Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-04-01 · Administracinė byla Nr. eI3-896-505/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-01
Bylos Nr.
eI3-896-505/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02486-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
Ž. L.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba
Administracinė byla Nr. eI3-896-505/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02486-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 51.5; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 1 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjo Ž. L. atstovams P. O., advokato padėjėjai M. L., atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui D. R.,

nedalyvaujant pareiškėjui Ž. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo Ž. L. skundas atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. spalio 14 d. raštą Nr. R2-2105-(39.6) „Dėl informacijos pateikimo“, kuris papildytas Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. R2-2538-(39.6) „Dėl informacijos patikslinimo“, bei įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymą organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patikslinimą, koreguojant žemės sklypo plotą ir ribas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė bei jo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas organizuoti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patikslinimą, koreguojant žemės sklypo ribas ir plotą. Pažymėjo, jog 2019 m. spalio 16 d. buvo gautas Valstybinės miškų tarnybos raštas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas, nes Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-319-342/2019 pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Ž. L., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, M. M. ir Valstybinei miškų tarnybai, dėl statybos leidimo panaikinimo. Teigė, kad ginčijamas 2019 m. spalio 14 d. Valstybinės miškų tarnybos raštas, kuriuo sustabdytas prašymo nagrinėjimas iš esmės grindžiamas tik viena teisės norma t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, kuri yra negaliojanti daugiau kaip 2 metus, kas iš esmės patvirtina tokio sprendimo prieštaringumą ir neatitikimą minėto įstatymo nuostatoms. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis (galiojo iki 2017 m. kovo 1 d.), kuri nurodyta ginčijamame sprendime, įtvirtino, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Atsižvelgiant į Valstybinės miškų tarnybos poziciją, išdėstytą 2019 m. spalio 14 d. sprendime Nr. R2-2105-(35.6), bei vadovaujantis jau daugiau kaip du metus negaliojančia teisės norma, akivaizdu, kad negaliojanti minėta norma ir dėl savo turinio negali būti taikoma šiuo atveju.

Paaiškino, jog pareiškėjo prašymas Valstybinei miškų tarnybai grindžiamas būtinumu patikslinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, kadangi 2015 metais rengiant minėto valstybinės reikšmės miško sklypo planą, nebuvo atsižvelgta į registruotą pastatą bei teritorijoje esančius veikiančius inžinerinius tinklus ir jie pateko į neteisingai pažymėtas miško sklypo ribas. Esama kavinės teritorija visiškai neatitinka miško sąvokos - čia buvo ir yra medžiais neapaugusi aikštelė, o esamo objekto eksploatacijai pagal galiojantį Palangos miesto Centrinės dalies detalųjį planą čia turėjo būti suformuotas atskiras keturių arų dydžio žemės sklypas. Taip pat šiame sklype 2018 metais buvo įregistruotas servitutas tiesti ir eksploatuoti naujai elektros kabelinei linijai, kurios pagalba bus tiekiama elektros energija kavinei. Taigi, net jeigu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-319-342/2019 tenkintų prokuroro prašymą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 28 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSKR-33-180328-00003 panaikinimo, teismo sprendimas bet kokiu atveju nebūtų susijęs su kadastrinių duomenų patikslinimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagrindu. Teigė, jog Valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos tikslinamos vadovaujantis Valstybinės reikšmės miško plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 13.2 punkte įtvirtinta, kad schemos tikslinamos ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Akcentavo, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 1090, Valstybinė miškų tarnyba nustatė, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti aprašomieji duomenys ir grafiniai duomenys neatitinka esamos faktinės situacijos ir tai laikytina sklypinės miškų inventorizacijos klaida. Atlikus patikrinimą vietoje, aktu Nr. 1090 konstatuota, kad Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo 32 taksacinio sklypo duomenys, registruoti kadastre, tikslintini, išbraukiant iš miško žemės sklypo ploto teritoriją (patikrinimo akto priede (duomenys neskelbtini)), kuri neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų (žemės naudmenos - užstatyta teritorija). Esant faktui dėl sklypinės miškų inventorizacijos klaidos, bei nesant teisminio ginčo dėl minėto patikrinimo akto, mano, kad Valstybinė miškų tarnyba neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti administracinę procedūrą pagal pareiškėjo pateiktą prašymą. Pabrėžė, jog ginčijamas raštas yra pagrįstas negaliojančia teisės norma, nepateikiant jokio kito teisinio pagrindo, iš kurio būtų galima identifikuoti aiškias ir konkrečias aplinkybes, kurių pagrindu nuspręsta sustabdyti administracinę procedūrą, todėl negali būti laikomas teisėtu, taip pat yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl yra naikintinas. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į skundą nurodė ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas „Dėl valstybinės reikšmės miškų schemos patikslinimo“, kuriame nurodė, kad prašymą teikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d, nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir paprašė organizuoti kadastrinių duomenų patikslinimą. Paaiškino, kad į šį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. R2-2105-(39.6) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikiant informaciją apie Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, kuri tvirtinama norminiu administraciniu aktu, pakeitimo procedūras, t. y. informaciją, kad schemos pakeitimo procedūros yra sustabdytos. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad 2019 m. spalio 14 d. rašte Nr. R2-2105-(39.6) buvo rasta korektūros klaidų, bei suprasdama, kad pareiškėjui pateikta informacija nėra pakankamai aiški, patikslino atsakymą, išsiųsdama pareiškėjui 2019 m. gruodžio 9 d. raštą Nr. R2-2538-(39.6) „Dėl informacijos patikslinimo“. Pabrėžė, kad pareiškėjui ginčijamu raštu buvo pateikta tik informacija apie faktinę situaciją dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo, kas negali būti laikoma sprendimu, nustatančiu pareiškėjui tam tikras teises ar pareigas arba sukeliančiu teisines pasekmes, todėl mano, kad administracinė byla turėtų būti nutraukta.

Paaiškino, jog Valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos tikslinamos vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Minėto aprašo 13.2 punkte yra numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą dėl inventorizacijos ar schemos rengimo klaidos, 14 punkte nustatyti dokumentų teikėjai, 16 punkte nurodyti pateikiami dokumentai. Šio aprašo 15 punkte nustatyta, kad prašymus ištaisyti galiojančiuose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui. Gavęs šiuos prašymus, rengėjas priima sprendimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir teikia informaciją rengimo organizatoriui apie patikslintus Lietuvos miškų valstybės kadastro duomenis. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas koreguoti valstybinio miško sklypą, kas leistų suformuoti žemės sklypą pastatui (duomenys neskelbtini), aptarnauti. Nagrinėjant šį prašymą buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo 29 ir 32 taksaciniuose sklypuose, kurie yra registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Patikrinimo metu nustatyta, kad Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo 32 taksacinio sklypo duomenys, registruoti kadastre, tikslintini išbraukiant iš miško žemės ploto 0,015 ha teritoriją, kuri neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad ši teritorija, kurioje buvo pastatas-kavinė, (duomenys neskelbtini), 2003-2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo inventorizuota miško žemės plotu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus faktus, Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. S-1611-19 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo 32 taksaciniame sklype. Pabrėžė, jog pareiškėjui informacija apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų atnaujinimą pateikta 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. R6-7292 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“, kuris nebuvo apskųstas. Teigė, kad 2018 m. spalio 19 d. Palangos miesto savivaldybėje įvyko Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projekto pristatymas ir viešas svarstymas. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiškėjas su Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektu jau tuo metu buvo susipažinęs, nes 2018 m. spalio 19 d. atsakovei pateikė prašymą-pasiūlymą „Dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto“, kuris yra identiškas pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymui „Dėl valstybinės reikšmės miškų schemos patikslinimo“, kurio pagrindu atsakovei pateiktas atsakymas yra ginčijamas šioje administracinėje byloje. Į 2018 m. spalio 19 d. prašymą pareiškėjui buvo atsakyta 2018 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. R2-2101 „Dėl informacijos pateikimo“, kuris taip pat nebuvo apskųstas. Dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projekto pastabas taip pat pateikė ir Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. (4.12)-D3-3266 „Dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų patikslinimo“, kur informavo apie vykstančius teismo procesus dėl (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. raštu Nr. R2-281-(39.6) „Dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos“ buvo kreiptasi į atsakingas institucijas dėl parengtos Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos derinimo. Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. kovo 4 d. raštu Nr. (4.17)-D3-868 „Dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos patikslinimo“ nepritarė parengtai Palangos miesto savivaldybes valstybinės reikšmės miškų plotų schemai, kur vienas iš nepritarimo pagrindų tai šiuo metu vykstantys teisminiai ginčai dėl (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūra šiuo metu dar nėra užbaigta. Pasiūlymas tikslinti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų 0,015 ha teritoriją, kuri neatitinka miškui keliamų reikalavimų, galėtų būti pateiktas tik baigus teisminius ginčus dėl (duomenys neskelbtini), t. y. gavus Palangos miesto savivaldybės administracijos sutikimą išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų 0,015 ha teritoriją. Tik užbaigus Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūras, vadovaujantis Aprašo 13.2 ir 14.1 punktų nuostatomis bus siūloma Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai patikslinti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų 0,015 ha teritoriją, kuri neatitinka miškui keliamų reikalavimų. Prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. R2-2105-(35.6) „Dėl informacijos pateikimo“, kuris papildytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. R2-2538-(39.6) „Dėl informacijos patikslinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytinių įrodymų visuma patvirtina, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) yra 9,0196 ha dydžio Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties (rekreaciniai miškai) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šį valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Miškas, esantis nurodytame sklype, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.

Pareiškėjas Ž. L. 2016 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą (toliau- ir Valstybinė miškų tarnyba) su prašymu „Dėl valstybinio miško sklypo korektūros“, prašydamas koreguoti valstybinio miško sklypą, kas leistų suformuoti žemės sklypą pastatui (duomenys neskelbtini), aptarnauti.

Nagrinėjant šį prašymą ir vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 205-16-V buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo 29 ir 32 taksaciniuose sklypuose, kurie yra registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Kadastras), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Patikrinimo metu nustatyta, kad Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo 32 taksacinio sklypo duomenys, registruoti Kadastre, tikslintini išbraukiant iš miško žemės ploto 0,015 ha teritoriją (patikrinimo akto Nr. 1090 priede Nr. 2 pažymėtas 32-1), kuri neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų (žemės naudmenos - užstatyta teritorija). Ši teritorija, kurioje buvo pastatas-kavinė, (duomenys neskelbtini), 2003-2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo inventorizuota miško žemės plotu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.

Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus faktus, Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. S-1611-19 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo 32 taksaciniame sklype. Pareiškėjui Ž. L. informacija apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų atnaujinimą pateikta 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. R6-7292 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“. Šis sprendimas nebuvo skųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 18 d. pateikė atsakovei Valstybinei miškų tarnybai prašymą „Dėl valstybinės reikšmės miškų schemos patikslinimo“, kuriame nurodė, kad prašymą teikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 15 punktu, ir prašė organizuoti kadastrinių duomenų patikslinimą (pakoreguoti ribas ir plotą).

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymą, 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. R2-2105-(39.6) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui pateikė atsakymą, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi pareiškėjo prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas, nes Regionų apygardos administraciniame teisme Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. el-319-342/2019 pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Ž. L., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, M. M. ir Valstybinei miškų tarnybai dėl statybos leidimo panaikinimo.

Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad 2019 m. spalio 14 d. rašte Nr. R2-2105-(39.6) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo rasta korektūros klaidų bei suprasdama, kad pareiškėjui pateikta informacija nėra pakankamai aiški, patikslino atsakymą į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymą 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. R2-2538-(39.6) „Dėl informacijos patikslinimo“.

Šiame rašte nurodė, jog dar 2016 m. rugsėjo 6 d. Valstybinei miškų tarnybai pareiškėjas pateikė prašymą „Dėl valstybinio miško sklypo korektūros". Valstybinė miškų tarnyba 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. S-1611-19 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ patikslino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 miško kvartalo 32 taksaciniame sklype ir apie šį sprendimą informavo pareiškėją 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. R6-7292 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“.

Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Aplinkos ministro 2018 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. D1-282 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo“ parengė Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą. Šis projektas parengtas Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ pagrindu.

Palangos miesto savivaldybės administracija, kaip viena iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos derintojų, nepritarė parengtai Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemai, kur vienu iš nepritarimo pagrindų nurodė šiuo metu vykstančius teisminius ginčus dėl (duomenys neskelbtini), t. y. administracinę bylą Nr. eI-6871 -342/2018 bei civilinę bylą Nr. e2-4077-588/2018. Atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės administracijos pastabas, Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, kuri tvirtinama norminiu administraciniu aktu, pakeitimo procedūros yra sustabdytos.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovai bylos nagrinėjimo metu pagrindiniu argumentu panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. spalio 14 d. raštą Nr. R2-2105-(39.6) „Dėl informacijos pateikimo“, kuris papildytas Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. R2-2538-(39.6) „Dėl informacijos patikslinimo“, ir kuriuo sustabdytas pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymo nagrinėjimas, nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktą (skundžiamas teisės aktas (jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams), nes ginčo administracinis aktas iš esmės grindžiamas tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir Viešojo administravimo įstatymas) 23 straipsnio 4 dalimi, tačiau minėtas straipsnis neteko galios nuo 2017 m. kovo 31 d. Taigi, ginčijamas raštas yra pagrįstas negaliojančia teisės norma, todėl negali būti laikomas teisėtu esant faktui dėl sklypinės miškų inventorizacijos klaidos, ir mano, kad Valstybinė miškų tarnyba neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti administracinę procedūrą pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, kas iš esmės patvirtina ne tik tokio sprendimo prieštaringumą ir neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, bet ir pabrėžia priimto sprendimo nemotyvuotumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme.

Valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos tikslinamos vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 11 08).

Aprašo 13.2 punkte yra numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą dėl inventorizacijos ar schemos rengimo klaidos.

Pagal Aprašo 15 punktą, prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, bet turinčios civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, teikia rengėjui. Gavęs šiuos prašymus, rengėjas (Valstybinė miškų tarnyba (Aprašo 3 punktas)) sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir teikia informaciją rengimo organizatoriui apie patikslintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V "Dėl duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau- ir Tvarkos aprašas)(aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 01 25) 12 punktas numato, kad sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo/keitimo (Tvarkos aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.

Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms ir šioje byloje nagrinėjamo ginčo teisinių santykių reglamentavimui pripažintina, jog Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. spalio 14 d. raštas Nr. R2-2105-(39.6) „Dėl informacijos pateikimo“, kuris papildytas Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. R2-2538-(39.6) „Dėl informacijos patikslinimo“, yra administracinis aktas, kuris pareiškėjui nustato tam tikras teises ar pareigas (pareiškėjas siekia pakoreguoti miško sklypo ribas ir plotą dėl elektros, vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo ir atsakovas dėl to priimtų Tvarkos aprašo 12 punkte numatytą sprendimą), sukelia teisines pasekmes, todėl nepagrįstas atsakovės atsiliepiamo į skundą argumentas, jog skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio raštas ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundas dėl šio rašto nepriskirtinas administraciniams teismams, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsniu ir 103 straipsnio 1 punktu, administracinė byla nutraukta.

Vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra objektyvumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės, kuris įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).

Pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014).

Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra tos šių principų nuostatos, kurios yra skirtos administracinių aktų, priimamų viešojo administravimo srityje, teisėtumui reglamentuoti, o būtent, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Šiuo atveju pažymėtina, kad aptartos teisėtumo, objektyvumo principų nuostatos yra taikomos tam administraciniam aktui (sprendimui), kuris yra susijęs su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, t. y. šios nuostatos yra taikomos tam administraciniam aktui (sprendimui), kuriuo asmeniui yra sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos subjektinės teisės. Paprastai, tokiu administraciniu aktu yra užbaigiama ir pati administracinė procedūra (Viešojo administravimo įstatymo 34 str.).

Reikalavimas administracinius aktus, susijusius su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, grįsti įstatymais, reiškia, kad viešojo administravimo srityje priimami sprendimai, kurie yra susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, turi būti ne tik kad grindžiami teisės normomis, bet ir šių sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus. Todėl tais atvejais, kai viešojo administravimo srityje priimto sprendimo turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis yra pripažįstamas neteisėtu ir paprastai turi būti panaikintas.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio (neteko galios 2016 11 10 įstatymu Nr. XII-2779 (nuo 2017 03 31)), numačiusio skundo priėmimo ir nagrinėjimo procedūrą, 4 dalis, kuria atsakovė vadovavosi priimdama ginčo administracinį aktą, numatė, jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

Viešojo administravimo subjekto teises ir pareigas, nagrinėjant asmenų prašymus (Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnis 14 punktas)) bylai aktualiu aspektu nustato Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 07 01 iki 2019 11 01), kurioje numatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar buvo pareiškėjo nurodyti klausimai jau nagrinėjami teisme, kai jis kreipėsi su 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymu, dėl kurio priimtas ginčijamas sprendimas ir, ar teisme nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovės buvo tuo pačiu klausimu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, prašomo panaikinti individualaus administracinio akto turinį, ir vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis administracinę procedūrą, kuomet skundą tuo pačiu klausimu, kuriuo kreipėsi ir pareiškėjas į viešojo administravimo subjektą, pradėjo nagrinėti ir teismas, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. spalio 14 d. sprendime Nr. R2-2105-(39.6) „Dėl informacijos pateikimo“, kuris papildytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. R2-2538-(39.6) „Dėl informacijos patikslinimo“, nėra nurodyta konkrečių faktinių aplinkybių, argumentų, jog pareiškėjo nurodytas klausimas išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų 0,015 ha teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), jau nagrinėjamas teisme, kai jis kreipėsi su 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymu, dėl kurio priimtas ginčijamas sprendimas ir, ar teisme nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovės buvo tuo pačiu klausimu, o tik apsiribojo nurodymu, jog šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl (duomenys neskelbtini), t. y. administracinė byla Nr. eI-6871-342/2018 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinė byla Nr. eI-319-342/2019, kurioje pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSKR-33-180328-00003) bei civilinė byla Nr. e2-4077-588/2018 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų. civilinė byla Nr. e2-4077-588/2018 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui Ž. L. dėl pažeistų teisių gynimo, kuriuo ieškovė prašo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, pašalinant teritorijoje valstybinės žemės sklype esantį sunykusį pastatą – kavinę, išregistruojant šį pastatą iš Nekilnojamojo turto registro), ir atsakovė priėmė ginčo administracinį sprendimą pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymo nagrinėjimą sustabdyti, kuris nepagrįstas teisės normos reikalavimu, ir nesilaikant objektyvumo principo, jog viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus, bei neveikė pagal teisės aktuose jam nustatytas teises ir pareigas, kaip to reikalauja įstatymo viršenybės principas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas administracinis sprendimas priimtas be teisinio pagrindo, nes pagal Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį galimybė priimti sprendimą sustabdyti prašymo nagrinėjimą, nėra numatyta, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.). Pagal teisėtumo principą reikalaujama ne tik kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, bet ir kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teisėtumo principas taip pat reiškia, kad neteisėti administraciniai aktai pagal bendrąją taisyklę turėtų būti panaikinami.

Valstybinei miškų tarnybai kaip viešojo administravimo subjektui, o kartu ir ginčijamam jo priimtam administraciniam aktui, taikytini minėti iš Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio viršenybės ir objektyvumo principų bei iš Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies kylantys reikalavimai. Todėl konstatuotina, kad Valstybinė miškų tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo prašymą ir dėl jo priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo objektyviai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, t. y. išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės pareiškėjo prašymui objektyviai išnagrinėti, ir kritiškai, nešališkai jas įvertinti bei sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato. Tačiau nagrinėjamu atveju Valstybinei miškų tarnybai sprendimą pagrindus tik civilinio ir administracinio proceso duomenimis, jog skundą tuo pačiu klausimu, kuriuo kreipėsi ir pareiškėjas į viešojo administravimo subjektą, pradėjo nagrinėti ir teismas, kurie, kaip nurodyta, nėra pagrįsti argumentais ir faktiniais duomenimis (įrodymais), konstatuotina, kad ginčijamas Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. R2-2105-(39.6) „Dėl informacijos pateikimo“, kuris papildytas Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. R2-2538-(39.6) „Dėl informacijos patikslinimo“, yra priimtas pažeidus minėtus iš įstatymo viršenybės ir objektyvumo principų bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies kylančius reikalavimus, todėl naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas, nes ginčijamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Ž. L. 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymą organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patikslinimą, koreguojant žemės sklypo plotą ir ribas, priimti dėl jo sprendimą, ir dėl minėtų argumentų pareiškėjo 2020 m. kovo 23 d. (teisme gautas 2020 m. kovo 23 d., reg. Nr. DOK-7773) prašymas dėl administracinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo iš esmės dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės (2020 m. kovo 6 d. Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projekto viešo susirinkimo protokolo Nr.125) netenkinamas (ABTĮ 81 str. 9 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. L. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. R2-2105-(39.6) „Dėl informacijos pateikimo“, kuris papildytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. R2-2538-(39.6) „Dėl informacijos patikslinimo“.

Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Ž. L. 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymą organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patikslinimą, koreguojant žemės sklypo plotą ir ribas, ir priimti dėl jo sprendimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAsta Urbonienė