Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, pareikštą atsakovei uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir, kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V. atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 8953,48 EUR sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

Vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 8953,48 Eur. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovo), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 8953,48 Eur. Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

Atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą, (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad 2019 m. spalio 22 d. Vokietijoje dėl V. S., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF105, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. V. S. buvo samdomas UAB (duomenys neskelbtini)transporto įmonės ir minėtas eismo įvykis įvyko jam einant darbines pareigas. Eismo įvykio metu transporto priemonė DAF FT XF105, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio dieną UAB (duomenys neskelbtini)buvo transporto priemonės DAF FT XF105, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Iš žalos dydžio apskaičiavimo dokumentų matyti, kad dėl eismo įvykio buvo padaryta 8953,48 Eur žala. Eismo įvykio valstybės Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei 2020 m. sausio 22 d. pateikė reikalavimą 8 953,48 Eur sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Iš 2020 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V. už eismo įvykio metu padarytą žalą. 2020 m. balandžio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini)siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo.

Eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykio metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais, todėl dokumentai, išduoti Vokietijos institucijų, kuriais nustatytas žalos dydis, transporto priemonės savininkas, laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais įrodomąją galią.

Sausumos transporto priemonių draudimą reglamentuoja atskiras – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jo privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Taigi, pagal TPVCAPDĮ 4 str., Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nustatyta, kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta nedrausta transporto priemone DAF FT XF105, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininku autoįvykio metu buvo atsakovas UAB (duomenys neskelbtini). Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudotis pats ir leisti naudotis kitam asmeniui neapdrausta transporto priemone (TPVCAPDĮ 4 str. 2-3 d.). Taigi, atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu buvo neįvykdęs įstatymu nustatytos pareigos apdrausti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Automobilio savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad automobilio savininkas neįvykdė įstatymo imperatyvo, įpareigojančio jį apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Minėta, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, todėl atsakovas turėjo suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, atsakovas pažeidė įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad paminėti kalti atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusia pareiga kompensuoti Vokietijos nacionalinio draudikų biuro išmokėtą draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui. Jeigu atsakovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė būtų apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovui nebūtų atsiradusi pareiga atlyginti autoįvykio metu padarytą žalą trečiajam asmeniui. Aptartais motyvais darytina išvada, kad vadovaujantis TPVCAPDĮ nuostatomis, asmuo, įregistruotas kaip transporto priemonės savininkas, privalantis sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl jam priklausančios transporto priemonės atsako ieškovui už atsiradusią žalą.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi fiziniai asmenys, išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010).

Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalyje pateiktą sąvoką transporto priemonės valdytoju, t. y. atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pripažįstamas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas darbdavys. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Tai, kad darbdavys turi atgręžtinę reikalavimo teisę į darbuotoją, nesudaro pagrindo draudikui pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiesiogiai reikalauti išmokėtos draudimo išmokos tiesiogiai iš darbuotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. UAB „Kauno stiklas“, bylos Nr. 3K-3-228/2012; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DB „PZU Lietuva“ v. VĮ „Kauno miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-682/2006).

Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovas, sumokėjęs išmokas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, pagal TPVCAPD 23 straipsnio 1 dalį, turi teisę reikalauti, grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, nagrinėjamu atveju iš UAB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 8 953,48 Eur žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Pagal CK kodekso 6.210 straipsnį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteistinos 6 procentų procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini)ieškovo naudai priteistinos jo patirtos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos - 201,00 Eur žyminis mokesti ir 550,87 Eur dokumentų vertimo išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai 8 953,48 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt tris eurus, 48 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 201,00 Eur (du šimtus vieną eurą, 00 ct) žyminio mokesčio ir 550,87 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų, 87 ct) dokumentų vertimo išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, jog ji negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.