Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų P. U. ir L. U. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, pareikštą suinteresuotiems asmenims - skolininkui L. U., skolininko sutuoktinei – P. U., antstolis A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, tenkinus pareiškėjos prašymą, buvo nustatyta, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės gaunamų pajamų, susijusių su užmokesčiu už darbą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

8. Kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė naują įrodymą – 2024 m. gegužės 30 d. sudarytą povedybinę sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, sprendžia, kad šis įrodymas yra reikšmingas sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl priimtinas į bylą, nors ir galėjo būti savalaikiai pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog šio įrodymo priėmimas kaip nors galėtų užvilkinti bylos nagrinėjimą, todėl pagrindo, kodėl jis negalėtų ar neturėtų būti priimtas į bylą, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje yra užvestos ir vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0041/08/03908, Nr. 0041/13/02023, Nr. 0041/22/00465, Nr. 0041/22/00492, Nr. 0041/22/00783 dėl skolų iš suinteresuoto asmens – skolininko L. U.. Antstolis 2024 m. balandžio 4 d. areštavo P. U. pinigines lėšas, gaunamas iš darbo teisinių santykių UAB „R.“, bei išsiuntė skolininkui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine P. U. 1/2 dalį sutuoktinės gaunamų pajamų, susijusių su užmokesčiu už darbą. Teismas nustatęs, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui turi būti taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Skundžiamos nutarties priėmimo metu teismas neturėjo duomenų apie suinteresuotų asmenų 2024 m. gegužės 30 d. sudarytą povedybinę sutartį.

11. Kvestionuodami priimtą teismo nutartį apeliantai atskirajame skunde teigia, kad skundžiama teismo nutartis turi būti naikintina, kadangi apeliantai 2024 m. gegužės 30 d. sudarė povedybinę sutartį. Šios sutarties 3.2 papunktyje nustatyta, jog sutuoktiniai numato, kad turto įgyto nuo santuokos įregistravimo momento iki šios sutarties įsigaliojimo, teisinio režimo šia sutartimi nekeičia. Tai reiškia, kad nuo 2024 m. gegužės 30 d. sutuoktiniai pakeitė savo turto teisinį režimą, t. y. kiekvienas sutuoktinis atsako asmeniškai už savo prievoles.

12. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija, kuomet esant sudarytai vedybų sutarčiai, tačiau teismui apie ją neturint jokių duomenų, skundžiama nutartimi buvo nustatyta, jog 1/2 dalis skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio priklauso jam. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai iš dalies yra pagrįsti, todėl skundžiama teismo nutartis (jos rezoliucinė dalis) keistina. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi, kadangi iš apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateiktos povedybinės sutarties turinio nustatyta, kad ja sutuoktiniai pakeitė santuokoje įgyto turto teisinį režimą, t. y. sutartyje numatė, jog nuo jos sudarymo momento sutuoktinių įgytas turtas yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Šalys susitarė, kad kiekvienas atsako už savo prievoles, nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko ir pagrindo.

13. Pažymėtina, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

14. Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

15. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) ir ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

17. CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad skolininko ir jo sutuoktinės 2024 m. gegužės 30 d. sudaryta povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą) taip, kad nuo jos sudarymo momento kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 3.1 ir 3.2 papunkčiai), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

18. Vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, neįsiteisėjusi teismo nutartis, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko dalis bendrame turte, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikšmę ir išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte. Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad skolininkas ir jo sutuoktinė povedybinę sutartį sudarė 2024 m. gegužės 30 d., ji buvo įregistruota (išviešinta) 2024 m. gegužės 31 d. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, vykdant skolininko prievoles pagal antstolio A. B. kontoroje užvestus vykdomuosius dokumentus, nuo sutuoktinių sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo momento išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas P. U. pajamas, susijusias su darbo santykiais.

19. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės gautų pajamų iki 2024 m. gegužės 31 d. (povedybinės sutarties įregistravimo (išviešinimo) Vedybų sutarčių registre dienos).

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį tik patikslinti, o atskirąjį skundą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Patikslinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. balandžio 28 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko L. U., a. k. (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės P. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gautų pajamų iš UAB „R.“, į. k. (duomenys neskelbtini), susijusių su užmokesčiu už darbą iki 2024 m. gegužės 31 d.“.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.