Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018-03-28 išduotą statybos leidimą Nr. LSKR-33-180328-00003.

Atkreipia dėmesį, kad Administracija 2017-03-21 sprendimu Nr. D3-1043 Ž.L. formuoti sklypą ir nurodė, kad patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Nurodo, kad Ž. L. 2018-02-06 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui prašymą išduoti sutikimą atlikti gaisro metu apgadinto pastato kapitalinį remontą, o Palangos skyrius 2018-02-21 raštu Nr. 16SD-302-( 14.16.104.) „Dėl sutikimo atlikti kapitalinio remonto darbus” pateikė asmeniui informaciją, kad nagrinėjamu atveju sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju neprivalomas. Daro išvadą, kad Palangos skyrius neišreiškė sutikimo, neprieštaravimo ar kitokio pritarimo pastato kapitalinio remonto darbams atlikti.

Nurodo, kad atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2018-02-21 raštą ir kitus privalomus dokumentus statybos leidimui gauti, leidimą atlikti maitinimo paskirties neypatingojo pastato kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus Nr. LSKR-33-180328-00003, 2018-03-28 statytojui Ž.L. pagal projektuotojo M. M. 2017 m. parengtą projektą Nr. 2013KP-05 (toliau – ir projektas) išdavė Palangos miesto savivaldybės administracija.

Nurodo, kad teritorijos, kurioje yra ginčo pastatas, planavimo dokumentas yra Detalusis planas. Argumentuoja, kad Detaliojo plano kvartalo Nr. 1 sprendiniuose nurodyta: objektas 12.L. laikinas pastatas (baras, daiktų saugojimas, nuoma, dušai 15 vietų): nugriovus pastatą užstatymo plotas nedalinamas, laikinas pastatas siūlomas su šlaitiniu stogu; kraigo aukštis iki 6 m: laikinas nuomojamo sklypo plotas 400 kv.m (20 m x 20 m); maksimalus laikino pastato užimamas plotas - 20 proc. Teigia, kad ginčo pastatas patenka į Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-07-28 įsakymu Nr. Dl-601, teritoriją, kuri priskiriama MRe - ekstensyvaus pritaikymo (miško parkai) kraštovaizdžio tvarkymo zonai.

Paaiškina, kad šiuo atveju ginčo žemės sklypas buvo suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Palangos skyriaus vedėjo 2015-11-03 sprendimu Nr. 16SK7-248-(14.16.110.) pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154, todėl buvo reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas išduoti statybos leidimą Pastato kapitaliniam remontui. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba, patikėjimo teise valdanti valstybines žemės sklypą, 2018-02-21 rašte neišreiškė valstybinės žemės patikėtinio pritarimo ar nepritarimo ginčo pastato kapitaliniam remontui atlikti, daro išvadą, kad išduodant statybos leidimą buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos.

Dėl viešojo intereso nurodo, kad ginčo atveju, viešojo administravimo subjektas - Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą, kuris prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, todėl, prašant panaikinti neteisėtą statybos leidimą, yra ginamas viešasis interesas. Mano, kad nepraleido skundo (prašymo, pareiškimo) administraciniam teismui padavimo termino.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018-07-11 rašte prokuratūrai didžiąja dalimi išdėstyti tiesos neatitinkantys faktai: pateiktos netikslios aplinkybės, esama situacija, neteisingai traktuojami įstatymai, neįvardijami svarbiausi dalykai. Mano, kad Prokuratūra, turėdama tik dalį informacijos, nesurinkusi visų faktinių aplinkybių, neįsigilinusi į tikrąją situaciją vietoje, nepaprašiusi pateikti papildomos informacijos iš objekto savininko, iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos, savo skubotai priimtu sprendimu ginti viešąjį interesą, palaiko savivaldybės anksčiau paminėtus visiškai neteisėtus, neadekvačius ankstesniems savo sprendimams, veiksmus, galimai tyčinius trukdžius, kurie neleidžia atstatyti gaisro nuniokoto turto, už kurį iki šiol mokami mokesčiai.

Mano, kad Palangos miesto savivaldybė, gerai žinodama ir derindama visus Ž.L. vykdomus veiksmus dėl kavinės atstatymo ir sklypo suformavimo, gavusi atsakingų institucijų teigiamas patikrinimo išvadas ir atsakymus į paklausimus, motyvų, kurių ji negali įgarsinti, taigi - be priežasties, sustabdė servituto elektros kabelinei linijai sutartį, žemės darbų leidimo išdavimą bei kavinės kapitalinio remonto leidimą. Teigia, kad šie atsakovės veiksmai, neatitinka jokios sveikos juridinės logikos ir protingumo kriterijų: atsakovė išdavė specialiuosius architektūrinius reikalavimus kapitaliniam remontui - jos neatšauktos ir iki šiol galiojančios; pagal išduotas sąlygas buvo parengtas projektas, kurį atsakovė bei kitos institucijos suderino; atsakovė išdavė statybos leidimą kapitaliniam kavinės remontui; atsakovė, pati suderinusi ir išdavusi leidimą, kreipėsi į Inspekciją dėl statybos leidimo teisėtumo patikrinimo; gavęs iš Inspekcijos teigiamą išvadą, kad leidimą pati atsakovė išdavė teisėtai ir nenusižengiama nei vienam šioje teritorijoje galiojančiam įstatymui ar nustatytai tvarkai, atsakovė vis tiek kreipėsi į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad visi planavimo dokumentai, schemos, sklypų planai buvo rengiami ar koreguojami vėliau nei buvo pastatytas pastatas su visais inžinieriniais tinklais, todėl visi atsakingi tokių dokumentų rengėjai, derintojai ir tvirtintojai privalėjo matyti ir fiksuoti esamą pastatą bei teritoriją taip, kaip reikalauja įstatymai ir nustatytos tvarkos. Mano, kad šiuo metu galiojantis Detalusis planas visapusiškai teisingai ir aiškiai apibrėžia ginčo pastatą ir numato sklypo formavimą.

Teigia, kad atsakovė, pateikdama medžiagą apie esamą situaciją pareiškėjui, pasinaudojo padėties fiksacija po stiprios audros, kurios metu ant nudegusios kavinės užvirto nulaužti medžiai (dvi nudžiūvusios pušys), buvo apgadinta dalis likusių konstrukcijų, sulaužyta didžioji dalis apsauginės tvoros. Daro išvadą, kad pateiktas prokuratūrai ir teismams vaizdas – klaidinanti informacija.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas bando klaidinti teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus pateikto rašto. Daro išvadą, kad kavinės kapitalinį remontą atlikti galima. Mano, kad nebuvo būtinybės kreiptis dėl sutikimo atlikti kapitalinio remonto darbus, nes jis šiuo atveju nereikalingas.

Praneša apie papildomas istorines ir faktines aplinkybes: 1) kavinę įsigijo 1995 metais (tai (duomenys neskelbtini) metais statyta 135 kv.m. ploto arbatinė); 2) kadangi arbatinės statybos pirminiai statybų dokumentai, pats projektas ir leidimas nebuvo išlikęs (archyvuose rasti nepavyko - Palangos Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato archyvai buvo sunaikinti), o VĮ Registrų centras vien tik su kadastrine byla pastato neregistravo, buvo atlikta statinių ekspertizė ir kreiptasi į teismą dėl nekilnojamojo turto registracijos; teismo keliu kavinė buvo įregistruota; Registro pažymėjime jokių įrašų apie , kad pastatas įsigytas nugriovimui, nebuvo; klaidą įvėlė registratorius perregistruojant atnaujintą kadastrinių matavimų bylą; klaidą registratorius ištaisė. 3) esama situacija kavinės ir kiemo statinių teritorijoje - tai laisva, medžiais neapaugusi 6 - 7 arų dydžio aikštelė; tokia ji buvo nuo statybos pradžios iki dabartinio momento; 4) valstybinės reikšmės miško sklypo formavimo istorijos detalė: Valstybinė miškotvarkos tarnyba ir VĮ Miškotvarkos institutas, 2015 metais rengdami valstybinės reikšmės miško planą - du kartus siuntė registruotu laišku pranešimus apie formuojamą miško sklypą bei apie aikštelės prie kavinės suformavimą statinių eksploatavimui, tačiau Ž. L. dėl objektyvių priežasčių negavo ir negalėjo dalyvauti sklypo plano derinime; 5) tuo atveju, jeigu nebūtų įvykusi nelaimė - gaisro nebūtų buvę - kavinė iki šiol būtų buvusi eksploatuojama; 6) kelia klausimus dėl miško žemės sklypų suprojektavimo.

Informuoja, kad Ž. L. pateikė 2018-02-06 prašymą išduoti sutikimą atlikti gaisro metu apgadinto ginčo pastato kapitalinį remontą. Pažymi, kad atsižvelgdama į šį prašymą, 2018-02-21 raštu „Dėl sutikimo atlikti kapitalinio remonto darbus” pateikė asmeniui informaciją, kad, vadovaujantis Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 6 priedu, atliekant pastato kapitalinio remonto darbus žemės sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), - sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju neprivalomas. Pabrėžia, kad minėtame rašte neišreiškė sutikimo, neprieštaravimo ar kitokio pritarimo ginčo pastato kapitalinio remonto darbams atlikti. Vadovaujasi Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, Reglamento 50 punktu, ir teigia, kad tik tais atvejais, kai statinio kapitalinis remontas atliekamas valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype, valstybinės žemės patikėtinio sutikimas ar kitokios rūšies sutartis yra neprivaloma. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju šių teisės aktų nuostatos galėjo būti pritaikytos ne visai tiksliai, kadangi žemės sklypas buvo formuojamas turint tikslą ne eksploatuoti ginčo pastatą, o pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, ir taip sutapo, kad pastatas pateko į teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribas.

Mano, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą valstybinės žemės sklype esančiam Pastato kapitaliniam remontui atlikti, pažeidė teisės aktų nuostatų reikalavimus, nes neturėjo valstybinės žemės patikėtinio pritarimo atlikti tokius darbus.

Cituoja Reglamento 50 punkto, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatas. Mano, kad jei suformuotame žemės sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas, o patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, planuojama vykdyti kapitalinio remonto darbus, privaloma gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą (sutartį, susitarimą).

Pažymi, kad jeigu statinys yra žemės sklype, kuris teisės aktą nustatyta tvarka yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, negalima laikyti, kad toks pastatas yra nesuformuotame žemės sklype. Nurodo, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateikiamas aiškus atitinkamos institucijos sprendimas - sutikimas (sutartis, susitarimas) dėl planuojamų statybos (kapitalinio remonto) darbų. Mano, kad Institucijos nurodymas, kad jos sutikimas (sutartis, susitarimas) neprivalomas, neprilygintinas jos pritarimui ar nepritarimui statybos darbams.

Apibendrina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2018-02-21 raštu Nr. 16SD-302-(14.16.104)neišreiškė valstybinės žemės patikėtinio pritarimo ar nepritarimo pastato kapitaliniam remontui atlikti, todėl Palangos miesto savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą valstybinės žemės sklype esančiam pastato kapitaliniam remontui atlikti, pažeidė Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatų reikalavimus, t.y. neturėjo valstybinės žemės patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo atlikti tokius darbus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Pareiškėjas teigia, kad jo ginamas viešasis interesas pasireiškia reikalingumu panaikinti neteisėtą statybos leidimą, nes nagrinėjamu atveju, viešojo administravimo subjektas – atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, išdavė statybos leidimą, kuris prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms.

Iš pareiškėjo prašymo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimų turinio, matyti, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, galimai pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei kitų poįstatyminių aktų nuostatas, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimtas minėtas aktas, todėl turėtų būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes. Pažymėtina, jog vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, prokurorai gina viešąjį interesą tada, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017-03-21 rašto „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto” nustatyta, jog atsakovas Ž.L. buvo informuotas apie tai, jog išnagrinėjus atsakovo 2016-11-22 bei 2016-12-14 prašymus organizuoti ginčo žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektą bei Aplinkos ministerijos 2017-02-22 nuomonę, Administracijos specialistai 2017-03-15 atliko ginčo teritorijos patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. 1. Nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo pastatas yra sugriuvęs, sudegęs, apleistas ir neeksploatuojamas, o teritorija – apleista, neprižiūrėta, žemės sklypas prie šio pastato liekanų – nenaudojamas, apaugęs medžiais, krūmais, žole, priverstas įvairių šiukšlių ir atliekų. Padaryta išvada, kad ginčo žemės pastato liekanos nėra bei negali būti naudojamos pagal paskirtį, pastatas nefunkcionuoja ir nėra eksploatuojamas.

Atsakovo Ž. L. 2018-02-06 prašymas „Dėl sutikimo atlikti pastato kapitalinį remontą” patvirtina, jog jis kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių, prašydamas, jeigu yra būtina, išduoti sutikimą atlikti gaisro metu apgadinto ginčo pastato kapitalinį remontą. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2018-02-21 rašte „Dėl sutikimo atlikti kapitalinio remonto darbus”, nurodyta, kad išnagrinėjus minėtą atsakovo Ž. L. 2018-02-06 prašymą, informuojama, jog vadovaujantis Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 6 priedu, atliekant pastato kapitalinio remonto darbus žemės sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), - sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju neprivalomas.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, atsižvelgusi į minėtą Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2018-02-21 raštą bei kitus privalomus dokumentus statybos leidimui gauti, 2018-03-28 išdavė statytojui Ž. L. pagal projektuotojo M. M. 2017 m. parengtą projektą Nr. 2013KP-05 statybos leidimą Nr. LSKR-33-180328-00003, kuriuo leista atlikti maitinimo paskirties neypatingojo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus.

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta teisė būti statytoju bei šios teisės įgyvendinimas. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį statytojo teisė įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.) (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vadovaujantis aptariamo straipsnio 5 dalimi, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

Statybos įstatymo 27 straipsnis reglamentuoja statybą leidžiančius dokumentus. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalies 4 punktą vienas iš statybą leidžiančių dokumentų yra leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą, išduodamas ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, kurie pateikiami statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Pagal aptariamos dalies 6 punktą žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Be kita ko, šioje teisės akto nuostatoje išdėstytos išimtys, kada nurodytos sutarties, sutikimo ar susitarimo nereikia: kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pranešama prašymą teikusiam asmeniui.

Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatos detalizuojamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas”. Aptariamo Reglamento 50 punkte nustatyta, jog statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Reglamento 13.2 bei 13.3 punktuose nustatyta, jog užregistravus prašymą, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo, be kita ko, patikrina: ar pateikti visi privalomi dokumentai - jei jų trūksta, prašymas pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pranešama prašymą teikusiam asmeniui; ar prašyme nurodytas statytojas turi teisę būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus - jei ne, prašymas pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pranešama prašymą teikusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba.