- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- e2-6598-1099/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- M. R., O. R., V. R.
- Trečiasis asmuo
- notarė O
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka, Alfredas Sokolovskis
atsakovėms M. R., O. R. ir jų atstovui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovams V. R., M. R., O. R. dėl palikimo atsisakymo pareiškimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė O. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo E. R. atsisakymo nuo palikimo pareiškimo sudarymo teisėtumo, t. y. jo pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo/suklaidinimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento E. R. 2019 m. vasario 20 d. pareiškimą atsisakyti priimti palikimą po tėvo V. R. mirties, 2019 m. vasario 20 d. įregistruotą Vilniaus miesto 9-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. 53.
3. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas V. R.. Aiškina, kad ieškovas ir atsakovas V. R. yra V. R. ir tos pačios motinos vaikai, o atsakovės M. R. ir O. R. yra V. R. ir kitos motinos vaikai. Pažymi, kad miręs tėvas palaikė glaudų ryšį su savo sūnumis, gyveno kartu su jais ir jų motina, o su atsakovėmis bendravo retai.
4. Anot ieškovo, jo tėvas ne vieną kartą buvo sakęs, kad atsakovės po jo mirties nepretenduotų į namą/butą ir šalia esančią žemės sklypo dalį, kuriame gyvena jo sugyventinė ir jų sūnūs, nes tai yra vienintelė jų gyvenamoji vieta. Teigia, kad atsakovės tokiai tėvo valiai neprieštaravo.
5. Nurodo, kad po tėvo mirties 2019 m. vasario 20 d. kartu su broliu V. R. nuvyko į Vilniaus miesto 9-ąjį notarų biurą – pas notarę O. A., bei norėjo atsisakyti jam priklausančios tėvo paveldimos turto dalies minėto brolio naudai, nes ieškovas turėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurių išieškojimą vykdė antstoliai. Pažymi, kad notarė atsisakė patvirtinti tokį ieškovo atsisakymą (kito asmens naudai), todėl ieškovas, nesusikvodamas ir nesuprasdamas pasekmių, manęs, jog atsakovės (jo seserys) į tėvo palikimą (namą/butą su žemės sklypo dalimi) nepretenduos bei pastarasis turtas atiteks jo broliui, pasirašė palikimo atsisakymo pareiškimą (toliau – ginčijamas pareiškimas), kurį patvirtino nurodyta notarė.
Šalies argumentai
6. Ieškovo teigimu, pareiškimas atsisakyti priimti palikimą visiškai neatitiko tikrosios tiesos, jo valios, nes ieškovas, nesuprasdamas ką daro, neatsakingai ir neapgalvotai jį parašė, nors nuo pat tėvo mirties faktiškai palikimą priėmė – toliau gyvendamas tėvui priklausančiame name/bute kartu su savo motina (ir mokėdamas už jį mokesčius). Aiškina, kad tik po tam tikro laiko sužinojo (iš brolio), jog notaras D. A. 2019 m. birželio 6 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį visą V. R. turtą lygiomis dalimis (po 1/3) paveldėjo jo įpėdiniai (vaikai) – atsakovai V. R., M. R. ir O. R..
7. Ieškovas pažymi, kad pateiktu ieškiniu iš esmės siekia paveldėti visą palikėjo – tėvo, turtą kartu su kitais įpėdiniais – atsakovais. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju jis suklydo, sudarydamas ginčijamą pareiškimą, pasielgė spontaniškai, skubotai ir neapgalvotai, be to, slegiamas kreditorinių įsipareigojimų naštos ir būdamas teisiškai neraštingas nesuprato teisinių pasekmių ir tikrosios padėties, nes pagrįstai tikėjosi, jog atsakovės vykdys tėvo valią ir nepretenduos į jo palikimą. Taigi, prašo ginčijamą pareiškimą pripažinti kaip sudarytą dėl suklydimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio nuostatas. Be to, pabrėžia, kad jo atlikti veiksmai rodo, jog jis po palikėjo mirties siekė priimti palikimą – gyvena palikėjo valdoje, moka komunalinius mokesčius, tvarkosi buityje ir juo rūpinasi.
8. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas pakartotinai nurodė, kad buvo įsitikinęs, jog seserys M. R. ir O. R. atsisakys nuo tėvo palikimo, todėl nuvyko – kartu su broliu ir motina, pas notarę, norėdamas atsisakyti tėvo palikimo brolio naudai, nes ieškovas turėjo skolų ir bijojo, jog paveldėtas turtas bus iš karto areštuotas. Pažymėjo, kad notarei išaiškinus, jog toks palikimo atsisakymas kito naudai negalimas, nutarė atsisakyti palikimo, nes manė, jog kitiems įpėdiniams nepretenduojant (buvus tokiai tėvo valiai ir seserims neprieštaravus), visas tėvo palikimas atiteks broliui V. R., t. y. suprato, jog sudaręs ginčijamą pareiškimą, jis tėvo palikimo nepaveldės. Nurodė, kad turi vidurinį išsilavinimą, šiuo metu nedirba; anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą. Paaiškino, kad visus mokesčius už butą po tėvo mirties moka jo motina, jis gyvena kartu su ja; atsakovai gyvena kitur. Anot ieškovo, apie tai, kad tėvo palikimą priėmė ir atsakovės, sužinojo apie 2019 m. birželio mėn.; kreipimasis į teismą užtrūko dėl to, jog ilgai negalėjo gauti ginčijamo pareiškimo kopijos iš notarės biuro. Be kita ko, nurodė, kad dėl ginčijamo pareiškimo pasekmių buvo suklaidintas tiek notarės (kuri nesuprantamai jam išaiškino šio pareiškimo pasekmes), tiek atsakovių, kurios tiek iki tėvo mirties, tiek ir po teigė, jog nepretenduos į pastarojo palikimą, t. y. pasitikėjo seserimis, dėl ko suklydo ir buvo suklaidintas sudarant ginčijamą pareiškimą, todėl siekia gauti jam priklausančią palikimo dalį.
Atsiliepimas
9. Atsakovas V. R. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti visiškai.
10. Atsakovas pritaria ieškovo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ir pažymi, kad kol tėvas V. R. buvo gyvas, ne kartą buvo sakęs atsakovėms, jog po jo mirties pastarosios nepretenduotų į namą/butą ir šalia jo esančią žemės sklypo dalį, nes tai yra vienintelė ieškovo ir jo motinos gyvenamoji vieta; anot atsakovo, atsakovės tokiai tėvo valiai neprieštaravo. Atsakovo teigimu, po tėvo mirties su ieškovu susitarė, kad visas tėvo paliktas turtas formaliai būtų užregistruotas atsakovo vardu, nes ieškovas turėjo finansinių įsipareigojimų; be to, tikėjosi, jog atsakovės vykdys tėvo valią ir taip pat atsisakys nuo palikimo. Atsakovo vertinimu, ieškovas nagrinėjamu atveju, būdamas teisiškai neišprususiu, suklydo, pasielgė skubotai, neapgalvotai, nesuprasdamas jo pasekmių parašė ginčijamą pareiškimą. Nurodo, kad ieškovas apie atsakovių tėvo palikimo priėmimą sužinojo tik po paveldėjimo bylos užbaigimo.
11. Atsakovas V. R. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko; iš esmės palaikė ieškinyje ir jo atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad kartu su broliu – ieškovu, buvo nuvykęs į notarės biurą; jis ketino priimti tėvo palikimą, o ieškovas atsisakyti palikimo jo naudai, tačiau notarė informavo, jog toks atsisakymas negalimas. Anot atsakovo, kadangi visi tikėjosi, jog atsakovės nepretenduos į tėvo palikimą, ieškovas nutarė jo atsisakyti; notarė jiems, be kita ko, išaiškino, jog kiti įpėdiniai gali ir neatsisakyti palikimo; notarė nepranešė, jog kiti įpėdiniai būtų jau kreipęsi. Pažymėjo, kad tėvas buvo sakęs, jog paliks turtą atsakovui ir ieškovui, tačiau su seserimis po tėvo mirties apie palikimą nebuvo kalbėjęs. Atsakovas nurodė, jog kai gavo paveldėjimo teisės liudijimą, informavo ieškovą, jog ir atsakovės priėmė tėvo palikimą.
12. Atsakovės O. R. ir M. R. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
13. Atsakovės nurodo, kad nors ieškinyje nurodoma, jog ginčijamas pareiškimas parašytas suklydus, tačiau nenurodyta dėl kokių esminių pareiškimo sąlygų ieškovas suklydo. Pažymi, kad pats ieškovas pripažįsta, jog neketino priimti tėvo palikimo, o norėjo, kad jo dalis atitektų broliui V. R., tačiau notarei išaiškinus, jog ieškovas negali atsisakyti palikimo kito naudai, ieškovas pasirinko atsisakyti nuo tėvo palikimo ir tai įformino notariškai. Atsakovės pažymi, kad niekada nei su ieškovu, nei su atsakovu nebuvo kalbos apie atsakovių atsisakymą priimti joms priklausančią palikimo dalį.
14. Anot atsakovių, ieškovas yra jauno amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėjo suvokti atliekamų veiksmų reikšmės (tokių duomenų byloje nepateikta). Pabrėžia, kad pats ieškovas nurodo neatsakingai ir neapgalvotai parašęs palikimo atsisakymą, todėl, atsakovių vertinimu, ieškovo neatsakingumą ir nerūpestingumą negalima laikyti esminiu suklydimu. Be to, atsakovės nurodo, kad kadangi ieškovas po tėvo mirties atsisakė palikimo, nėra pagrindų vertinti, jog jis palikimą faktiškai priėmė ir valdė.
Atsiliepimas
15. Atsakovės taip pat nurodo, kad ieškovas ieškinį pateikė (2021 m. sausio 21 d.) praleidęs įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.
16. Atsakovės M. R. ir O. R., taip pat jų atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; iš esmės palaikė atsiliepime nurodytą poziciją. Atsakovių atstovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė nei savo suklydimo, nei suklaidinimo – jo nesuklaidino nei notarė (kuri išaiškino atsisakymo pasekmes), nei atsakovės (nebuvo susitarimo dėl palikimo atsisakymo); anot atstovo, neatsakingas elgesys negali būti laikomas suklydimu. Pakartotinai prašė taikyti ieškinio senatį, o senaties terminą skaičiuoti nuo ginčijimo pareiškimo sudarymo dienos, o ne nuo dokumentų (jų kopijos) gavimo.
17. Atsakovė M. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada nei tėvui, nei broliams nesakė, jog atsisakys nuo palikimo; apie palikimo priėmimą/nepriėmimą su ja niekas nekalbėjo. Pažymėjo, kad tėvas neužilgo iki mirties minėjo (apie 2018 m. gruodžio mėn.), jog sugyventinė verčia jį perrašyti butą; nuo to laiko jis gyveno pas atsakovę, vėliau buvo paguldytas į ligoninę (kur ir mirė). Paaiškino, kad po buto dalies paveldėjimo, jai tenkančius mokesčius mokėjo. Anot atsakovės, ieškovas nesuklydo ir nebuvo niekieno suklaidintas.
18. Atsakovė O. R. teismo posėdžio metu taip pat pakartojo, jog nei su tėvu, nei su broliais dėl palikimo atsisakymo nekalbėjo; priešingai, tėvas žadėjo perrašyti butą jai, bet ji nurodė, jog butas turi atitekti visiems įpėdiniams. Paaiškino, kad po tėvo mirties – (duomenys neskelbtini), pasakė ieškovo motinai J. M., kad nepriims palikimo, nes nenorėjo pyktis, tačiau vėliau apie tai su broliais nebuvo kalbėta. Nurodė, kad kadangi ji gyvena užsienyje, jai sesuo pranešė, jog ji gali kreiptis dėl palikimo priėmimo, ką ji ir padarė 2019 m. balandžio 18 d., atvykusi pas notarę. Pažymėjo, kad sužinojusi apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą iš karto apie tai pranešė ieškovui, siūlė jam kreiptis į notarę dėl situacijos ištaisymo. Atsakovės vertinimu, ji ieškovo nesuklaidino, ieškovas turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus; be to, ieškovas praleido ir terminą ieškiniui pateikti.
Atsiliepimas
19. Trečiasis asmuo notarė O. A. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka; nurodo, kad ieškovas savo valia nutraukė paveldėjimo teisę ir savanoriškai pasitraukė iš paveldėjimo teisinių santykių, todėl pareiškimo pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.
20. Notarė aiškina, kad notarų biure yra užvesta V. R. turto paveldėjimo byla; paveldėti mirusiojo turto kreipėsi įstatyminiai įpėdiniai V. R., M. R. ir O. R., kurie ir priėmė mirusiojo turtą; jiems išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, o paveldėjimo byla baigta.
21. Teigia, kad ieškovas 2019 m. vasario 20 d. savanoriškai atvyko į notarų biurą ir išreiškė norą atsisakyti priimti palikimą po tėvo mirties; tuo pagrindu parengtas ginčijamas pareiškimas, ieškovui suteikta galimybė su juo susipažinti. Pažymi, kad prieš sudarant ginčijamą pareiškimą, ieškovas buvo išreiškęs norą atsisakyti palikimo dalies brolio naudai, tačiau jam buvo išaiškinta, jog tokio atsisakymo negalima sudaryti. Anot notarės, tvirtinant ginčijamą pareiškimą, jam buvo išaiškinta atliekamo notarinio veiksmo prasmė, paaiškintos sandorio sudarymo pasekmės; taip pat buvo įsitikinta jo veiksnumu ir gebėjimu suvokti bei valdyti savo veiksmus. Taigi, notarės vertinimu, ieškovas, būdamas sveikas, sąmoningas ir veiksnus, savo laisva valia išreikštu pageidavimu pasirašė ginčijamą pareiškimą ir suprato jo esmę bei iš tokio pareiškimo pasirašymo kylančias pasekmes.
22. Notarė nurodo, kad nepaisant to, koks bebūtų ieškovo ir kitų įpėdinių žodinis susitarimas, kiti įpėdiniai – šiuo atveju atsakovės, pagal įstatymą turėjo teisę priimti V. R. palikimą po jo mirties (kaip pirmos eilės įstatyminės įpėdinės) ir joks žodinis susitarimas tokios teisės iš jų atimti negalėjo. Be to, pažymi, kad ieškovui buvo išaiškinta, jog kiti įstatyminiai įpėdiniai gali ir neatsisakyti palikimo, o jį priimti, todėl, anot notarės, jeigu ieškovas ir suklydo, tai tik dėl savo naivaus ir nepagrįsto tikėjimo, jog atsakovės palikimo nepriims, o ne dėl sudaryto sandorio esmės, pasekmių ir pan. Pabrėžia, kad notarinėje praktikoje galioja palikimo atsisakymo neatšaukiamumo principas, kuriuo remiantis įpėdinis, atsisakęs palikimo, nebegali jo iš naujo priimti.
23. Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 1989 m. gyveno kartu su V. R. (ieškovo tėvu); santuokos jie nebuvo sudarę. Anot liudytojos, V. R. buvo sakęs, jog jam priklausantis butas liks jo sūnums – V. R. ir E. R., nes dukros ir taip viską turi; ji ir jos sūnūs tikėjosi, jog atsakovės nepretenduos į palikimą, todėl buvo šokas, kai sužinojo, kad ir atsakovės paveldėjo dalį palikimo. Paaiškino, kad ieškovas siekė atsisakyti tėvo palikimo, nes turėjo skolų; jo dalį turėjo paveldėti/perimti jo brolis.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
24. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo tėvas V. R. mirė (duomenys neskelbtini).
25. Nustatyta, kad ieškovas 2019 m. vasario 20 d. pasirašė pareiškimą dėl atsisakymo nuo tėvo palikimo (jo dalies); minėtą pareiškimą patvirtino notarė O. A..
26. Iš byloje pateikto 2019 m. birželio 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad visą V. R. palikimą, be kita ko, butą (duomenys neskelbtini), ir 127/2750 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paveldėjo lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) atsakovai – V. R., M. R. ir O. R..
27. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad V. R. mirė nesudaręs santuokos; turėjo penkis vaikus – O. R., M. R., V. R., E. R., V. R.. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad V. R. nagrinėjamu atveju per nustatytą terminą nesikreipė dėl tėvo palikimo priėmimo/atsisakymo (remiantis šalių paaiškinimais, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę užsienyje).
Ieškinys netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl palikimo priėmimą ir atsisakymą nuo palikimo reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
28. Byloje sprendžiamas klausimas dėl vienašalio sandorio – palikimo atsisakymo pareiškimo, pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008).
29. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Palikimas bendriausia prasme – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas. Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Taigi, palikimo priėmimas ir atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato.
30. Civiliniai santykiai yra grindžiami protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), kurie, be kita ko, įpareigoja asmenis, įgyvendinant savo interesus, elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011), tačiau įgyvendindamas savo subjektines teises turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų privalo prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti ir išreiškęs valią priimti palikimą įpėdinis vėliau negali jos pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo, nors, jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012). Atitinkamai palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, taip pat yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio ir reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007), nors ir gali būti ginčijamas teisme bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2007). Taigi, tiek pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui, tiek palikimo atsisakymas laikytinas aiškiai išreiškiančiu įpėdinio valią atsiradusio palikimo atžvilgiu ir yra neatšaukiamo pobūdžio, todėl notaras, gavęs pareiškimą, išreiškiantį pasikeitusią įpėdinio valią palikimo atžvilgiu, nesant teismo sprendimo dėl pirminę įpėdinio valią išreiškusio vienašalio sandorio (CK 1.63 straipsnio 1, 3 dalys) nuginčijimo, turi vadovautis pirminiu įpėdinio valią palikimo atžvilgiu išreiškiančiu pareiškimu.
31. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vienas iš atvejų, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą yra pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui. CK 5.60 straipsnyje reglamentuojamas palikimo atsisakymas; jo 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis palikimą priima. Tiek priimti palikimą, tiek jo atsisakyti įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Tiek palikimo priėmimas, tiek atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – atsiranda arba pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas (palikėjo mirtis) savaime nuosavybės teisės į palikimą nesukuria.
32. Pagal esamą teisinį reglamentavimą palikėjas pats asmeniškai sprendžia, kas paveldės po jo mirties liksiantį turtą. Savo valią palikėjas gali išreikšti keliais būdais: sudarydamas testamentą (oficialų arba asmeninį), tokiu būdu nurodyti konkretų asmenį, kuriam atiteks visas po jo mirties turtas; taip pat gali neatlikti jokių aktyvių veiksmų, tokiu būdu palikimas atitenka įpėdiniams pagal įstatymą. Teismo vertinimu, palikėjo ir jo šeimos (įstatyminių įpėdinių) valia gali nesutapti. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kad V. R. norėjo, pageidavo, jo valia buvo, jog jo palikimą perimtų tik ieškovas ir atsakovas (kaip kad teigė ieškovas, atsakovas ir liudytoja, tačiau su tuo nesutiko atsakovės, kurios nurodė iš esmės priešingą poziciją – kad mirusysis prieš mirtį ketino turtą perrašyti vienai iš dukrų – O. R.), t. y. teismas vertina, jog šalys leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šių aplinkybių nepagrindė (CPK 12, 178 straipsniai). Kadangi V. R. testamento nebuvo sudaręs, turtas buvo paveldimas pagal įstatymą. Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, šiuo atveju – ieškovas ir atsakovai, kurie turi vienodas teises į paveldimą turtą (kaip minėta, penktas mirusiojo vaikas nepretendavo/nepretenduoja į palikimą).
33. Kaip minėta, palikimo atsisakymas yra sandoris, todėl jį ginčijant taikomos bendrosios sandorių nuginčijimo taisyklės. Palikimo atsisakymo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes. Pripažintas negaliojančiu palikimo atsisakymas laikomas negaliojančiu ab initio – nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu suklydus
34. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą iš esmė grindžia tuo, kad, pasirašydamas ginčijamą pareiškimą, buvo suklaidintas tiek notarės (kuri nesuprantamai jam išaiškino šio pareiškimo pasekmes), tiek atsakovių, kurios tiek iki tėvo mirties, tiek ir po teigė, jog nepretenduos į pastarojo palikimą, t. y. pasitikėjo seserimis, dėl ko suklydo, nes manė, jog jam atsisakius palikimo ir seserims į jį nepretenduojant, visą tėvo palikimą paveldės brolis – atsakovas V. R..
35. CK 1.90 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį; suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.
36. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).
37. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).
38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą, disponavimas tam tikrų turtu, ar turtine teise galimas tik tuomet, kai asmeniui priklauso šis turtas ar turtinė teisė. Esamas paveldėjimo teisių santykių reglamentavimas nenumato galimybės atsisakyti turto kito asmens naudai; šią aplinkybę ieškovui išaiškino ir notarė O. A. (dėl šios aplinkybės byloje nekilo ginčo). Taigi, darytina išvada, kad ieškovas galėjo perleisti savo turtines teises tik tuomet, kai jam paveldėjimo būdu šis turtas ar teisė į paveldėtą turtą būtų perėjusi. Priežastys, dėl kurių ieškovas neperleido paveldėjimo teisių savo broliui, neturi teisinės reikšmės vertinant suvokimą dėl sudaromo sandorio ir jo teisinių pasekmių.
39. Teismas nagrinėjamu atveju pažymi, kad ginčijamas pareiškimas pasirašytas ne iš karto po V. R. mirties ((duomenys neskelbtini)), o po mėnesio (2019 m. vasario 20 d.), t. y. ieškovas po tėvo mirties turėjo laiko išsiaiškinti aplinkybes dėl palikimo priėmimo/atsisakymo, pasikonsultuoti su artimaisiais, teisininkais, ir pan. Pastebėtina, kad ginčijamas pareiškimas yra surašytas viename lape – faktiškai vienas sakinys, ten nėra sudėtingų teisinių sąvokų ar konstrukcijų. Įstatymų leidėjas nei įstatymuose, nei poįstatyminiuose aktuose nėra nustatęs specialių reikalavimų subjektui, kuris siekia priimti palikimą arba atsisakyti nuo palikimo, t. y. nėra reikalavimų nei dėl išsilavinimo, dėl privalomo asmens atstovavimo (teisininko) ar kt. Jau minėta, kad pareiškimo tekstas nėra ilgas, sudėtingas ar kt. Jis pasirašomas pas specialų subjektą, t. y. notarą, kuris materialinio suinteresuotumo dėl ginčo neturi, atlieka profesinę veiklą. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius asmenims, kurie nori juos atlikti. Duomenų, pagrindžiančių, kad notarė netinkamai atliko savo pareigas, nėra pateikta. Viena vertus, ieškovas, kaip minėta, nurodė, jog notarė nesuprantamai jam išaiškino šio pareiškimo pasekmes. Kita vertus, šią aplinkybę, teismo vertinimu, paneigia kito atsakovo V. R., kuris dalyvavo ginčijamo pareiškimo pasirašyme, paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, t. y. kad notarė jiems (įskaitant ir ieškovą) išaiškino, jog kiti įpėdiniai gali ir neatsisakyti palikimo; šią aplinkybę patvirtino ir pati notarė atsiliepime į ieškinį. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino supratęs, jog pasirašydamas ginčijamą pareiškimą jis tėvo palikimo nepaveldės.
40. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas turi vidurinį išsilavinimą, dirbo pagal verslo liudijimą; byloje nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis galimai galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės. Teismo vertinimu, pagal savo turimą išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, asmuo turėjo ir galėjo suprasti (ir suprato) 2019 m. vasario 20 d. pareiškimo esmę. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas pasirašė notarės paruoštą pareiškimą ne laisva valia ar būdamas neapsisprendęs – ieškovas nagrinėjamu atveju faktiškai ir vyko į notarės biurą atsisakyti tėvo palikimo brolio naudai, tačiau notarei išaiškinus, jog toks atsisakymas negalimas, ieškovas be išlygų ir sąlygų atsisakė nuo tėvo palikimo (jam priklausančios dalies).
41. Teismas taip pat pažymi, kad vien ieškovo ir jo poziciją palaikančių kitų asmenų (atsakovo; taip pat jų motinos) paaiškinimai dėl palikėjo vaikų (įpėdinių) kitokio susitarimo dėl paveldimo turto, nesant objektyviai tai patvirtinančių įrodymų, nesudaro teisėto pagrindo pripažinti palikimo atsisakymą neteisėtu ir negaliojančiu. Viena vertus, atsakovė O. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad po tėvo mirties ieškovo motinai buvo pasakiusi, jog nepretenduos į tėvo palikimą (anot atsakovės, tai ji pasakė nenorėdama pyktis su giminaičiais po tėvo mirties); kita vertus, teismo vertinimu, aiškaus ir konkretaus susitarimo tarp įpėdinių tiek iki tėvo mirties, tiek ir po to nebuvo sudaryta (visi įpėdiniai teikia vienas kitam prieštaraujančius paaiškinimus); be to, teismas (pritardamas notarės pozicijai), pažymi, jog nepaisant to, koks bebūtų ieškovo ir kitų įpėdinių žodinis susitarimas (kuris šiuo atveju ir neįrodytas), kiti įpėdiniai – šiuo atveju atsakovės, pagal įstatymą turėjo teisę priimti V. R. palikimą po jo mirties (kaip pirmos eilės įstatyminės įpėdinės) ir joks žodinis susitarimas tokios teisės iš jų atimti negalėjo.
42. Ieškovas aiškino, kad palikimo neketino besąlygiškai atsisakyti – palikimo ketino atsisakyti iš esmės tik formaliai, įteisinant jį brolio vardu, nes pats turėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurių išieškojimas galėjo būti nukreiptas į paveldėto palikimo dalį. Kaip minėta, įstatymuose nėra numatyta galimybės palikimo atsisakyti tik formaliai – jį priimti per kitą asmenį; taip pat galiojančiame teisiniame reguliavime nėra numatyta galimybės atsisakyti palikimo kito asmens naudai, todėl šie ieškovo teiginiai taip pat laikytini nepagrįstais.
43. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų pripažinti, kad ieškovo valia atsisakant nuo palikimo buvo iškreipta, įtakota kitų asmenų ar aplinkybių. Teismo vertinimu, jeigu po ginčijamo pareiškimo pasirašymo pasikeitė ieškovo valia, ar ginčijamo pareiškimo pasekmės dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su ginčijamo pareiškimo sudarymu (kitiems įpėdiniams pasikreipus dėl palikimo priėmimo), atsirado kitokios, nei kad manė ieškovas, tai neturi įtakos ginčijamo pareiškimo galiojimui, ir nesudaro pagrindo jo pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą iš esmės suklydus. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovas, sudarydamas ginčijamą pareiškimą, nagrinėjamu atveju buvo suklaidintas (notarės, atsakovių ar kitų asmenų); kaip minėta, teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas (šiuo atveju ieškovas manė, kad jam atsisakius nuo tėvo palikimo, o atsakovėms į jį nepretenduojant, visas tėvo palikimas atiteks broliui) negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (šiuo atveju neįvertinus visų pasirašyto pareiškimo pasekmių ir tikintis jų kitų). Taigi, apibendrinant, ieškovo reikalavimas dėl ginčijamo pareiškimo pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
44. Kaip minėta, atsisakymas nuo palikimo sukelia tuos pačius teisinius padarinius kaip ir palikimo nepriėmimas. Byloje nustatyta, kad ieškovas po tėvo mirties palikimo atsisakė, todėl nėra pagrindų vertinti, kad jis palikimą faktiškai priėmė ir valdė. Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad mokesčius už butą moka ne jis, o jo motina. Taigi, esant ieškovo atsisakymui nuo palikimo, objektyviai negali būti nustatinėjamas palikimo priėmimo faktas, nes ieškovo valia dėl palikimo yra aiškiai išreikšta ir patvirtinta oficialiu rašytiniu įrodymu, t. y. atmetus ieškinio reikalavimą dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, kiti ieškovo reikalavimai taip pat pripažintini nepagrįstais ir atmestini (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2014).
Dėl ieškinio senaties termino
45. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
46. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad sisteminio ir loginio paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo pagrindu darytina išvada, jog CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir atsisakymui nuo palikimo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).
47. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, byloje pirmiausia turi būti nustatyta, kada ieškovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
48. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad apie ginčijamą pareiškimą ieškovas neabejotinai sužinojo jo sudarymo/pasirašymo dieną, nes pats ir pasirašė minėtą pareiškimą. Teismas kritiškai vertina ieškovo ir jo atstovo paaiškinimus, jog terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo ginčijamo pareiškimo kopijos gavimo; kita vertus, ieškovas neįrodė (ir neįrodinėjo), kada būtent gavo iš notarės minėto pareiškimo kopiją.
49. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą dėl 2019 m. vasario 20 d. atsisakymo nuo palikimo nuginčijimo teismui pateikė 2021 m. sausio 21 d., t. y. praleidęs nurodytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, minėto termino atnaujinti neprašė (teismas taip pat nenustatė svarbių priežasčių šio termino atnaujinimui), todėl ieškinys atmestinas ir dėl to, jog praleistas įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
50. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
52. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovo ir atsakovo V. R. (kuris su ieškiniu sutiko) patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos; trečiasis asmuo notarė O. A. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jai jos taip pat neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
53. Atsakovės pateikė teismui prašymą priteisti joms iš ieškovo 550 Eur išlaidų, patirtų už teisinę pagalbą – atitinkamai atsakovei O. R. 400 Eur, atsakovei M. R. 150 Eur išlaidų; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
54. Teismo vertinimu, atsakovių patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
55. Taigi, ieškinio netenkinus, šios išlaidos priteistinos atsakovėms iš ieškovo – atitinkamai atsakovei O. R. – 400 Eur, atsakovei M. R. – 150 Eur.
56. Byloje iš viso patirta 13,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo E. R. ieškinį atsakovams V. R., M. R., O. R. dėl palikimo atsisakymo pareiškimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė O. A., netenkinti.
Priteisti atsakovei O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 13,95 Eur (trylika eurų 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.