Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-05-13 · Civilinė byla Nr. e2S-345-425/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-13
Bylos Nr.
e2S-345-425/2020
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01051-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Kreditorius
G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-345-425/2020.Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01051-2019-4.Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; (S) 3.4.5.11
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 13 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-148-488/2020 dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė I. B., išieškotoja G. K., uždaroji akcinė bendrovė (tolaiu – UAB) „Teisinių žinių centras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolei I. B. pateiktu skundu prašė panaikinti 2019 m. liepos 11 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolininko A. K. priverstinio iškeldinimo, iškeldinamojo turto saugotojo skyrimo, policijos ir išieškotojo – turto saugotojo dalyvavimo iškeldinimo procese“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad vyksta teisminiai procesai, kurie tiesiogiai susiję su jo teise gyventi nurodomu adresu bei su nuosavybės teisėmis į nurodytą nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad taip pat dar nėra pasibaigę teisminiai procesai, susiję su teisės naudotis kontora su gyvenamosiomis patalpomis, todėl vykdymo veiksmų atlikimas gali pažeisti jo teises, dėl ko vykdymo veiksmai turėjo būti sustabdyti arba antstolė turėjo susilaikyti nuo tolimesnių vykdymo veiksmų atlikimo kol įsiteisės procesiniai sprendimai civilinėse bylose Nr. e2VP-6053-1059/2019 ir eA2-4212-731/2019.

3. Antstolė I. B. 2019 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį perdavė teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundo netenkino ir priteisė iš pareiškėjo suinteresuoto asmens G. K. naudai patirtas 475,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas valstybei.

5. Teismas sprendė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog pareiškėjo skunde nurodyti teisminiai procesai, susiję su iškeldinimu iš nekilnojamojo turto, yra užbaigti, todėl pareiškėjo skundai yra nepagrįsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareikštą skundą dėl antstolės veiksmų, o taip pat sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-676-783/2020.

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą sustabdyti skundo dėl antstolės veiksmų nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų civilinė byla Nr. e2VP-676-783/2020 dėl sprendimo santuokos nutraukimo byloje vykdymo tvarkos pakeitimo. Pabrėžia, jog pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo išsamiai nurodyta, kad visą nurodomą nekilnojamąjį turtą, iš kurio antstolė rengiasi iškeldinti pareiškėją, įgijo santuokos su išieškotoja G. K. metu, o nurodomoje nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pareikštas prašymas, keičiant sprendimo vykdymo tvarką, kontorą su gyvenamosiomis patalpomis perduoti pareiškėjo asmeninėn nuosavybėn. Taigi teisminiai procesai dėl kontoros su gyvenamosiomis patalpomis nuosavybės teisės nėra galutinai pasibaigę, o likus galioti skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai gali susidaryti netoleruotina padėtis, kad teismų procesiniais sprendimais gali būti nustatyta, kad turtas, iš kurio pareiškėjas iškeldintas, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.

6.2. Be to, teismas šią bylą dėl antstolės veiksmų apskundimo, jau buvo sustabdęs tol, kol be kita ko bus išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutarties atsisakyti atidėti dvejiems metams iškeldinimo vykdymą, kas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą priimdamas 2020 m. sausio 17 d. nutartį, kadangi nėra galutinai išspręsti visi daiktinių teisinių į kontorą su gyvenamosiomis patalpomis klausimai ir tokiu būdu bus užkirstas kelias teismų sprendimų konkurencijai.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į pareikštą atskirąjį skundą kreditorė G. K. prašo atmesti atskirąjį skundą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.1. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su neva nepagrįstu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atsisakyti stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nėra aktualūs, kadangi pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartis nėra šio apeliacinio proceso objektas.

7.2. Pabrėžia, kad prašydamas pakeisti vykdymo tvarką civilinėje byloje Nr. e2VP-676-783/2020, A. K. negali tikėtis, kad turtas bus perdalintas kitaip, nes sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas neturi pakeisti sprendimo esmės, sprendimo rezultato, materialiosios jo išraiškos, todėl A. K. pareiškimai, jog galimai teismas, keisdamas vykdymo tvarką, perdalins turtą taip, kaip to nori A. K., tai yra priteis jam ieškovei G. K. atitekusį turtą, yra niekuo nepagrįstas. Šiuo atveju visi teisminiai ginčai dėl turto padalijimo yra pasibaigę 2018 m. balandžio 18 d. įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

7.3. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo, o išsprendė ją iš esmės, tinkamai vykdydamas savo pareigas, į kurias dėmesį atkreipė tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų, kuriais ji atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus ar susilaikyti nuo tolimesnių veiksmų atlikimo, pripažinimo neteisėtais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje civilinėje byloje susiklosčiusią teisinę bei faktinę situaciją, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarį pripažinti neteisėta ar nepagrįsta.

10. Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

11. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš Lietuvos Teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog pareiškėjo skunde nurodyti teisminiai procesai, susiję su iškeldinimu iš nekilnojamojo turto bei kurie, pareiškėjo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad vykdymo procesas turėjo būti sustabdytas ar susilaikyta nuo tolimesnių veiksmų atlikimo, yra užbaigti – civilinėje byloje Nr. e2VP-6053-1029/2019 2019 m. liepos 18 d. teismo nutartimi pareiškėjo prašymas dėl vykdymo atidėjimo buvo netenkintas ir yra įsiteisėjęs, o taip pat buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-659-544/2019). Kita pareiškėjo antstolei pateiktame skunde nurodyta civilinė byla Nr. eA2-4212-731/2019 taip pat yra išnagrinėta iš esmės, joje priimtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs (2019 m. spalio 15 d. apeliacinės instancijos teismui atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą). Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais bei vertinti, kad vykdymo veiksmų atlikimas nurodomoje vykdomojoje byloje turi būti stabdomas ar susilaikoma nuo tolimesnių vykdymo veiksmų atlikimo tuo pagrindu, kad teisminiai ginčai dėl pareiškėjo nurodomo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių dar nėra pabaigti.

12. Papildomai apeliacinės instancios teismas pažymi, jog išdėstyto vertinimo nekeičia ir pareiškėjo papildomai atskirajame skunde nurodoma nagrinėjama civilinė byla dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (LAT 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012.). Be to, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

13. Taigi nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad vykdymo tvarka gali būti pakeista, neleidžia spręsti bei vertinti, jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas materialusis ginčo išsprendimas gali būti pakeistas, kadangi tai iš esmės prieštarauja nacionalinėje teisėje įtvirtinto teisminio bei vykdymo proceso esmei. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo tenkinti atskirajame skunde suformuluoto prašymo dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo aptariamu pagrindu, t.y. kad yra nagrinėjama civilinė byla dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties nepagrįstumo nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl ko plačiau šiuo klausimu nepasiakoma, juo labiau kad pareiškėjas prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo yra suformulavęs ir pateiktame atskirajame skunde bei dėl to yra pasisakyta.

15. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Suinteresuotas asmuo G. K. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas – už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kartu su atskiruoju skundu pateikė sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą. Kadangi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Laimantas Misiūnas