- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- eA-3292-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04263-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. S., O. S., O. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Norlida“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. (A. S.), O. S. (O. S.) ir O. K. (O. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. S., O. S. ir O. K. skundus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Norlida“), dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas arba atsakovas) 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3)50U-05153 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas 1); pareiškėjas O. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3)50U-05149 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas 2); pareiškėjas O. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3)50U-05156 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas 3). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi administracinės bylos pagal pareiškėjų skundus sujungtos į vieną administracinę bylą.
2. Pareiškėjai skunduose nurodė:
2.1. Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo naikinami dėl to, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, padarė administracinį nusižengimą. Telšių apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nustatė, kad D. V. 2020 m. liepos 31 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „Norlida“ direktoriumi, leido įmonėje nuo 2020 m. gegužės 28 d. dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (duomenys neskelbtini) piliečiui. Su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis, apie jo įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tačiau UAB „Norlida“ neturėjo Migracijos departamento išduoto leidimo minėtam asmeniui dirbti įmonėje. Pagal Migracijos departamento pateiktą informaciją minėtas (duomenys neskelbtini) pilietis turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir teisę dirbti UAB „Furitas“. Teismas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais D. V. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. Bendrovės vadovas šio nutarimo neskundė, kadangi nei nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole jam nebuvo išaiškinta, jog be jam paskirtos baudos jo vadovaujamai įmonei bei joje dirbantiems asmenims bus pritaikytos ir kitos sankcijos.
2.2. 2019 m. gruodžio 20 d. tarp UAB „Norlida“ ir UAB „Megadarbas LT“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. TT-002, pagal kurią paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje, įskaitant darbo vizos gavimą. UAB „Norlida“, neturėdama patirties ir kompetencijos įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarė minėtą sutartį su tarpininkavimo paslaugas teikiančia įmone, atitinkančia Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 2 punkto reikalavimus. UAB „Norlida“ teikia logistikos paslaugas, todėl jai yra reikalingi vairuotojai – ekspeditoriai. Komunikavimas tarp UAB „Norlida“ ir paslaugos teikėjo UAB „Megadarbas LT“ dėl operatyvumo vyko įvairiomis priemonėmis (telefoniniais pokalbiais, trumposiomis SMS žinutėmis, elektroniniu paštu, internetinėmis komunikavimo programėlėmis), kadangi paslaugos teikėjas dažniausiai būdavo trečiojoje užsienio valstybėje. Iš paslaugos teikėjo pirmiausiai buvo gaunamas konkretaus darbuotojo pasiūlymas bei pradiniai duomenys apie vairuotojo – ekspeditoriaus kvalifikaciją ir patirtį darbe, pateikiami asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo kopijos, kvalifikacijos ir (ar) kompetencijos bei darbo patirties įrodymo dokumentai (Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 11 p.), leidimų gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje kopijos (Užimtumo įstatymo 56 str. 2 d. 1 p., 57 str. 1 d. 1 p.). Jei asmuo atitinka keliamus reikalavimus, turi tinkamą kvalifikaciją kroviniams vežti, turi galiojančius išvardytus dokumentus, informuojamas paslaugos tiekėjas ir pradedama darbuotojo įdarbinimo procedūra: gaunamas darbuotojo prašymas priimti į darbą, trimis kalbomis (lietuvių, rusų ir vokiečių) sudaroma darbo sutartis, pasirašomos būtinosios darbo sutarties sąlygos, informuojama „Sodra“, Migracijos departamentui teikiamas tarpininkavimo raštas (prašymas) dėl leidimo laikinai gyventi bei sutikimas suteikti gyvenamąjį plotą atitinkamam piliečiui, iš Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) Paslaugų departamento gaunamas vairuotojo liudijimas, kuris išduodamas krovinių vežimui keliais už atlygį pagal Europos bendrijos licenciją ir kt.
2.3. Užimtumo tarnybos direktorius 2019 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. V-322 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui patvirtinimo” bei 2019 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. V-469 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo” nustatyta, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (C, CE kategorijos) priskiriamas prie profesijų, su kurių darbuotojų trūkumu susiduriama jau daugiau nei metus, todėl UAB „Norlida“ buvo priversta vairuotojų – ekspeditorių ieškoti iš trečiųjų šalių.
2.4. Net Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, įmonėje buvo dedamos visos pastangos, kad nebūtų vykdomos prastovos, o darbuotojams būtų apmokama pagal sutartinius įsipareigojimus. Šioje situacijoje tiek dėl UAB „Norlida“, tiek dėl kitų anksčiau bei vėliau įdarbintų asmenų iš trečiųjų šalių minėtomis elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo gauta abejonių nekelianti informacija, kuri patvirtina, jog yra gauti visi minėti reikalingi leidimai, todėl įsitikinę, kad darbuotojų įdarbinimo dokumentai ir visi reikalingai formalumai sutvarkyti, asmenys buvo įdarbinti įmonėje, apie tai nustatyta tvarka ir terminais visus įdarbintų asmenų duomenis perduodant „Sodrai“, Migracijos departamentui, LTSA Paslaugų departamentui. Minėtos institucijos nepateikė jokių pastabų dėl trečiosios šalies piliečių įdarbinimo, tad viskas vyko pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus.
2.5. Nei UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o dėl galimai piktavališkų, aplaidžių ar tyčinių apgaulės paslaugų teikėjo veiksmų jie negali būti atsakingi. UAB „Norlida“ ir jos vadovas, būdamas atsakingas ir rūpestingas darbdavys, ėmėsi pakankamai konkrečių veiksmų įgyvendinti savo, kaip darbdavio, pareigas, todėl, vadovaudamiesi Užimtumo įstatymo 56 ir 57 straipsnių nuostatomis mano, jog UAB „Norlida“ nepažeidė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo tvarkos ir pakankamai atsakingai laikėsi norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Be to, UAB „Norlida“ ir jos vadovas jokios žalos valstybei nepadarė.
2.6. Akivaizdu, jog formalaus reikalavimo nesilaikymas daro didžiausią poveikį asmenims, visiškai nesusijusiems su nusižengimo padarymu. Nagrinėjamu atveju skundą pateikę pareiškėjai leidimus gyventi Lietuvoje ir dirbti UAB „Norlida“ gavo dar iki darbdavio atstovo formalaus pažeidimo padarymo, todėl jie turėjo teisėtus lūkesčius, kad visą jiems išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje laikotarpį jie galės nevaržomai gyventi ir dirbti Lietuvoje. Migracijos departamento sprendimai pažeidžia ne tik teisėtus lūkesčius, bet ir proporcingumo principą.
2.7. UAB „Norlida“ dirba 60 vairuotojų, iš kurių 53 užsieniečiai, atvykę iš trečiųjų valstybių. Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojų specialybė Lietuvoje yra įtraukta į trūkstamų specialybių sąrašą, daro išvadą, kad panaikinus leidimus laikinai gyventi asmenims, šiuo metu dirbantiems UAB „Norlida“, įmonė greičiausiai neras kitų vairuotojų Lietuvoje, kuriais galėtų pakeisti darbuotojus, kuriems leidimai bus panaikinti, ir dėl esamų darbuotojų netekimo negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Migracijos departamento sprendimai, kurie paremti formalaus nusižengimo padarymu, dėl kurio žala niekam nebuvo padaryta, sąlygos įmonės nemokumą, dėl ko žala kils ir tretiesiems asmenims.
2.8. Šiuo atveju reikia vertinti ir pačių užsieniečių padėtį, nes asmenys yra susiplanavę, jog artimiausius metus dirbs ir gyvens Lietuvoje, t. y. turėję teisėtus lūkesčius netenka šios teisės dėl ne nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kurioms iš esmės negalėjo daryti įtakos bei negalėjo kvestionuoti ar ginčyti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašė juos atmesti. Atsakovas atsiliepimuose nurodė:
3.1. UAB „Norlida“ direktorius D. V. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas), dėl ko jam buvo skirta administracinė nuobauda. Patraukus pareiškėjų darbdavio UAB „Norlida“ direktorių administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi.
3.2. Leidimai laikinai gyventi panaikinami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Įstatymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir/ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir/ar išduotas leidimas laikinai gyventi. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, priėmė pagrįstus sprendimus, kuriais pareiškėjams panaikino išduotus leidimus laikinai gyventi.
3.3. Nors pareiškėjams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjai galėjo tikėtis, jog leidimai laikinai gyventi galios visą laikotarpį, nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotus leidimus laikinai gyventi. Tai, jog minėtą administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjai, kurie neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad jiems negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą. Nurodo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi – pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatytos išimtys dėl minėtų reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, todėl ginčijami sprendimai priimti pagrįstai ir nepažeidė pareiškėjų teisėtų lūkesčių.
3.4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad nei UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o neteisėtus veiksmus įvykdė paslaugų teikėjas, kuris buvo įsipareigojęs surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad UAB „Norlida“ kaltė dėl aukščiau minėto administracinio nusižengimo konstatuota teisme ir negali būti ginčijama, todėl pareiškėjų nurodomos aplinkybės yra neteisingos ir neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Sprendimai buvo priimti remiantis Administracinių nusižengimų registre įrašytais duomenimis apie UAB „Norlida“ vadovo D. V. įvykdytą administracinį nusižengimą, todėl buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsirado Įstatyme įtvirtintas pareiškėjams išduotų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti iš naujo vertinamos, nes tai jau buvo padaryta administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos bei teismo, todėl paminėtų aplinkybių vertinimas nepriklauso Departamento kompetencijai ir tokia pareiga priimant sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo teisės aktuose nenustatyta.
3.5. Pagal Įstatymą tik tos įmonės (pačios ar jų atstovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek UAB „Norlida“ atstovas, tiek pareiškėjai privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjams bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus.
3.6. Pareiškėjai ginčijamais sprendimais nėra baudžiami už UAB „Norlida“ direktoriaus padarytą administracinį nusižengimą. Administraciniai nusižengimai ir migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų, todėl pareiškėjai nepagrįstai juos tapatina. Ginčijami sprendimai nėra administracinės atsakomybės taikymo aktai, tai individualūs administraciniai aktai, priimti pagal Įstatymą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą.
3.7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų skundų argumentais, kad nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta UAB „Norlida“ vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo padarymo, o pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį leidimas laikinai gyventi panaikinamas tik tada, kai yra baustas darbdavys. Subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys (ANK 2 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju UAB „Norlida“ vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto veiksmų, todėl galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis, būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra UAB „Norlida“ direktorius, kaip fizinis asmuo, bendrovę atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Daro išvadą, kad pareiškėjų minima aplinkybė, kad administracinė nuobauda buvo skirta UAB „Norlida“ atstovui, kaip fiziniam asmeniui, nepaneigia ginčijamų sprendimų teisinio pagrindo.
3.8. Departamentas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad Sprendimai prieštarauja proporcingumo principui. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog atsakovas, prieš panaikindamas pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar sprendimai bus ekonomiškai naudingi UAB „Norlida“. Teisės aktų, kuriuose nustatyta tokia pareiga, pareiškėjai taip pat nenurodė. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad UAB „Norlida“ direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl UAB „Norlida“ privalo prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus, todėl nagrinėjamam ginčui šie skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
5. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:
5.1. Vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Departamento Telšių skyrius 2020 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui O. K..
5.2. Vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Departamento Šiaulių skyrius 2020 m. kovo 17 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S..
5.3. Vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Departamento Telšių skyrius 2020 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui O. S..
5.4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020, UAB „Norlida“ direktorius D. V. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 000 Eur bauda. Teismas nustatė, jog UAB „Norlida“ vadovas pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes žinodamas, kad užsieniečiui ((duomenys neskelbtini) piliečiui) nėra išduotas leidimas dirbti bendrovėje, jį įdarbino ir leido dirbti nuo 2020 m. gegužės 28 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, įmonės vadovas nutarimo neskundė, todėl jis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 9 d.
5.5. Departamentas Sprendimu 3 nusprendė panaikinti (duomenys neskelbtini) piliečiui O. K. išduotą leidimą laikinai gyventi LT7504337, galiojantį iki 2022 m. sausio 29 d.
5.6. Departamentas Sprendimu 2 nusprendė panaikinti (duomenys neskelbtini) piliečiui O. S. išduotą leidimą laikinai gyventi LT7541101, galiojantį iki 2022 m. rugpjūčio 28 d.
5.7. Departamentas Sprendimu 1 nusprendė panaikinti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. išduotą leidimą laikinai gyventi LT7511363, galiojantį iki 2022 m. kovo 17 d.
5.8. Skundžiamuose sprendimuose konstatuota, kad UAB „Norlida“ direktorius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu nubaustas už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalų darbą), todėl leidimai laikinai gyventi pareiškėjams panaikinti vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu.
6. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.).
7. Vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (50 str. 1 d. 19 p. a p.) ir Užimtumo įstatymo nuostatomis (56 str. 1 d.), taip pat atsižvelgęs į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad pareiškėjų atžvilgiu kilusioms neigiamoms teisinėms pasekmėm neturi įtakos faktas, jog bendrovės vadovas, kuriam paskirta aukščiau minėta administracinė nuobauda, vėliau pasikeitė, todėl ginčijamuose sprendimuose Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindo nekeičia. Aplinkybė, jog leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti dar prieš tai, kai bendrovės vadovas nebuvo baustas už administracinį nusižengimą, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės ir nepažeidžia pareiškėjų teisėtų lūkesčių apsaugos principo bei teisingumo ir protingumo kriterijų.
8. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad jie ir jų darbdavys neatliko neteisėtų veiksmų, o dėl nesutvarkytų dokumentų kalta UAB „Megadarbas LT“, su kuria UAB „Norlida“ buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį. Teismas pabrėžė, kad faktas, jog UAB „Norlida“ atliko neteisėtus veiksmus, veikdama per savo vadovą D. V., yra nustatytas įsiteisėjusiu 2020 m. rugpjūčio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nutarimu.
9. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
10. Teismas akcentavo, jog pareiškėjų skundų argumentai dėl bendrovės vadovo padaryto pažeidimo formalaus pobūdžio, paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo, jų neįtraukimo į administracinio nusižengimo nagrinėjimą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bendrovės vadovas, nesutikdamas su nutarimu, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda dėl nelegalaus darbo, turėjo teisę ANK nustatyta tvarka ir terminais teikti apeliacinį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjęs. Aplinkybės, dėl kurių bendrovės vadovas nutarimo neskundė, ginčijamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.
11. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad ginčijami sprendimai pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju išnyko būtina sąlyga išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, todėl leidimai ginčijamais sprendimais buvo panaikinti, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijami sprendimai neužkerta pareiškėjams kelio teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujų leidimų laikinai gyventi išdavimo, jeigu jie atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas ir pagrindus.
12. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad Departamento priimti sprendimai sukelia UAB „Norlida“ neigiamas pasekmes (kyla veiklos sutrikimai, apsunkintas finansinių įsipareigojimų vykdymas), kai dėl vieno formalaus pažeidimo taikomos net kelios itin griežtos sankcijos. Teismas išaiškino, kad administraciniai nusižengimai ir migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų. Departamento priimti ginčijami sprendimai nėra atsakomybės taikymo aktai, tai individualūs administraciniai aktai. Leidimų laikinai gyventi panaikinimas nelaikytinas nei pareiškėjų, nei bendrovės nubaudimu. Tai, kad panaikinus pareiškėjams leidimus laikinai gyventi jų darbdavys (bendrovė) galimai patirs ar patiria tam tikrus nepatogumus ir apsunkinimus, susijusius su veiklos organizavimo ar finansinių įsipareigojimų vykdymu, laikytina pačios bendrovės vadovo administracinio nusižengimo padarymo pasekme, kuri lėmė atsakovo pareigą priimti ginčijamus sprendimus.
13. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas, nustatęs bendrovės, kurioje dirba pareiškėjai, nelegalaus darbo faktą, kuris pasireiškė juridinio asmens vadovo nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikino pareiškėjams leidimus laikinai gyventi. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ginčijami sprendimai yra tinkamai pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis ir aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
III.
14. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir tik paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą bei visiškai neatsižvelgė į pareiškėjų pateiktus argumentus ir nenurodė, kodėl jie nėra vertinami. Savo poziciją pareiškėjai iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jų pirmosios instancijos teismui pateiktuose skunduose, t. y. nurodo, jog pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje gavo dar iki nubaudžiant šios įmonės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą, Bendrovės vadovas neskundė jam paskirtos administracinės nuobaudos, kadangi nei minėtame nutarime, nei jo atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole jam nebuvo išaiškinta, jog jo vadovaujamai įmonei bei joje dirbantiems asmenims bus pritaikomos ir kitos sankcijos.
14.2. Nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų; pareiškėjai turėjo teisėtą lūkestį, jog visą jam išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje laikotarpį jis galės nevaržomai gyventi ir dirbti Lietuvoje, o ginčijami sprendimai negali naikinti laike anksčiau susiklosčiusių santykių.
14.3. Nuobauda buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo padarymo, ir šiuo konkrečiu atveju darbdaviu yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas, kuris iš esmė niekada nebuvo asmenų grupės narių darbdaviu, bei nurodo, kad pareiškėjai nedalyvavo Telšių apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nors priimtas nutarimas turi įtaką jų teisėms ir pareigoms.
14.4. Leidimo laikinai gyventi naikinimas pareiškėjams pažeidžia proporcingumo principą, kyla grėsmė dėl įmonės bankroto, įmonės įsipareigojimų nevykdymo, pažeidžiami pareiškėjų teisėti lūkesčiai.
14.5. Už konstatuotą pažeidimą Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę bausti ne tik pagal ANK, pagal kurį atsakomybė galima tik fiziniam asmeniui, bet ir pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę ir juridiniam asmeniui. Atsižvelgus į tai, pareigūnui sprendžiant, kam skirti nuobaudą t. y. ar atsakingam asmeniui, ar juridiniam asmeniui (darbdaviui), yra įvertinama, kieno naudai buvo padarytas pažeidimas ir kas už jį yra atsakingas, todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo nubaustas tik Bendrovės vadovas, t. y. ne juridinis asmuo (nors įstatymai tokią galimybę nustato), turi būti laikoma, jog pareiškėjų darbdavys nėra nubaustas, kadangi įstatymams suteikiant galimybę nubausti „tikrąjį“ darbdavį t. y. juridinį asmenį, jis nebuvo nubaustas. Be to, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, jog laikinas leidimas gyventi Lietuvoje naikinamas kai priimantis subjektas yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, tačiau asmuo kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, šiuo metu Bendrovėje nebedirba, todėl vertinant Įstatymo nuostatas, aplinkybė, kuriomis remiantis buvo panaikinti pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, yra išnykusi.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
16. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame pareiškėjų skundų argumentai buvo įvertinti. Savo poziciją Migracijos departamentas grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsakovo atsiliepimuose į pareiškėjų skundus pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimų, kuriais pareiškėjams buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas, nustatęs bendrovės, kurioje dirba pareiškėjai, nelegalaus darbo faktą, kuris pasireiškė juridinio asmens vadovo nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikino pareiškėjams leidimus laikinai gyventi.
19. Pareiškėjai pateiktame apeliaciniame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, neatsižvelgė į pareiškėjų pateiktus argumentus bei nemotyvavo, kodėl jų nevertino. Pareiškėjų nuomone, Sprendimai pažeidžia proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, administracinė nuobauda buvo paskirta darbdavio buvusiam direktoriui, todėl negali daryti įtakos pareiškėjų teisinei padėčiai.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes pareiškėjai ketino dirbti UAB ,,Norlida“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjų darbdavio UAB ,,Norlida“ atstovas (direktorius) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, priėmė Sprendimus panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
22. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija) a papunktyje yra įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio („Nelegalus darbas“) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz., valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr., pvz., 2019 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019; kt.).
24. Pažymėtina, kad pareiškėjų darbdavio (Bendrovės direktoriaus) kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo konstatuota įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020, todėl pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, jog pareiškėjų darbdavys nėra baustas už nelegalų darbą, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu taip pat pabrėžtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nurodytą šios nutarties 23 punkte, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas ir tuo atveju, jeigu ANK 95 straipsnio nuostatas pažeidžia direktorius ar kitas juridinio asmens atstovas, kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas, susijusias su personalo valdymu. Šiuo atveju Bendrovės direktorius vykdė funkcijas, susijusias su personalo valdymu, t. y. įdarbindavo darbuotojus.
25. Taigi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisinis pagrindas yra susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Nagrinėjamu atveju Bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes jis tuo metu ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip Bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas pareiškėjų darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas.
26. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, nelegaliu darbu. Minėtos teisės normos taikymui nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys. Taigi šiuo aspektu nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad faktas, jog jų darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjams išduotų leidimų laikinai gyventi teisėtumui. Taip pat neturi teisinės reikšmės pareiškėjų teiginiai, kad jų leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas anksčiau negu Bendrovės vadovas padarė administracinį nusižengimą.
27. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas, nustatęs, jog pareiškėjų darbdavio UAB ,,Norlida“ atstovas (direktorius) 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamus sprendimus, kuriuo panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
29. Dėl pareiškėjų teiginių, kad Sprendimas prieštarauja teisėtiems lūkesčiams, teisingumo ir proporcingumo principams, teisėjų kolegija pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduotas teisėtai, nereiškia, jog jie turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jiems išduoti leidimai laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negalės būti panaikinti iki jų galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, taip pat neturi atsirasti aplinkybių, kurios Įstatyme nurodytos kaip leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Nustatytas teisinis reglamentavimas yra aiškus, ir šiuo atveju pareiškėjų vertinimas, jog ginčijamas sprendimas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas jį panaikinti.
30. Kiti pareiškėjų argumentai, susiję su nežinojimu apie Bendrovei galinčias kilti neigiamas pasekmes, jos įsipareigojimų vykdymo perspektyvomis, nepadaryta žala valstybei ir kt., nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
31. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. S. (A. S.), O. S. (O. S.) ir O. K. (O. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.