Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad V. S. 2017-09-11 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame gyvenimo aprašyme neva nurodė tikrovės neatitinkančią bei melagingą informaciją apie savo išsilavinimą, sąmoningai klaidindamas tiek savo rinkėjus, tiek Seimo narius, kurie priėmė sprendimą dėl jo skyrimo į Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) narius. Mano, jog Sprendimas yra visiškai nepagrįstas, priimtas pažeidžiant tokiems sprendimams priimti taikytinas esmines procedūras, pažeidžiant dvigubo baudimo draudimo principą, be to, Sprendimą priėmė Etikos komisija, kuri neturėjo kompetencijos nagrinėti Sprendime nurodytų aplinkybių.

Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus tyrimo bei sprendimo priėmimo terminus. Etikos komisija tyrimą dėl pareiškėjo pagal L. R. pranešime nurodytas aplinkybes, įskaitant aplinkybes apie V. S. 2017-07-11 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą gyvenimo aprašymą, pradėjo 2018-03-21. Kaip matyti iš pateikiamo Etikos komisijos 2018-04-17 posėdžio protokolo, Etikos komisija šiame posėdyje nusprendė pratęsti tyrimo terminą iki 2018-05-21, tačiau ginčijamas Sprendimas buvo priimtas tik 2018-07-02. Duomenų apie tai, jog Etikos komisija būtų pratęsusi tyrimo terminą daugiau nei iki 2018-05-21 (tai buvo nuspręsta 2018-04-17 vykusiame Etikos komisijos posėdyje), pareiškėjas V. S. neturi. Kodekso 7 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, kad Komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus Komisija gali, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams, pratęsti šioje dalyje nustatytą tyrimo terminą. Analogiški naikinamieji terminai sprendimams priimti yra įtvirtinti ir Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2009-09-28 sprendimu Nr. T1-203 (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-11-30 sprendimo Nr. T1-132 redakcija) (toliau – ir Etikos komisijos nuostatai), 33 punkte. Kodekso 7 straipsnio 11 dalis numato, jog komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio Kodekso 9 straipsnyje numatytus sprendimus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Etikos komisijos nuostatų 33 punkte. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog tyrimas dėl pareiškėjo V. S. (tyrimą pradėjus 2018-03-21) privalėjo būti užbaigtas ne vėliau kaip 2018-06-20, o Sprendimas priimtas ne vėliau kaip iki 2018-06-27. Tačiau ginčo atveju Sprendimas buvo priimtas tik 2018-07-02, t. y. žymiai praleidus tiek Kodekse, tiek Etikos komisijos nuostatuose įtvirtintus naikinamuosius terminus.

Pareiškėjas neturi duomenų apie tai, kad Etikos komisija, 2018-­04-17 posėdyje nusprendusi pratęsti tyrimą iki 2018-05-21, būtų sprendusi apie tyrimo pratęsimą dar ilgesniam terminui. Todėl atsižvelgiant į tai, jog sprendimas turi būti priimtas per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos, ginčo atveju Sprendimas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2018-­05-28. Taigi, akivaizdu, jog Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Kodekso 7 straipsnio 2 ir 10 dalyse bei Etikos komisijos nuostatų 25 ir 33 punktuose įtvirtintus naikinamuosius terminus, todėl Sprendimas naikintinas.

Pareiškėjui V. S. nuo pat tyrimo pradžios nebuvo aišku, kuo jis kaltinamas, taip pažeidžiant jo procesines teises, o būtent asmens teisę į gynybą: Kodekso 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę teikti Komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus; Kodekso 7 straipsnio 10 dalis numato, jog Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą.

Teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog Etikos komisija, turėdama pagrindą pradėti tyrimą, įgyvendindama jai suteiktas teises, remdamasi gauta medžiaga, privalo konkretizuoti, kokiu pagrindu Etikos komisija pradeda tyrimą bei kokios konkrečios teisės normos pažeidimu yra kaltinamas politikas. O nesant duomenų, kad valstybės politikas būtų gavęs pranešimą, kuriame būtų nurodyta, kokiu konkrečiu Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas, yra pažeidžiamos Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 7 straipsnio 10 dalies nuostatos (žr., pvz., Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-02-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-557-162/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pritardamas pirmiau nurodytiems Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo argumentams, yra pažymėjęs, jog nenurodant asmeniui, kurio veiklos tyrimas atliekamas, kokiu konkrečiu Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas ir nepasiūlant jam pateikti paaiškinimo, akivaizdžiai suvaržomos jo procesinės teisės (pvz., asmens teisė į gynybą), todėl toks procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas nežymiu, neturinčiu įtakos ginčo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1942-756/2015).

Pareiškėjui V. S. siųstame Etikos komisijos 2018-03-22 rašte Nr. S12-943-3.5. „Pranešimas dėl pradėto tyrimo ir Etikos komisijos posėdžio“ nurodoma, kad Etikos komisija pradėjo tyrimą dėl pareiškėjo V. S., kaip valstybės politiko, galimai padarytų Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimų pagal gautą visuomeninių tyrimų laidos „Demaskuoti“ prodiuserės ir vedėjos L. R. pranešimą. Tačiau konkrečios Kodekso nuostatos ar principai rašte nenurodomi. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas V. S. nuo pat tyrimo pradžios nežinojo ir negalėjo žinoti, dėl ko yra pradėtas tyrimas, kuo jis yra kaltinamas ir dėl ko jis galėtų pateikti Etikos komisijai paaiškinimus, teikti prašymus ar įrodymus. Akivaizdu, jog ginčo atveju Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esmines tokiems sprendimams priimti taikytinas procedūras ir terminus, o tokie pažeidimai yra esminiai ir leidžiantys suabejoti priimto Sprendimo objektyvumu ir teisingumu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Todėl vien esminiai procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą naikinti Sprendimą kaip neteisėtą.

2018-05-18 Etikos komisijos posėdyje buvo nuspręsta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 9 str. 1 d. 6 p. ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T1-203 „Dėl Druskininkų savivaldybės etikos komisijos nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų Druskininkų savivaldybės etikos komisijos nuostatų 38.6 p. tyrimo metu surinktą medžiagą perduoti prokuratūrai su prašymu įvertinti Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos tyrimo metu surinktą medžiagą ir ginant viešąjį interesą pradėti tyrimą, ar valstybės politikas Druskininkų savivaldybės tarybos narys V. S. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir, jei ne, ar be vidurinį išsilavinimą patvirtinančio brandos atestato V. S. teisėtai įgijo banko tarnautojo kvalifikaciją Vilniaus aukštesniojoje ekonomikos mokykloje bei bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius Vilniaus universitete, ar jo įgyti aukštojo mokslo diplomai yra galiojantys, ar nebuvo klastojami dokumentai ar pateikta klaidinanti informacija, ar V. S. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, siekiant įgyti išsilavinimą. Kaip matyti iš pateikiamo Etikos komisijos 2018-05-18 posėdžio protokolo, 4 punktu buvo nuspręsta apie priimtą sprendimą informuoti ir pareiškėją V. S..

V. S. 2018-05-21 gavo Etikos komisijos 2018-05-21 raštą Nr. S12-1957-3.5. „Dėl Etikos komisijos tyrimo“, kuriame nurodoma, kad „Druskininkų savivaldybės Etikos komisija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 9 str. 1 d. 6 p. ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T1-203 „Dėl Druskininkų savivaldybės etikos komisijos nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų Druskininkų savivaldybės etikos komisijos nuostatų 38.6 p. 2018 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą tyrimo dėl Jūsų elgesio metu surinktą medžiagą perduoti prokuratūrai“. Taigi, gavęs šį raštą, pareiškėjas visiškai pagrįstai tikėjosi, jog tyrimas dėl jo yra baigtas ir yra priimtas vienas iš Kodekso 9 straipsnyje numatytų sprendimų. Kaip matyti iš pateikiamo Etikos komisijos 2018-05-21 rašto Nr. S12-1956-3.5. „Dėl viešojo intereso gynimo“, Etikos komisija įgyvendino 2018-05-18 priimtą sprendimą ir medžiagą perdavė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Tačiau, nepaisant 2018-05-18 priimto Etikos komisijos sprendimo perduoti medžiagą prokuratūrai, 2018-07-02 buvo priimtas dar vienas sprendimas, t. y. ginčijamas Sprendimas pripažinti, kad pareiškėjas V. S. pažeidė Kodekse numatytus valstybės politiko elgesio principus (Kodekso 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei rekomenduoti pareiškėjui suderinti savo elgesį ar veiklą su teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais (Kodekso 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, iš esmės analogiškoje byloje, kada iš pradžių Etikos komisija buvo priėmusi perduoti surinktą medžiagą prokuratūrai, o vėliau tęsiant tyrimą buvo priimtas dar vienas sprendimas pripažinti, kad buvo pažeistas Kodekse įtvirtintas principas, nurodyta, jog Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas (patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816). Kodekso 9 straipsnyje nustatyta, jog valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija gali priimti šiuos sprendimus: 1) konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų; 2) apsiriboti svarstymu Komisijoje; 3) konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus; 4) rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su šiame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; 5) rekomenduoti viešai atsiprašyti; 6) įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai.

Atlikusi politiko elgesio tyrimą ir įvertinusi medžiagą bei priėmusi Kodekso 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą sprendimą medžiagą perduoti prokuratūrai, Komisija priėmė vieną iš Valstybės politikų elgesio kodekse numatytų sprendimų, t. y. taip įgyvendino jai suteiktus įgaliojimus. Valstybės politikų elgesio kodekse nėra įtvirtinta jokių nuostatų (išimčių), kuriomis vadovaudamasi Komisija dėl to paties skundo apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą galėtų atlikti kelis tyrimus ir priimti kelis sprendimus. Priėmus vieną iš anksčiau aptartų sprendimų, tyrimo procedūra užbaigiama. Komisija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, yra saistoma teisės aktais nustatytos kompetencijos ir procedūrų, negali vadovautis absoliučios diskrecijos teise. Tokios aplinkybės leidžia teigti, jog Etikos komisija atliko du tyrimus ir priėmė du sprendimus, nors to daryti Komisija neturėjo teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013).

Pareiškėjas V. S. gyvenimo aprašymą Lietuvos Respublikos Seimui (tiksliau – jį delegavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkui bei šios partijos pagrindu įkurtos Seimo frakcijos seniūnui G. L., kuris pateikė pareiškėjo gyvenimo aprašymą Seimo pirmininkui V. P.) pateikė ne kaip Druskininkų savivaldybės tarybos narys, o kaip asmuo, kandidatuojantis į valstybės pareigūno (VRK nario) pareigas. Kodekso 2 straipsnio 1 dalis numato, jog valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti į Seimo nario, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės mero pareigas ar paskirti į Vyriausybės nario, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, darytina išvada, jog pareiškėjas V. S. valstybės politiku laikytinas dėl to, jog yra išrinktas Druskininkų savivaldybės tarybos nariu. Kodekso 2 straipsnio 8 dalis įtvirtina, jog viešasis gyvenimas – valstybės politiko politinė veikla, taip pat valstybės politiko elgesys, nesusijęs su jo privačiu gyvenimu. O Kodekso 4 straipsnis numato, kad valstybės politikas viešajame gyvenime privalo vadovautis Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintais principais. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas V. S. valstybės politiku laikytinas dėl to, kad jis yra savivaldybės tarybos narys, darytina išvada, jog Kodekse įtvirtinti reikalavimai taikytini pareiškėjui tik tuo atveju, jeigu jis vykdo savo, kaip tarybos nario, veiklą.

Kaip buvo nurodyta pirmiau, gyvenimo aprašymą pareiškėjas V. S. jį deleguojančios Seimo frakcijos vadovui pateikė ne kaip Druskininkų savivaldybės tarybos narys, o kaip privatus asmuo, kandidatuojantis į valstybės pareigūno (VRK nario) pareigas. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog Etikos komisija neturėjo kompetencijos nagrinėti ir tirti šių aplinkybių, kadangi tai buvo visiškai nesusiję su pareiškėjo V. S., kaip tarybos nario, veikla. Mano, jog Druskininkų savivaldybės Etikos komisija neturėjo kompetencijos nagrinėti L. R. pranešime nurodyto pareiškėjo elgesio, o būtent aplinkybių dėl pareiškėjo V. S. ir jo gyvenimo aprašyme nurodytos informacijos.

Valstybės politikų elgesio kodekso 7 str. 10 d. numato, jog Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1942-756/2015, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Cituojamoje nutartyje išvada akivaizdžiai suvaržomos jo procesinės teisės, daroma ne tik dėl to, kad asmeniui nenurodyta, kokiu konkrečiu Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas, bet dėl to, kad jis apskritai nebuvo informuotas apie tyrimą ir nebuvo pasiūlyta pateikti paaiškinimo. Pareiškėjui V. S. buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus. Kaip matyti, bylų aplinkybės skiriasi, todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1942-756/2015. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama: „kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas, o teismo sprendimas konkrečioje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; kt.).“ Komisija 2018-03-22 išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. S12-943-3.5. „Pranešimas dėl pradėto tyrimo ir Etikos komisijos posėdžio“, kuriame nurodė: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Druskininkų savivaldybės tarybos (nenurodyta) patvirtintų Druskininkų savivaldybės etikos komisijos nuostatų 25 ir 32 punktais informuojame, kad Druskininkų savivaldybės Etikos komisija pradėjo tyrimą apie Jūsų, kaip valstybės politiko, galimai padarytus Valstybės politiko elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimus pagal gautą visuomeninių tyrimų laidos „Demaskuoti“ prodiuserės ir vedėjos L. R. pranešimą“. Visuomeninių tyrimų laidos „Demaskuoti“ prodiuserės ir vedėjos L. R. pranešimo kopija pridėta prie 2018-03-22 pareiškėjui išsiųsto Komisijos Pranešimo. Taigi, Komisija, tinkamai laikydamasi teisės aktų reikalavimų, pareiškėją informavo apie: gautą fizinio asmens skundą, kuriame nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pradėtas tyrimas (atitinkamai tuo buvo apibrėžtos tyrimo ribos); padarytą Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimą. Visuomeninių tyrimų laidos „Demaskuoti“ prodiuserės ir vedėjos L. R. pranešime nurodytos aplinkybės apie V. S. elgesį yra aiškios ir suprantamos. Todėl teiginys, kad pareiškėjas nesupranta, kuo yra kaltinamas, vertintinas kaip dirbtinis bandymas išvengti atsakomybės visiškai aiškioje ir neigiamai vertinamoje tikrovės neatitinkančių dokumentų ir informacijos pateikimo situacijoje. Taigi, pareiškėjui iš 2018-03-22 Pranešimo buvo aišku, dėl kokių faktų pradėtas tyrimas (dėl tikrovės neatitinkančių duomenų ir dokumentų apie išsilavinimą pateikimo) ir dėl kokių pažeidimų jis yra kaltinamas (Kodekso 4 str. numatytas Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimas). Komisijos vertinimu, pažeidimo įvardijimas („Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimas“) yra žymiai efektyvesnė asmens teisių užtikrinimo forma, negu blanketinė nuoroda į teisės aktų dalis ar punktus.

Skundžiamas aktas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas kaip atlikto tyrimo baigiamasis aktas. Taigi, informacijos perdavimas prokuratūrai nėra pareiškėjo nubaudimas, todėl šiuo atveju dvigubo nubaudimo principas netaikytinas ir nebuvo pažeistas. Vertinant non bis in idem principo taikymą šioje teisinėje situacijoje, būtina pažymėti, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 9 str. 1 d. nenumato, kad turi būti taikoma tik viena priemonė. Akivaizdu, jog tam tikrais atvejais gali (netgi privalo) būti taikomos kelios priemonės, ir tai nėra laikoma non bis in idem principo pažeidimu. Aplinkybes apie informacijos pateikimą prokuratūrai ir pripažinimą, kad V. S. elgesys pažeidžia valstybės politikų elgesio principus, skiria apie 1 mėnuo, non bis in idem principo taikymo šioje situacijoje nekeičia. Pareiga pranešti apie nusikalstamas veikas yra kiekvieno piliečio ir institucijos pilietinė pareiga. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 238 straipsnis „Nepranešimas apie nusikaltimą“ nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą net įtvirtina kaip savarankišką nusikalstamą veiką. Teigė, kad pranešimas prokuratūrai apie įvykį yra ne neigiamų pasekmių pareiškėjui taikymas (nubaudimas, kaip teigia pareiškėjas), o pilietinės pareigos įvykdymas. Vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodeksu, tyrimo tikslas yra nustatyti, ar buvo padarytas Kodekso pažeidimas. Kodekso 9 str. 1 d. 4–6 p. teisės yra papildomos prie teisės ir pareigos užbaigus tyrimą atsakyti į pagrindinį klausimą – ar politikas pažeidė Kodeksą. Todėl nepagrįstai ir neteisėtai skundu reikalaujama pripažinti neteisėtu Komisijos sprendimą, kuriuo nutarta, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narys V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus – pagarbos žmogui ir valstybei, skaidrumo ir viešumo, sąžiningumo ir padorumo principus. Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013. Būtina pažymėti, kad nuo 2016-01-01 buvo iš esmės pakeistas Komisijos priimamų sprendimų teisinis reguliavimas. 2014-01-13 nutarties priėmimo metu galiojo įstatymo redakcija, kuri numatė, kad vienas iš galimų Komisijos sprendimų yra „apsiriboti svarstymu Komisijoje“ (9 str. 1 d. 2 p.). T. y. Etikos kodeksas leido komisijai nepriimti jokio sprendinio dėl asmens veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo. Tokiu atveju, galiojant redakcijai iki 2016-01-01, pranešimas prokuratūrai galėjo tapti savarankišku tyrimo užbaigimo sprendimu (vienintele realia teisine pasekme). Šiuo metu įstatymas nenumato komisijos teisės užbaigti tyrimo „apsiribojant svarstymu Komisijoje“, t. y. Komisija privalo nuspręsti, ar asmuo pažeidė teisės aktus ir atitinkamai esant pagrindui, t. y. įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai. Šis pasikeitęs teisinis reguliavimas lemia tai, kad ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu sukurti precedentai neturi būti taikomi kitoms, naujo teisinio reguliavimo pagrindu atsiradusioms, teisinėms situacijoms.

Pareiškėjas siekia įrodyti, kad oficialus gyvenimo aprašymo pateikimas per valstybės politiką G. L. siekiant daryti politinę karjerą ir užimti aukštas politines Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas, yra V. S. privatus gyvenimas. Valstybės politikų elgesio kodeksas reguliuoja politiko elgesį viešajame gyvenime (Kodekso 4 str. 1 d.). Kodekso 2 str. 8 d. numato: „Viešasis gyvenimas – valstybės politiko politinė veikla, taip pat valstybės politiko elgesys, nesusiję su jo privačiu gyvenimu“. Kodeksas reguliuoja visą politiko elgesį, išskyrus elgesį privačiame gyvenime (su išimtimi numatyta Kodekso 2 str. 4 d., kai ir kai kurie privataus gyvenimo aspektai yra laikomi viešojo gyvenimo dalimi). Kodekso 2 str. 4 d. numato: privatus gyvenimas – valstybės politiko asmeninis, šeimos ir namų gyvenimas, intymus gyvenimas, taip pat veikla, nesusijusi su valstybės politiko pareigomis, politine veikla ar institucija, kurioje jis eina pareigas. Valstybės politiko elgesys ar asmeninės savybės, susiję su kai kuriomis jo privataus gyvenimo aplinkybėmis ir galintys turėti reikšmės viešiesiems interesams, privačiu gyvenimu nelaikomi. Dalyvavimas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje yra politinė politiko viešojo gyvenimo veikla. Politikus į Vyriausiąją rinkimų komisiją skiria Lietuvos Respublikos Seimas, inter alia, iš partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties. Kandidatavimas į Vyriausiąją rinkimų komisiją nėra „valstybės politiko asmeninis, šeimos ir namų gyvenimas, intymus gyvenimas“, taip pat tai nėra „veikla, nesusijusi su valstybės politiko pareigomis, politine veikla ar institucija, kurioje jis eina pareigas“. Net jeigu analizuotume pareiškėjo argumentus dėl to, kad jo kaip su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašu rinkimuose dalyvavusio savivaldybės tarybos nario politinė veikla yra visiškai atskirta nuo jo kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario politinės veiklos Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, t. y. taip neva suponuojant, kad jo veikla Vyriausiojoje rinkimų komisijoje yra pareiškėjo privatus gyvenimas, būtina atkeipti dėmesį, kad net ir privataus gyvenimo požymius atitinkantis elgesys tam tikrais atvejais nelaikomas privačiu gyvenimu („Valstybės politiko elgesys ar asmeninės savybės, susiję su kai kuriomis jo privataus gyvenimo aplinkybėmis ir galintys turėti reikšmės viešiesiems interesams, privačiu gyvenimu nelaikomi“). Išdėstyti argumentai patvirtina, kad oficialus tikrovės neatitinkančios informacijos ir dokumentų apie politiko išsilavinimą pateikimas oficialioms institucijoms turi esminės reikšmės viešiesiems interesams, todėl toks elgesys nelaikomas privačiu gyvenimu, t. y. priklauso Komisijos kompetencijai.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos 2018-07-02 Sprendimą dėl V. S. elgesio.

Bylos duomenimis, 2017-09-11 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame savo gyvenimo aprašyme V. S. nurodė, kad yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir / ar džiazinio fortepijono specialybę Vilniaus J. T.-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, Vilniaus aukštesniojoje ekonomikos mokykloje įgijo bankininkystės specialybę, Vilniaus universitete įgijo ekonomikos bakalauro ir / ar ekonomikos magistro kvalifikacinius laipsnius ir Gėtės institute Duisburge (G. I.) įgijo aukštąjį vokiečių kalbos išsilavinimą.

Etikos komisija tyrimą dėl pareiškėjo V. S. pagal L. R. 2018-03-14 pranešime nurodytas aplinkybes, įskaitant aplinkybes apie V. S. 2017-07-11 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą gyvenimo aprašymą, pradėjo 2018-03-21. 2018-04-10 buvo išsiųsti prašymai pateikti turimą informaciją į visas tarybos nario V. S. nurodytas mokymo įstaigas.

Iš mokymo įstaigų gautos informacijos paaiškėjo, kad aukštosios mokyklos Gėtės instituto (G. I.) Duisburgo mieste nėra, taip pat paaiškėjo, kad valstybės politikas Druskininkų savivaldybės tarybos narys V. S. galimai nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo. Būtent – iš Vilniaus J. T.-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos V. S. pašalintas III kurse, teikiant dokumentus į Vilniaus aukštesniąją ekonomikos mokyklą V. S. pateikia J. T.-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos II kurso baigimo pažymių pažymą ir nurodo, kad visi anksčiau gauti dokumentai pateikti stojant į Gėtės institutą (G. I.) Duisburgo mieste.

2018-05-18 Etikos komisijos posėdyje buvo nuspręsta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 9 str. 1 d. 6 p. ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T1-203 „Dėl Druskininkų savivaldybės etikos komisijos nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų Druskininkų savivaldybės etikos komisijos nuostatų 38.6 p. tyrimo metu surinktą medžiagą perduoti prokuratūrai su prašymu įvertinti Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos tyrimo metu surinktą medžiagą ir ginant viešąjį interesą pradėti tyrimą, ar valstybės politikas Druskininkų savivaldybės tarybos narys V. S. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir, jei ne, ar be vidurinį išsilavinimą patvirtinančio brandos atestato V. S. teisėtai įgijo banko tarnautojo kvalifikaciją Vilniaus aukštesniojoje ekonomikos mokykloje bei bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius Vilniaus universitete, ar jo įgyti aukštojo mokslo diplomai yra galiojantys, ar nebuvo klastojami dokumentai ar pateikta klaidinanti informacija, ar V. S. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, siekiant įgyti išsilavinimą. Kaip matyti iš pateikiamo Etikos komisijos 2018-05-18 posėdžio protokolo, 4 punktu buvo nuspręsta apie priimtą sprendimą informuoti ir pareiškėją V. S..

Vilniaus apygardos prokuratūra 2018-06-19 nutarimu Nr. 2.VI-60 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2018-06-11 nutarimu Nr. IBPS-S-290857 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Atliekant tyrimus pagal Etikos komisijos pranešimo medžiagą buvo padaryta išvada, kad Vilniaus aukštesniosios ekonomikos mokyklos direktoriaus 1994-08-05 įsakymu Nr. 203 M, kuriuo V. S. buvo priimtas į Vilniaus aukštesniąją ekonomikos mokyklą, buvo pažeista imperatyvi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 6 str. 1 d. nuostata, ir konstatuota, kad V. S. stodamas į aukštesniąją mokyklą nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo. Taip pat konstatuota, kad V. S. neįgijęs vidurinio išsilavinimo neturėjo teisės būti priimtas į aukštesniąją mokyklą, kadangi tokią teisę suteikia būtent vidurinis, o ne žemesnis nei vidurinis išsilavinimas. Tačiau pažymėta, jog nagrinėjamu atveju pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. „Dokumentų suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ ir 304 str. 1 d. „Melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą“ nėra pagrindo, kadangi tikrinamas įvykis buvo 1994 m., o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. 1 d. 1 p. numato, kad pagal minėtą straipsnį suėjusi baudžiamosios atsakomybės senatis. Esant tokioms aplinkybėms pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo.

Druskininkų savivaldybės Etikos komisija 2018-07-02 Sprendimu dėl V. S. elgesio nusprendė: pripažinti, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narys V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus – pagarbos žmogui ir valstybei, skaidrumo ir viešumo, sąžiningumo ir padorumo principus; rekomenduoti Druskininkų savivaldybės tarybos nariui V. S. suderinti savo elgesį ir veiklą su Kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; Sprendimo kopiją išsiųsti Druskininkų savivaldybės tarybos nariui V. S., Druskininkų savivaldybės merui R. M. ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai; Sprendimą paskelbti Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje.

Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad V. S. 2017-09-11 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame gyvenimo aprašyme pateikė tikrovės neatitinkančią bei melagingą informaciją apie savo išsilavinimą, sąmoningai klaidindamas tiek savo rinkėjus, tiek Seimo narius, kurie priėmė sprendimą dėl jo skyrimo į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius.

Etikos komisija tyrimą dėl pareiškėjo pagal L. R. pranešime nurodytas aplinkybes, įskaitant aplinkybes apie V. S. 2017-07-11 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą gyvenimo aprašymą, pradėjo 2018-03-21. Kaip matyti iš pateikiamo Etikos komisijos 2018-04-17 posėdžio protokolo, Etikos komisija posėdyje nusprendė pratęsti tyrimo terminą iki 2018-05-21, tačiau ginčijamas Sprendimas buvo priimtas tik 2018-07-02. Duomenų apie tai, jog Etikos komisija būtų pratęsusi tyrimo terminą daugiau nei iki 2018-05-21 (tai buvo nuspręsta 2018-04-17 vykusiame Etikos komisijos posėdyje), byloje nėra.

Nors atsakovė teigia, jog 2018-05-18 posėdžio protokole yra aiškiai nurodyta, kad tyrimas bus užbaigtas ir priimamas sprendimas dėl V. S. elgesio teisėtumo ar neteisėtumo gavus prokuratūros įvertinimą, toks neapibrėžtas teiginys nelaikomas termino pratęsimu. Protokole turi būti aiškiai nurodoma, ar terminas pratęsiamas, kokiam laikui ir tokį termino pratęsimą reglamentuojanti teisės norma, kad toks termino pratęsimas nesukeltų abejonių ir interpretacijų šiuo klausimu. Nagrinėjamu gi atveju atsakovė siūlo skaitantiems protokolą asmenims patiems susiprasti, jog terminas yra pratęstas neapibrėžtam laikui ir neaišku, kokia teisės norma vadovaujantis.

Kodekso 7 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, kad Komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus Komisija gali, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams, pratęsti šioje straipsnio dalyje nustatytą tyrimo terminą. Analogiški terminai sprendimams priimti yra įtvirtinti ir Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2009-09-28 sprendimu Nr. T1-203 (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-11-30 sprendimo Nr. T1-132 redakcija), 33 punkte.

Kodekso 7 straipsnio 11 dalis numato, jog komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio Kodekso 9 straipsnyje numatytus sprendimus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Etikos komisijos nuostatų 33 punkte. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog tyrimas dėl pareiškėjo V. S. (tyrimą pradėjus 2018-03-21) privalėjo būti užbaigtas ne vėliau kaip 2018-06-20, o Sprendimas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2018-06-27. O ginčo atveju Sprendimas buvo priimtas tik 2018-07-02, t. y. žymiai praleidus tiek Kodekse, tiek Etikos komisijos nuostatuose įtvirtintus terminus.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad Etikos komisija, 2018-­04-17 posėdyje nusprendusi pratęsti tyrimą iki 2018-05-21, būtų sprendusi apie tyrimo pratęsimą dar ilgesniam terminui. Todėl atsižvelgiant į tai, jog sprendimas turi būti priimtas per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos, ginčo atveju sprendimas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2018-­05-28. Taigi, akivaizdu, jog Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Kodekso 7 straipsnio 2 ir 10 dalyse bei Etikos komisijos nuostatų 25 ir 33 punktuose įtvirtintus tyrimo atlikimo terminus.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog iš pranešimo jam nėra aišku, kuo jis kaltinamas, todėl taip pažeidžiamos jo procesinės teisės, o būtent teisė į gynybą.

Iš esmės teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais. Kodekso 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę teikti Komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus; Kodekso 7 straipsnio 10 dalis numato, jog Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą.