeidė Kolektyvinę sutartį, o taip pat ieškovės teisę būti informuotai.
7. Atitinkamai toks pakeitimas, kuris blogina ieškovės padėtį yra neteisėtas ir negaliojantis, o atsakovė privalo sumokėti 200 Eur dydžio priedą prie ieškovės atlyginimo bei delspinigius už pavėluotą išmokėjimą kaip tai numatyta DK 147 straipsnio 1 dalyje bei 2020-01-16 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme Nr. A1-40 dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo. Iš viso atsakovė ieškovei turi sumokėti 217,08 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2021 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, kurie nėra paneigti, patvirtina, jog buvo laikinai pakeistos tos Kolektyvinės sutarties nuostatos, kurios lyginant su darbo kodekso nuostatomis buvo palankesnės atsakovo darbuotojams, todėl nelaikytinos imperatyviomis. Kolektyvinės sutarties priedų Nr. 6 ir Nr. 7 turinys bei šiuos dokumentus pasirašiusių atsakingų asmenų parašai (pasirašyta atsakovo generalinio direktoriaus bei trijų profesinių sąjungų pirmininkų, konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų profesinės sąjungos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) profesinės darbininkų sąjungos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ profsąjungos) patvirtina, kad darbdavys šių dokumentų nepriėmė vienašališkai, kaip nurodo ieškovė. Be to, byloje esantys duomenys, o būtent 2021 m. sausio 13 d. profsąjungų pirmininkų pasirašytas raštas, patvirtina, kad Kolektyvinės sutarties priedai Nr. 6 ir Nr. 7 buvo priimti po vestų derybų, kurių forma nėra įtvirtinta imperatyviai.
10. Kartu teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad aptariami Kolektyvinės sutarties priedai buvo paskelbti viešai – pakabinti administracijos patalpų stende, kaip tai numatyta Kolektyvinėje sutartyje, todėl ieškovė turėjo galimybę susipažinti su šiais priedais, juo labiau kad ieškovė buvo susipažinusi su Kolektyvinės sutarties tekstu, kuris buvo paskelbtas tokiu pačiu būdu. Be to, jokiame teisės akte nėra įtvirtina, kad su Kolektyvinės sutarties priedais ieškovė turėjo būti supažindinta asmeniškai, taip pat ji nebuvo subjektu, galinčiu inicijuoti derybas dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo ar nuostatų keitimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Kolektyvinės sutarties aptariami priedai yra negaliojantys dėl to, jog su jais ieškovė nebuvo supažindinta asmeniškai.
11. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis buvo gana sudėtinga, todėl esant tokiai situacijai atsakovės veiksmai, siekiant laikinai (karantino ir ekstremalios situacijos metu) sumažinti įmonės išlaidais, yra logiški ir pateisinami. Be to, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovei 2021 metų sausio mėnesį išmokėta 150 Eur premija yra susijusi su padidėjusiu darbo krūviu, kas neleidžia sutikti su ieškovės argumentu, jog tokia išmoka patvirtina gerą atsakovės finansinę padėtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
12.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, kadangi nepagrįstai priėmė pavėluotai pateiktą atsiliepimą bei teismo posėdžio metu nurodė atsimenantis atsakovę.
12.2. Pabrėžia, jog atsakovės darbo vieta skiriasi nuo administracinių patalpų, o taip pat ji aktyviai ėmėsi veiksmų, pamačiusi, jog negavo priedo, todėl yra teisinga vertinti, kad ieškovė dėjo aktyvias pastangas ir tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovė pažeidė pareigą informuoti darbuotojus dėl Kolektyvinės sutarties pakeitimo, juo labiau kad ieškovės tiesioginė vadovė taip pat nežinojo apie tokį Kolektyvinės sutarties pakeitimą.
12.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neišanalizavo civilinės bylos medžiagos, neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti datos dėl Kolektyvinės datos viešo pakabinimo netikslumai, nevertino, jog 2021 m. sausio 27 d. ieškovei ir kitiems darbuotojams buvo pateiktas dokumentas dėl susipažinimo su Kolektyvinės sutarties pakeitimų patvirtinimo. Taigi atsakovė, nors ieškovė ir nepriklauso profesinei sąjungai, turėjo pareigą užtikrinti tinkamą informacijos pateikimą apie Kolektyvinės sutarties pakeitimą, juo labiau kad atsakovė pažeidė Kolektyvinės sutarties nuostatas dėl derybų vedimo ir tarimosi dėl pakeitimų.
12.4. Apeliantė vertina, kad Kolektyvinės sutarties nuostatos galiojo dar 27 dienas po ekstremalios situacijos paskelbimo, todėl dalies darbuotojų padėtis buvo pabloginta nepagrįstai. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neišsamiai išanalizavo byloje esančius įrodymus dėl atsakovės finansinės padėties, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė turėjo galimybę vykdyti savo įsipareigojimus ar tartis dėl tokių įsipareigojimų vykdymo atidėjimo.
12.5. Papildomai pažymi, kad ieškovė nepriklauso profsąjungai, todėl jos nesaistė Kolektyvinės sutarties pakeitimai, kadangi tik 2019 m. sausio 8 d. Kolektyvinės sutarties redakcija buvo patvirtinta darbuotojų konferencijoje. Toks aiškinimas atitinka ir Valstybinės darbo inspekcijos formuojamą poziciją. Priešingas aiškinimas pažeistų ieškovės, kaip silpnesnės šalies teises ir teisėtus interesus.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
13.1. Nurodo, kad su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka, kadangi jie nepagrįsti. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas ar neobjektyvus, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taikė materialinės teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas. Taip pat pagrįstai konstatavo, jog vien faktas, kad ieškovė fiziškai nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos patalpose, negali būti laikomas netinkamu darbuotojų supažindinimu su priimtais kolektyvinės sutarties priedais.
13.2. Papildomai atsiliepime nurodoma, kad apeliantė nėra nuosekli ir sau naudinga linkme vertina faktinę situaciją – viena vertus nurodo, kad darbuotojai, nepriklausantys jokiai profesinei sąjungai, laikytini kolektyvinės sutarties šalimi, bet kartu pabrėžia, kad vis tik darbuotojai, nepriklausantys profesinei sąjungai, nėra kolektyvinės sutarties šalis. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus dėl atsakovės finansinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės yra nurodomos tos pačios aplinkybės, dėl kurių jau buvo išsamiai pasisakyta priimant skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas visų pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų bei aptartų aplinkybių nekartoja bei pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurių didžioji dalis yra analogiški pirmosios instancijos teisme nurodytiems ieškovės argumentams, kurie buvo išanalizuoti skundžiamame sprendime.
15. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovei 200 Eur priemoka prie darbo užmokesčio nebuvo išmokėta pagrįstai. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Kolektyvinės sutarties 122 punktas, numatantis 200 Eur išmokos mokėjimą darbuotojams, dirbusiems ilgiau, nei 5 metus, 50, 60 ir 70 metų jubiliejaus proga, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 26 d. iki karantino ar ekstremalios padėties pabaigos, buvo nevykdomas dėl priimtų Kolektyvinės sutarties priedų Nr. 6 ir Nr. 7, kurie įtvirtino Kolektyvinės sutarties nuostatų, tarp kurių buvo ir 122 punktas, pakeitimus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės pirmosios instancijos teisme išsakytus bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
16. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Kolektyvinės sutarties nuostatos, kurios lyginant su darbo kodekso nuostatomis buvo palankesnės atsakovo darbuotojams, todėl nelaikytinos imperatyviomis, bei tarp kurių buvo ir 122 punktas dėl 200 Eur išmokos mokėjimo jubiliejaus proga, Kolektyvinės sutarties priedais Nr. 6 ir Nr. 7 buvo pakeistos, t.y. nustatyta, kad šios nuostatos bus netaikomos laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 26 d. iki karantino ar ekstremalios padėties pabaigos. Kolektyvinės sutarties 4 punkte įtvirtinta, kad Kolektyvinė sutartis galioja atsakovės darbuotojams, o šios sutarties 147 punkte nustatyta, kad dėl atskirų kolektyvinės sutarties nuostatų pakeitimų, patikslinimų ar papildymų šalių atstovai veda derybas ir tariasi. Šalims susitarus, kolektyvinės sutarties pakeitimai, patikslinimai ar papildymai įforminami šalių atstovų susitarimuose, kurie laikomi kolektyvinės sutarties priedais ir apie kurių sudarymą yra viešai informuojami visi bendrovės darbuotojai.
17. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šie priedai buvo priimti laikantis Kolektyvinėje sutartyje nustatytų reikalavimų – priedai Nr. 6 ir Nr. 7 atsakovo generalinio direktoriaus bei trijų profesinių sąjungų pirmininkų, konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų profesinės sąjungos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) profesinės darbininkų sąjungos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ profsąjungos. Reikšminga ir tai, kad 2021 m. sausio 13 d. profsąjungų pirmininkų pasirašytas raštas, patvirtina, kad Kolektyvinės sutarties priedai Nr. 6 ir Nr. 7 buvo priimti po vestų derybų, kurių forma nėra įtvirtinta imperatyviai. Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde Kolektyvinės sutarties priedai buvo priimti laikantis Kolektyvinėje sutartyje numatytų reikalavimų bei nepriimti atsakovės vienašališkai. Vien tai, kad šiais priedais nustatoma tvarka netenkina ieškovės, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti Kolektyvinės sutarties priedų priėmimo procedūriniai pažeidimai, juo labiau kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog aptariami Kolektyvinės sutarties priedai buvo paskelbti viešai – pakabinti administracijos patalpų stende (t. y. buvo paskelbti viešai), todėl ieškovė turėjo galimybę susipažinti su šiais priedais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bei aptarė Kolektyvinės sutarties priedų priėmimo, pasirašymo bei viešo paskelbimo aplinkybes, kurias paneigiančių argumentų apeliantė nenurodė, plačiau šiais klausimais nepasisako ir papildomai skundžiamame sprendime išdėstytų išvadų, su kuriomis visiškai sutinka, nekartoja.
18. Apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina, kad teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą buvo neobjektyvus, kadangi nepagrįstai priėmė pavėluotai pateiktą atsakovės atsiliepimą bei nurodė pažįstantis atsakovės atstovę. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą, išdėstė aplinkybes, dėl ko terminas buvo praleistas, o teismas, įvertinęs faktinę situaciją bei nurodomas aplinkybes, 2021-01-12 atnaujino terminą atsiliepimui pateikti.
19. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004). Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002). Nagrinėjamu atveju terminas buvo praleistas tik keletą dienų iš esmės šventiniu laikotarpiu, todėl vertinti, kad termino atnaujinimas yra teismo šališkumo ar neobjektyvumo įrodymas, nėra pagrindo. Priešingai, termino atsiliepimui pateikti atnaujinimas šiuo atveju leido tinkamai ir teisingai išnagrinėti civilinę bylą, kartu nepažeidžiant ir operatyvumo principo.
20. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad vien aplinkybė, jog bylą nagrinėjantis teisėjas pažįsta asmenį, suponuoja teismo šališkumą ar neobjektyvumą. Šiuo atveju bylą nagrinėjantis teisėjas, savaime suprantama, pažįsta daug žmonių, kurių dalį tenka pažinti būtent dėl atliekamų teisėjo funkcijų. Tačiau vien asmens žinojimo faktas nesudaro pagrindo kelti klausimą dėl teisėjos nešališkumo.
21. Pabrėžtina, kad siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65– 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo nesant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Be to, jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu ir objektyvumu, juo labiau kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė sutiko su teismo sudėtimi ir nereiškė nušalinimo teisėjai ar teismui, o atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė aplinkybes, kurios nėra paneigtos, jog tas pats asmuo atsakovei atstovauja teismuose ir dirba su tuo susijusį darbą daugiau nei 20 metų, dėl ko jį iš išvaizdos pažįsta daugelis kitų asmenų.
22. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos objektyvumu ir nešališkumu, dėl ko apeliacinio skundo argumentai dėl teismo nešališkumo ir neobjektyvumo yra atmetami, kaip nepagrįsti.
23. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde taip pat itin daug dėmesio skiria argumentams, susijusiems su neva netinkamu jos supažindinimu su Kolektyvinės sutarties priedais. Apeliantė teigia, jog ji fiziškai nesilanko atsakovės administracijos patalpose, kur buvo viešai paskelbti Kolektyvinės sutarties priedai Nr. 6 ir Nr. 7; ieškovė atliko aktyvius veiksmus, siekdama sužinoti, išmokos nemokėjimo priežastis; o taip pat jai nebuvo asmeniškai pranešta apie Kolektyvinės sutarties pakeitimus.
24. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, jog Kolektyvinės sutarties priedų paskelbimas buvo tinkamas, atitiko Kolektyvinėje sutartyje numatytus reikalavimus, o ieškovė nėra tas subjektas, su kuriuo Kolektyvinės sutarties nuostatos turi būti derinamos individualiai.
25. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Kolektyvinės sutarties 8 punkte numatyta, kad informacija apie šios kolektyvinės sutarties vykdymą skelbiama bendrovės skelbimų lentose. Susipažinti su kolektyvine sutartimi, pasiteirauti dėl neaiškių šios kolektyvinės sutarties punktų ar nuostatų darbuotojai gali savo tiesioginio vadovo, bendrovėje veikiančių profesinių sąjungų. Sutarties 147 punkte numatyta, kad apie kolektyvinės sutarties priedus visi įmonės darbuotojai yra informuojami viešai. Byloje pateikti ir ieškovės nepaneigti įrodymai – atsakovės administracijos patalpų skelbimų stendo nuotraukos bei 2021 m. sausio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo inspektorės – sekretorės D. Ž. raštas, patvirtina, kad atsakovės administracinėse patalpose buvo viešai skelbiama informacija apie Kolektyvinę sutartį bei jos pakeitimus. Apeliantės nurodoma aplinkybė dėl galimo datos, nuo kurios (t.y. nuo 1991 ar 2001 metų) buvo viešai skelbiamos Kolektyvinės sutartys stende, nagrinėjamu atveju nedaro įtakos byloje nagrinėjamam klausimui, kadangi jokių duomenų, paneigiančių, jog Kolektyvinės sutarties priedai Nr. 6 bei Nr. 7 buvo paskelbti viešai, byloje nėra.
26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad ieškovės nurodoma aplinkybė dėl neva nelogiško reikalavimo jai vykti į atsakovės administracines patalpas ir tikrinti paskelbtą informaciją, nagrinėjamu atveju nėra pripažįstama aplinkybe, leidžiančia ieškovei netaikyti Kolektyvinės sutarties priedų nuostatų, kadangi būtent ieškovė buvo ir yra suinteresuota atitinkamų nuostatų taikymų, dėl ko informacija apie šių nuostatų galiojimą yra ieškovės asmeninis suinteresuotumas, juo labiau kad pirminės informacijos gavimas yra galimas ir įvairiomis ryšio priemonėmis. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, informaciją apie Kolektyvinės sutarties nuostatas ieškovė žinojo, nors šios nuostatos taip pat nebuvo paskelbtos individualiai jai.
27. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog informacija ieškovei turėjo būti paskelbta individualiai, leidžia vertinti, kad ieškovė nustatyta tvarka susipažįsta tik su jai naudingomis sąlygomis. Kita vertus, susipažinusi su Kolektyvinės sutarties nuostatomis ieškovė žinojo, kokiu būdu yra priimami Kolektyvinės sutarties pakeitimai, kad jie yra sudėtinė Kolektyvinės sutarties dalis bei kokiu būdu jie yra paskelbiami. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog atsakovė 2021-01-27 pateikė dokumentą ieškovei ir kitiems darbuotojams dėl patvirtinimo susipažinus su Kolektyvinės sutarties priedais, nekeičia pirmiau išdėstyto vertinimo bei padarytų išvadų, jog atsakovė nepažeidė informavimo pareigos, kadangi papildomas darbuotojų supažindinimas, nesant pakeistoms Kolektyvinės sutarties nuostatoms dėl informavimo sąlygų, yra atsakovės diskrecija bei teisė, o ne pareiga.
28. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamame sprendime išdėstytoms išvadoms, jog teisės aktų nuostatos bei faktinė ieškovės padėtis (nėra profsąjungos atstovė) neįtvirtino atsakovės pareigos derinti Kolektyvinės sutarties pakeitimo nuostatas su ieškove, individualiai informuoti ieškovę dėl ketinamų priimti ar jau priimtų pakeitimų. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta pirmiau, byloje nustatyta, kad Kolektyvinės sutarties priedų priėmimas, svarstymas, pasirašymas bei paskelbimas atitiko Kolektyvinės sutarties nuostatas, todėl ieškovės argumentai, susiję su neva netinkamu jos informavimu dėl Kolektyvinės sutarties priedų priėmimo, yra atmetami, kaip nepagrįsti.
29. Apeliaciniame skunde ieškovė, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovė, dėsto tarpusavyje prieštaraujančią poziciją dėl Kolektyvinės sutarties nuostatų bei jos priedų galiojimo ir galimybės taikymo ieškovės atžvilgiu. Ieškovė tvirtina, kad darbuotojai, nepriklausantys jokiai profesinei sąjungai (kaip šiuo atveju ieškovė), nėra saistomi kolektyvinės sutarties nuostatų, o kolektyvinė sutartis, kaip ir visos kitos sutartys, saisto tik sutarties šalis, tačiau Kolektyvinės sutarties nuostata dėl 200 Eur išmokos ieškovei galioja, nors tokia nuostata buvo pakeista.
30. Vertinant pirmiau išdėstytus argumentus pastebėtina, jog DK 197 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kolektyvinė sutartis taikoma visiems darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija). Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių nekyla, jog Kolektyvinė sutartis taikoma atsakovės darbuotojams. Taigi ieškovei ši sutartis galiojo ir ji su tokiu Kolektyvinės sutarties galiojimu sutiko, ką patvirtina ir jos kreipimasis dėl Kolektyvinės sutarties nuostatos, susijusios su 200 Eur išmokos mokėjimo taikymo. Tačiau pastebėtina, kad šiuo atveju ieškovė sutinka tik su Kolektyvinės sutarties nuostatų, kurios jai yra palankios, taikymu ir prieštarauja nustatyta tvarka atliktiems pakeitimams, kadangi šie pakeitimai jai yra nepalankūs. Toks reikalavimas selektyviai vertinti teisės akto nuostatas ir taikyti išimtinai ieškovei naudingas nuostatas, ignoruojant šių nuostatų pakeitimą nėra suderinamas nei su bendraisiais teisės principais, nei su elementaria logika.
31. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog Kolektyvinės sutarties pakeitimai buvo inicijuoti netinkamu laiku, o taip pat kad atsakovės finansinė padėtis buvo pakankama įsipareigojimams vykdyti nėra reikšmingi byloje kilusiam teisiniam ginčui, o taip pat dėl jų jau buvo iš esmės pasisakyta skundžiamame sprendime, dėl ko, apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, papildomai šių aplinkybių nekartoja ir dėl jų nepasisako.
32. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, be to dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių bei argumentų išsamiai yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, dėl ko papildomai juos vertinti nėra pagrindo.
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.