- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-770-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00485-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- V. V., L. V.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro V. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1967-292/2019 pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams V. V. ir L. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – V. V., Alytaus miesto 5-ojo notarų biuro notarė I. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią V. V. padovanojo savo dukrai L. V. 8,00 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją, įpareigojant L. V. sumokėti V. V. į jo sąskaitą 24 800 Eur (ekvivalentą pinigais).
2. Prokuroras ieškinyje nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1 dalimi, prokuroras įstatymo numatytais atvejais gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, o Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokio kompetentingos institucijos nėra. Nurodė, kad kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.
3. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 25 d. tarp V. V. ir L. V. sudarytas viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris – žemės sklypo dovanojimo sutartis, pažeidžia nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų turtinius interesus bei mažina galimybes gauti atlyginimą pagal pareikštą civilinį ieškinį, nors 2019 m. sausio 28 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Net ir nenustačius V. V. kaltės dėl nusikalstamo veikos padarymo, galimai išliktų jo kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinė atsakomybė, todėl prokurorui yra pagrindas kreiptis į teismą ginti tokių asmenų teises ir reikalauti pripažinti negaliojančiu ginčijamą sandorį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi nustatė Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui V. Č. 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo trūkumams dalyje dėl viešojo intereso ištaisyti – nurodyti viešojo intereso objektą ir turinį ir kokios valstybės institucijos kokius teisės aktus pažeidė.
5. Teismas nurodė, kad prokuroras gina viešąjį interesą, kai: 1) nustatomas teisės aktų pažeidimas; 2) šiais teisės aktų pažeidimais yra pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu ir 3) valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti.
6. Teismas nustatė, kad ieškinio dalyje dėl viešojo intereso prokuroras nurodė, jog nepripažinus sandorio negaliojančiu, nebus galimas civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamojoje byloje, todėl bus pažeistas viešasis interesas, nes nebus užtikrinta nukentėjusio teisių ir teisėtų interesų apsauga, galimo civilinio ieškinio patenkinimo atveju, nors iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad situacija dėl civilinio ieškinio neužtikrinimo susidarė dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, jiems neišviešinus turto arešto Turto arešto registre, o sprendžiant klausimą dėl areštuoto turto perleidimo yra net pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 246 straipsnio 1 dalį, kuriame dar nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas.
7. Teismas nurodė, kad kreipiantis su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo turi būti ne tik viešasis interesas, t. y. nurodytas objektas (kokios ginamos vertybės) ir turinys (konkretaus viešojo intereso nurodymas), bet ir kokios valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje padarytas teisės aktų pažeidimas, kokių teisės aktų reikalavimus pažeidė.
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog dar nebaigtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį ir neįsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas, o taip pat svarstytina ir ar ikiteisminio pareigūno klaidos ikiteisminiame tyrime yra viešojo intereso gynimas reiškiant ieškinį dėl sandorio sudaryto tarp trečiųjų asmenų, pripažinimo negaliojančiu, nes įstatymas (CK 6.272 straipsnis) numato ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atsakomybę už žalą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras V. Č. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9.1. Ieškovo nuomone, yra visos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytos sąlygos viešajam interesui ginti. Kaip ir nurodyta ieškinyje, yra pagrįstai manoma, jog sudarant ginčijamą 2018 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartį buvo pažeisti CK 1.80 straipsnio ir 1.81 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Šiuo sandoriu yra pažeistas viešasis interesas, nes sudarius šį imperatyvioms normoms prieštaraujantį sandorį buvo pažeistas nepilnametės P. V. ir V. V. interesas gauti žalos atlyginimą, konstitucinis principas - teisė gauti atlyginimą už padarytą materialinę ir moralinę žalą, kas taip pat susiję su teisingumo principo įgyvendinimu.
9.2. Pažymėjo, kad šiuo ieškiniu siekiama apginti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusios nepilnametės interesus. Vaiko Teisių konvencijos 4 straipsnis įpareigoja šios konvencijos dalyves imtis visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių šioje konvencijoje pripažintoms ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog vaikų teisių apsauga yra viešas interesas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas.
9.3. Šiuo atveju viešasis interesas yra susijęs ir su tinkamu baudžiamuoju procesu, kurio paskirtis yra ne tik užtikrinti kaltų asmenų nubaudimą, bet ir nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, tame tarpe ir galimo civilinio ieškinio patenkinimo atveju. Pripažinus asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau neužtikrinus, kad galimo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje patenkinimo atveju būtų galimybė įvykdyti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, būtų pažeistas viešasis interesas. Dėl išvardintų priežasčių ginčijamas sandoris trukdo teisingumo įgyvendinimui, tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą.
9.4. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu į teismą su ieškiniu kreipiasi prokuroras, nes šiuo atveju nėra kitos institucijos, kuri turėtų įgaliojimus (kompetenciją) ginti viešąjį interesą. Mano, jog teismas netinkamai aiškino Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas, nepagrįstai susiaurindamas prokuroro kompetenciją. Pagal šios normos prasmę, prokuroras visais atvejais (nesvarbu kas padarė pažeidimą - viešasis ar privatus asmuo), nustatęs viešojo intereso pažeidimą turi pareigą imtis priemonių jam apginti. Tai jis gali daryti įpareigodamas kompetetingas institucijas arba, kai tokios institucijos nėra, pats imtis įstatymu numatytų priemonių, t. y. kaip šiuo atveju - kreiptis ieškiniu į teismą CPK 49 straipsnio tvarka dėl neteisėto sandorio, kuriuo pažeidžiamas viešasis interesas, panaikinimo.
9.5. Nesutinka su teismo pozicija, jog esama situacija susidarė dėl galimai netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo ikiteisminiame tyrime. Mano, jog žalą viešajam interesui padarė imperatyvioms normoms prieštaraujantis ginčo sandoris, o pareigūnų veiksmai šiuo ieškiniu nevertinami, todėl teismas turėtų pasisakyti tik pateikto ieškinio ribose. Tai, jog ikiteisminis tyrimas, kuriame tiriamos procesinių dokumentų paskelbimo, jų vykdymo aplinkybės, yra nebaigtas, netrukdo spręsti dėl pareikšto ieškinio, kadangi šiuo atveju atsakovų veiksmai vertintini ne kaip pažeidžiantys baudžiamojo proceso normas ir užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę, o kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei kaip tai numato CK.
9.6. Teismo motyvai, susiję su nuosprendžio baudžiamojoje byloje neįsiteisėjimu nevertintini, nes apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje įsiteisėjo 2019 m. vasario 19 d. Mano, jog viešojo intereso buvimas ir CK normų pažeidimas buvo pakankamai atskleisti ir suformuluoti pateikiant ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
12. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
13. Dėl viešojo intereso gynimo ieškinį (pareiškimą) gali pateikti prokuroras (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Prokuroro pareikštas ieškinys (pareiškimas) dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir kiekvieno kito asmens, turi atitikti proceso normų keliamus proceso dokumentams reikalavimus. Reikalavime turi būti nurodyti bylos dėl viešojo intereso baigtimi suinteresuoti asmenys, reikalavimo faktinis pagrindas (kuo pasireiškė viešojo intereso pažeidimas) ir dalykas (kaip pašalinti viešojo intereso pažeidimą) (CPK 135 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, pagal kurią kaltinamasis V. V. padovanojo savo dukrai žemės sklypą ir taikyti restituciją - sumokėti daikto vertę pinigais, kad būtų galimybė atlyginti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo trūkumams dalyje dėl viešojo intereso gynimo ištaisyti – nurodyti viešojo intereso objektą ir turinį ir kokios valstybės institucijos kokius teisės aktus pažeidė. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad dovanojimo sandoriu yra pažeistas viešasis interesas, nes sudarius šį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį buvo pažeistas nepilnametės P. V. ir V. V. interesas gauti žalos atlyginimą.
15. Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
16. Pažymėtina, kad prokuroras, gavęs informaciją apie viešojo intereso pažeidimą, pagal jam įstatymų suteiktą kompetenciją, tiria šį pranešimą ir priima sprendimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, t. y. teisė spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikta prokurorui. Prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, ar nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Teismas pažymi, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to teismas nurodo, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju viešojo intereso gynimą patvirtinantys įrodymai, t. y. ieškovui nustatyta pareiga nurodyti viešojo intereso objektą ir turinį ir kokios valstybės institucijos kokius teisės aktus pažeidė, gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 226 straipsnio, 230 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus konstatavo be pakankamo pagrindo.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
20. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai sprendė, kad kreipiantis su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo turi būti nustatytas ne tik viešasis interesas, t. y. nurodytas objektas (kokios ginamos vertybės) ir turinys (konkretaus viešojo intereso nurodymas), bet ir kokios valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje padarytas teisės aktų pažeidimas, kokių teisės aktų reikalavimus pažeidė, ir tokiu būdu nepagrįstai apribojo ieškovo teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, kadangi nagrinėjamu atveju nurodyti trūkumai nėra esminiai ir gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje, todėl jie netrukdo ieškinį priimti ir pradėti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
22. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro V. Č. ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.