Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Headex“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas R. M. kreipėsi į teismą, pareikšdamas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Headex“, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2024 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. DGKS-1127 ir darbo ginčą išnagrinėti iš esmės: tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, į darbą negrąžinti, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį (66,14 Eur su mokesčiais) už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2023 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; taip pat priteisti kompensaciją, kurios dydis lygus vienam ieškovo vidutiniam darbo užmokesčiui (1322,80 Eur su mokesčiais). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. atsakovei pateikė prašymą priimti į darbą nuo 2023 m. rugsėjo 11 d., į prekių surinkėjo pareigas. 2023 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta laikinojo darbo sutartis Nr. HEAD016553. Tą pačią dieną buvo sudarytas ir susitarimas pakeisti laikinojo darbo sutartį į darbo sutartį. Pagal šią sutartį buvo išsiųstas į rangos projektą Belgijoje prekių surinkėju. 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymu, ieškovui dėl nesuprantamų priežasčių, teigiant, kad per lėtai dirba, ieškovas buvo atšauktas iš komandiruotės. Grįžus į Lietuvą, atsakovė siūlė darbą Lietuvoje, kuris netenkino ieškovo poreikių, apie tai 2023 m. rugsėjo 27 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę. Atsakovė buvo informuota, kad ieškovą domina darbas užsienyje ir kad būtų mokamas iš karto valandinis atlygis už jį. Ieškovui atsisakius jam netinkančio darbo pasiūlymo, nors, žinodama ieškovo reikalavimus dėl darbo pobūdžio ir vietos, atsakovės atstovė teikė darbo pasiūlymus, kurie ieškovo netenkino. Grįžus į Lietuvą atsakovė darė spaudimą, kad ieškovas rašytų prašymą dėl atleidimo iš darbo. Šį faktą patvirtina atsakovės atstovės 2023 m. rugsėjo 22d. elektroninis laiškas. Nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 13 d. ieškovas turėjo nedarbingumą. Bendravimas su atsakove nuolat vyko telefonu ir elektroniniu paštu. Atsakovė nei karto neinformavo, kad atsisakius darbo, ji tai laikys kaip netinkamą darbo sutarties vykdymą ir, kad bus tai laikoma darbo pareigų pažeidimu. Nors atsakovė į elektroninį paštą atsiųsdavo darbo pasiūlymus, kuriuos ieškovas matė ne visus, tačiau apie priimtus sprendimus dėl tariamai padarytų darbo pažeidimų elektroniniu paštu neatsiuntė. Atsakovė į ieškovo elektroninį paštą nesiuntė 2023 m. rugsėjo 28 d., 2023 m. lapkričio 21 d., 2023 m. lapkričio 30 d. įsakymų dėl atvykimo pas darbdavį, 2023 m. lapkričio 22 d. įsakymo pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo, 2023 m. lapkričio 27 d. įsakymo dėl R. M. darbo pareigų pažeidimo, 2023 m. gruodžio 4 d. įsakymo pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo, 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbo pareigų pažeidimo. Atsakovė teigė, kad šie dokumentai ieškovui buvo įteikti, tačiau aš apie juos sužinojo, tik nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje. Visi darbdavio įsakymai buvo pateikti per darbdavio elektroninę dokumentų valdymo sistemą, prie kurios prisijungti ieškovas neturėjo galimybės. Apie tai, kad atsakovė panaikino prieigą prie elektroninės dokumentų valdymo sistemos, ieškovas nebuvo įspėtas. Negalėdamas prisijungti prie UAB „Headex“ elektroninės dokumentų valdymo sistemos, negalėjo žinoti apie darbdavio priimtus įsakymus ieškovo atžvilgiu, o kartu neturėjo galimybės pateikti pasiaiškinimo dėl tariamai padaryto darbo pareigų pažeidimo. Apie tai, kad 2023 m. gruodžio 6 d. atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, ieškovas sužinojo ne iš darbdavio, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojų. Apie atleidimą darbdavio atstovai nepranešė ir tada, kai ieškovas skambino ir domėjosi dėl kitų darbo projektų. Atsakovės 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymas, kuriuo buvo nutraukta darbo sutartis Nr. HEAD016553 nuo 2023 m. gruodžio 7 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padaryto antro tokio pat darbo pareigų pažeidimą yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. 2023 m. gruodžio 6 d. įsakyme ieškovas kaltinamas tuo, kad per 2023 m. gruodžio 4 d. padarė darbo pareigų pažeidimą, neatvykdamas pas atsakovę ir, kad per 12 mėn. padarė du tokius pačius darbo pareigų pažeidimus, dėl kurių darbdavys nusprendė atleisti iš darbo. Kai tuo tarpu nebuvo tinkamai įspėtas nei apie pirmą pažeidimą, nei apie antrą ir neturėjo jokios galimybės pasiaiškinti. Nagrinėjant ieškovo ir atsakovės darbo ginčą Darbo ginčų komisijoje, pirmo posėdžio metu atsakovė sutiko sudaryti taikos sutartį, pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą į šalių sutarimu, kas patvirtina, kad atsakovė buvo neteisi, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė. Teigia, kad buvo atleistas iš darbo neteisėtai. Dėl atleidimo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, aš neturėjau teisės gauti nedarbo išmokos ir susirasti darbo. Sužinojus apie atsakovės sprendimą, pablogėjo psichologinė sveikatos būklė.

Ieškovo atstovė advokatė Lina Tamošaitienė teismo posėdyje palaikė ieškinyje nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl ieškovo iš darbo atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusių teisinių padarinių.

Nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 14 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-115-1056/2024 ieškovo prašymas visoje jo apimtyje atmestas, kaip nepagrįstas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo ginčų komisijos bylos įrodymus teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-681/2015). CPK XX skyriaus normos, nustatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nereglamentuoja įrodymų vertinimo ir nenustato kitokios jų vertinimo taisyklės. Taigi ir darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl drausminių nuobaudų (tarp jų – atleidimo iš darbo) skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, nė kartą yra akcentavęs, kad teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą (CPK 177, 178 straipsniai).

Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ir pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą iš esmės (DK 231 straipsnio 3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis) (DK 231 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2023 m. rugsėjo 6 d. tarp ieškovo R. M. ir atsakovės UAB „Headex“ buvo sudaryta laikinojo darbo sutartis Nr. HEAD016553, kuria ieškovas įdarbintas prekių surinkėjo pareigose. 2023 m. rugsėjo 6 d. susitarimu pakeisti laikinojo darbo sutartį į darbo sutartį, jos 1 punktu šalys susitarė pakeisti darbo sutarties rūšį; iš laikinojo darbo sutarties į darbo sutartį (toks pakeitimas nustatomas komandiruotės laikotarpiui) ir nustatė kitas būtinąsias ir papildomas darbo sąlygas, įskaitant darbo funkcijas, apmokėjimą, darbo laiko normą ir rėžimą. 2023 m. rugsėjo 6 d. darbo sutartimi šalys sutarė taip pat dėl darbo funkcijų – nustatytos darbuotojo pareigos – prekių surinkėjas. Šalys taip pat sutarė, jog ieškovas nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. pradės darbą pas užsakovą Tom & Co Belgijoje, darbo aprašymas – užsakymų surinkimas (skeržneriu/elektriniu vežimėliu). UAB „Headex“ 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymu nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. R. M. atšauktas iš komandiruotės. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2023 m. gruodžio 7 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui per paskutinius dvylika mėnesių padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą.

Šio ginčo išsprendimui yra aktualios DK nuostatos. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą (DK 58 straipsnio 1 dalis). Viena iš priežasčių nutraukti darbo sutartį įstatymas numato darbuotojo per paskutinius dvylika mėnesių padarytą antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis). Būtina sąlyga taikyti DK 58 straipsnyje numatytus teisinius padarinius yra darbuotojo kaltė dėl jo padaryto pažeidimo, kuri pasireiškia kaltu veikimu ar neveikimu. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą - visų pirma, užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką - supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu ir darbo nuostatais. Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis - darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju - darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui, padaroma žalos.

Iš jau minėto 2023 m. rugsėjo 6 d. susitarimo pakeisti laikinojo darbo sutartį į darbo sutartį 1 punkto matyti, jog darbo sutarties pakeitimas nustatomas komandiruotės laikotarpiui, o 3 punkte papildomai įtvirtinta, jog pasibaigus komandiruotei, darbuotojui toliau galioja laikinojo darbo sutartis. Šiuo atveju ginčo nėra dėl to, jog ieškovo komandiruotė buvo pasibaigusi, todėl vertintinos laikinojo darbo sutarties nuostatos. Laikinojo darbo sutartimi ginčo šalys sutarė, jog kad darbdavys iškviečia darbuotoją naujam siuntimui pas darbo naudotoją ir informuoja apie darbo pradžią ir kitas per įmonėje veikiančią elektroninę dokumentų valdymo sistemą (EDVS), o nesant tokios galimybės, el. paštu, nurodytu 1.2.6 punkte (1.2.1 p.). Šios darbo sutarties galiojimo metu (įskaitant laikotarpius tarp siuntimų) darbuotojas privalo išlikti pasiekiamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Tai pat darbuotojas įsipareigojo elektroninį paštą tikrinti darbo dienomis, o laikotarpiu tarp siuntimų – kasdien. Jeigu darbuotojas pažeidžia šią pareigą ir neatsako ar pavėluoja atsakyti, jis prisiima visas iš to kylančias neigiamas pasekmes, be to, tai gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tarpusavio komunikacijai šalys naudoja aukščiau nurodytą darbuotojo elektroninio pašto adresą ir mobilaus telefono numerį. Darbuotojas savo prašymus, sutikimus, pranešimus, informacijos gavimą bei susipažinimą su darbdavio sprendimais ir kitus valios pareiškimus teiks ir tvirtina bei gaus darbdavio sprendimus, pranešimus ir kitus dokumentus įmonėje veikiančia EDVS. Tik nesant galimybės dėl techninių kliūčių, kaip alternatyva šiems procesams bus naudojamas el. paštas arba telefonas (1.2.6 p.). Šalys taip pat susitarė, kad tais atvejais, kai darbuotojas darbdavio per EDVS, o nesant galimybės, šioje darbo sutartyje nurodytu el. pašto adresu, kviečiamas neatvyksta į susitikimą su darbdaviu siekiant surasti geriausią darbuotojui tinkantį pasiūlymą siuntimui, per 2 d. d. darbuotojui per EDVS, o nesant tokiai galimybei, šie darbo sutartyje nurodytu el. pašto adresu yra siunčiamas pakartotinis kvietimas atvykti pas darbdavį. Jei po antro kvietimo darbuotojas neatvyksta pas darbdavį, toks darbuotojo elgesys, atsisakant bendradarbiauti su darbdaviu, yra laikomas šiukščiu darbo pareigų pažeidimu ir darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo pagal DK nuostatas (11 p.) Šalys susitarė, kad darbuotojo prašymai bei pranešimai siunčiami darbdaviui naudojantis EDVS, o nesant tokios galimybės – elektroniniu paštu, išskyrus atvejus, kai vidaus teisės aktai ar susitarimai tarp darbdavio ir darbuotojo nustato kitokią prašymų ir pranešimų teikimo tvarką (16 p.).

Pažymėtina, kad laikinojo darbo sutartis šalių pasirašyta, galiojanti, duomenų bei įrodymų jog ji ar jos dalys ginčijamos, nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, byloje nepateikta. Taip pat bylos nagrinėjimo metu laikinojo darbo sutartis ir/ar jos dalys šalių nebuvo ginčijamos, nuginčytos, todėl teismas ja pilnai vadovaujasi (CPK 178 straipsnis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „Headex“ 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymu nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. atšauktas iš komandiruotės BE­_Colfridis Logistics projekto, darbuotojas R. M., nustatant, kad jis privalo išvykti iš komandiruotės metu suteiktos gyvenamosios vietos iki 2023 m. rugsėjo 24 d. imtinai. 2023 m. rugsėjo 28 d. įsakymu darbuotojas įpareigotas 2023 m. spalio 2 d. 10.00 atvykti pas darbdavį UAB „Headex“ adresu, Lietuva. Taip pat išaiškinta, kad dėl kito atvykimo adreso arba laiko suderinimo galima kreiptis telefonu (duomenys neskelbtini) arba el. paštu (duomenys neskelbtini) darbdavio laiku (pirmadienis –penktadienis nuo 8.00 iki 17.00), bet ne vėliau, kaip likus 2 val. iki nurodyto šiame įsakyme atvykimo laiko. Įspėtas, kad neatvykus pas darbdavį nurodytu laiku ir adresu, bus laikoma, kad darbuotojas yra padaręs darbo pareigų pažeidimą. Pasak atsakovės, ieškovas neatvyko, tačiau susisiekė el. paštu. Pakartotinai ieškovas įpareigotas atvykti pas darbdavį 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu, kuriuo taip pat buvo išaiškintos ieškovo teisės ir galimos pasekmės jo neįvykdžius. Nurodytu laiku ieškovui neatvykus pas darbdavį ir nesusitarus dėl kito atvykimo laiko, 2023 m. lapkričio 22 d. įsakymu, atsižvelgiant į tai, R. M. įpareigotas raštu pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą iki 2023 m. lapkričio 24 d. 17.00 val., išaiškinant, jog pasiaiškinimas gali būti pateiktas el. paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas įspėtas, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu per 12 mėnesių darbuotojas padarys antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. 2023 m. lapkričio 27 d. įsakymu konstatuota, kad R. M. padarė darbo pareigų pažeidimą, kadangi 2023 lapkričio 21 d. įsakyme nurodytu laiku neatvyko į UAB „Headex“ ir nesusitarė dėl kito atvykimo laiko. Taip pat įspėtas, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu per 12 mėnesių darbuotojas padarys antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. 2023 m. lapkričio 30 d. įsakymu ieškovas įpareigotas 2023 m. gruodžio 4 d. atvykti pas darbdavį, buvo išaiškintos ieškovo teisės ir galimos pasekmės jo neįvykdžius. Minėto įpareigojimo neįvykdžius, 2023 m. gruodžio 4 d. įsakymu, R. M. įpareigotas raštu pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą iki 2023 m. gruodžio 5 d. 17.00 val., išaiškinant, jog pasiaiškinimas gali būti pateiktas el. paštu (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovas įspėtas dėl atsakomybės. Kadangi ieškovas 2023 m. lapkričio 30 d. įsakyme nurodytu laiku neatvyko pas darbdavį ir nesusitarė dėl kito atvykimo laiko bei atsižvelgiant į tai, kad darbuotojui buvo suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimą iki 2023 m. gruodžio 5 d., tačiau iki nurodyto termino jo nepateikė, taip pat įvertinus tai, jog darbuotojas 2023 m. lapkričio 22 d. padarė antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, įsakė nutraukti darbuotojo darbo sutartį Nr. HEAD016553 nuo 2023 m. gruodžio 7 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padaryto antro tokio pat darbo pareigų pažeidimo.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui). Nustatyta, jog ieškovas į darbą neatvyko 2023 m. lapkričio 22 d., jo pareikalauta pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą. Ieškovas įspėtas, kad už pakartotinį tokį pažeidimą – neatvykimą į darbą, jis gali būti atleistas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Ieškovas neatvyko į darbą taip pat ir 2023 m. gruodžio 4 d. Atsakovė 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymu atleido ieškovą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Įstatymas numato, kad darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 straipsnis). Ieškovas nepateikė atsakovei tokį ieškovo elgesį pateisinančių pasiaiškinimų, neįrodinėjo neatvykimo į darbą priežasčių ir jų svarbos. Bylos nagrinėjimo metu teisme ieškovas taip pat neišsakė, jog būtų objektyvios priežastys neatvykimui pas darbdavį. Ieškovo nurodomos aplinkybės, jog jis negavo įsakymų dėl atvykimo pas darbdavį, įsakymų pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo ir įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo, teismo vertintinos kaip gynybinė taktika, siekiant sušvelninti atleidimo iš darbo pasekmes ir išvengti atsakomybės, kadangi, kaip jau minėta, laikinojo darbo sutartimi šalys sutarė, kad darbuotojas savo prašymus, sutikimus, pranešimus, informacijos gavimą bei susipažinimą su darbdavio sprendimais ir kitus valios pareiškimus teiks ir tvirtins bei gaus darbdavio sprendimus, pranešimus ir kitus dokumentus įmonėje veikiančia EDVS (1.2.6 p.). Tuo pačiu ieškovas taip pat įsipareigojo kasdien tikrinti savo elektroninį paštą, o atsakovės atstovė paaiškino, jog per EDVS išsiuntus laišką, darbuotojas gauna pranešimą į elektroninį paštą apie tai. Taigi net ir naudodamasis tik elektroniniu paštu darbuotojas mato, jog per EDVS jam yra siunčiami pranešimai. Šiuo atveju teismo posėdyje ieškovas neneigė gavęs tokius pranešimus, tačiau nesusipažinimą su darbdavio dokumentais paaiškino tuo, jog jis nuolat ryšį palaikė tik su G. R., ir nežinojo, kas tuos elektroninius laiškus parašė. Tačiau atsakovė į bylą pateikė ataskaitos iš EDVS apie el. laiško išėjusius pranešimus apie sistemoje gautus dokumentus pavyzdį, iš kurio matyti, kas yra dokumento siuntėjas. Taip pat pastebėtina, jog laikinojo darbo ir darbo sutartis ieškovas pasirašė būtent per EDVS sistemą, tai patvirtina, jog ieškovui prieiga prie sistemos buvo suteikta. Todėl ieškovo teiginys, jog negalėdamas prisijungti prie sistemos, jis negalėjo žinoti apie priimtus įsakymus, juolab, jog teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, jog nuo EDVS sistemos atsakovas buvo atjungtas jo atleidimo iš darbo dieną, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Dar kartą pažymėtina, jog elektroniniu paštu ieškovas pranešimus iš EDVS sistemos gavo, taigi šiuo atveju neprisijungti prie sistemos akivaizdu, jog buvo paties ieškovo pasirinkimas neveikti. Byloje taip pat nenustatyta, jog EDVS nebūtų galima naudotis dėl techninių kliūčių, nes ieškovas neįrodinėjo, jog būtų prie jos jungęsis, o sistema būtų neveikusi.

Ieškovas savo argumentus taip pat grindė aplinkybe, jog darbdavys jo neinformavo, kad atsisakius darbo tai laikys kaip netinkamą darbo pareigų vykdymą. Atsakant į šį ieškinio argumentą pastebėtina, jog ieškovo atleidimo iš darbo pagrindu nėra aplinkybė, jog ieškovas atsisakė siūlomo darbo, atleidimo pagrindas – pakartotinis neatvykimas pas darbdavį, todėl akivaizdu jog šis ieškovo argumentas nėra teisiškai reikšmingas. O dėl to, kad neatvykimas bus laikomas šiukščiu darbo pareigų pažeidimu, šalys susitarė laikinojo darbo sutartimi (11 p.).

Ieškovo nuomone, darbdavio neteisėtumą patvirtina aplinkybė, jog darbo ginčų komisijoje atsakovė iš pradžių pritarė taikos sutarties sudarymui. Tačiau teismas su tokiais ieškovo paaiškinimais nesutinka. Taikos sutartimi – šalys tarpusavio nuolaidų būdu derindamos savo valią išsprendžia kilusį ginčą, dėl ko teismas ar kitas ginčą nagrinėjantis subjektas (pvz. darbo ginčų komisija) nepriima sprendimo dėl ginčo esmės, o ginčas baigiamas taikos sutarties pasirašymu ir tam įgalinimus turinčio subjekto patvirtinimu. Todėl taikos sutarties sudarymas ar siūlomas derybų procesas jokiu būdu negali reikšti šalies pozicijos dėl pačios šalies santykio (ne)kaltumo aspektu su pačiu ginču.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir išanalizavus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, laikinojo darbo sutarties nuostatas, kuriomis aiškiai yra nustatyta ginčo šalių bendravimo tvarka, t.y. kad šalys buvo konkrečiai sutarę dėl dokumentų ir informacijos siuntimo/gavimo būdo (Laikinojo darbo sutarties 1.2.6 p., 11 p., 16 p.), ir darbuotojo pareigos atvykti pas darbdavį bei kvietimo būdo ir tvarkos, taip pat nustatytas neatvykimo pas darbdavį pasekmes (Laikinojo darbo sutarties 11 p.,), įvertinus taip pat ir byloje pateiktą ginčo laikotarpio šalių susirašinėjimą, nesant byloje kitų tai paneigiančių duomenų bei įrodymų, teismas vertina, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu darbdavio priimtus įsakymus ir atleidimo metu. Todėl teismas daro išvadą, jog ieškovas pažeidė darbo pareigas.

Darbdavys atleisdamas iš darbo darbuotoją negali remtis vien ta aplinkybe, kad darbuotojas neatvyko į darbą, bet privalo vertinti, ar atleidimas yra proporcingas ir tikslingas, įvertinti darbuotojo neteisėtus veiksmus, ar tie veiksmai atlikti tyčia, dėl kokių priežasčių, kokia padaryta darbdaviui žala.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas, turi reikšmės darbdavio sprendimui, nes tokios aplinkybės parodo, ar darbdavys ateityje gali pasitikėti darbuotoju, kad jis pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ir nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Įvertinus aplinkybių visumą, darbdavys sprendžia ar galima darbuotoju pasitikėti. Jei išvardintos aplinkybės rodo darbuotojo abejingumą dėl savo padarytų veiksmų, ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai tokį pasitikėjimo praradimą ir jo nulemtą darbdavio pasirinkimą nutraukti darbo santykius teismas gali pripažinti proporcinga priemone ginant darbdavio interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-441/2014, Nr. 3K-3-55-248/2018, e3K-3-130-701/2019).

Šios bylos aplinkybių kontekste ieškovas pagal darbdavio nurodymą į darbą neatvyko du kartus, neteikė pagal reikalavimą pasiaiškinimo dėl ko jis taip pasielgė, kaltindamas darbdavį, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas, nors pats ieškovas nevykdė sutartinio įsipareigojimo su darbdavio sprendimais susipažinti per EDVS, ignoruodamas elektroniniu paštu apie tai gaunamus pranešimus.

Teismas visų aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste prieina prie išvados, kad tenkinti ieškovo reikalavimą, pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą neteisėtu, nėra jokio nei teisinio nei faktinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje darbuotojo elgesys tiek padarant darbo drausmės pažeidimą, tiek vėliau, rodo, kad darbdavys turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotoju ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo. Darbdavys atsižvelgė ir tinkami įvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumą, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. Darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu buvo priimtas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse reglamentuotos tvarkos ir terminų: prieš priimant sprendimą buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą, nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavio įsakymu su kuriuo darbuotojas supažindintas per EDVS. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad ieškovas savo elgesiu sukūrė sau nenaudingą situaciją, pažeidė pareigą atvykti pas darbdavį, nepateikė pasiaiškinimo, todėl darbdavio priimtas įsakymas nutraukti darbo sutartį su ieškovu yra adekvatus padarytam pažeidimui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Teismui priėjus prie išvados, kad darbdavys ieškovą atleido iš darbo tinkamai, ieškovo reikalavimai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei kompensaciją, taip pat atmestini. Ieškinį atmetus, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat netenkinamas.

Įsiteisėjus teismo sprendimui darbo ginčo byloje, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnis).

Byloje pašto siuntimo išlaidų nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 14 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-115-1056/2024.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.