- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- AN2-9-606/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00540-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. V.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamentas Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi paliktas nepakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimas, kuriuo A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį 1 100 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. 19.30 val., jis, turintis teisę medžioti, medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ plotuose ((duomenys neskelbtini) savivaldybėje), kartu su A. U. neteisėtai medžiojo, neturėdami medžioklės lapo. A. V. neteisėtai perdavė savo teisėtai laikomą graižtvinį ginklą A. U., kuris nušovė suaugusį tauriojo elnio patiną, tuo padarydamas žalą laukinių gyvūnų rūšims. Graižtvinis ginklas konfiskuotas Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-586/2021. Tuo pačiu nuosprendžiu A. V. atimta teisė medžioti dvejiems metams. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo pateiktas A. U.. A. V., davęs savo ginklą A. U., kuris neteisėtai nušovė taurųjį elnią ir padarė žalą gyvūnijos ištekliams, dalyvavo neteisėtoje medžioklėje, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 24.1, 58.2.1 punktus. A. V., perdavęs savo graižtvinį šautuvą A. U., tai yra asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, pažeidė Taisyklių 58.10 punktą, kuriam nurodytas draudimas perduoti savo ginklą kitam asmeniui, neturinčiam teisės medžioti. A. V. neteisėtos medžioklės metu kartu su A. U. neteisėtai sumedžiojęs taurųjį elnią, pažeidė Taisyklių 58.2.2 punktą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nutraukti.
2.1. Apelianto nuomone, šioje byloje yra pažeistas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) principas. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger prieš Austriją, sprendimas Nr. 15963/90, Franz Flsher prieš Austriją, sprendimas Nr. 37950/97; S. Z. prieš Rusiją, Nr. 14939/03; Ruotsalainen prieš Suomiją, Nr. 13079/03). Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai nagrinėjami abiejuose procesuose laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių.
Šalies argumentai
2.2. Apeliantas pažymi, kad teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-586/2021, ir dėl ko dabar jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas, buvo ir yra neatskiriamai susijusios ne tik su jo asmeniu, bet ir susijusios laiko, erdvės ir objekto požiūriu, t y. šaunamojo ginklo (ne)perdavimo, kuriuo buvo nušautas gyvūnas, tik jau administracinėje byloje teigiant, jog veikdamas bendrai su A. U. neva šiam perdavė savo ginklą, dalyvavo medžioklėje, nors šaunamojo ginklo, kaip aiškiai konstatuota minėtu teismo nuosprendžiu, neperdavė, juo dėl jo nerūpestingumo buvo pasinaudota. Apeliantas pastebi, kad teismo sprendimo/nuosprendžio įsiteisėjimas sukelia tam tikrus teisinius padarinius; įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir turi būti vykdomas visoje šalies teritorijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimas). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra res judicata, turi prejudicinę reikšmę, jie iš naujo neįrodinėjami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai).
2.3. Apelianto teigimu, apylinkės teismas iš naujo vertino baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-586/2021 nustatytus faktus, o tiksliau, jo ir A. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jų turinį, konstatuodamas visai kitas faktines aplinkybes nei nustatyta įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Pažymi, kad Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio l d. nutarimai).
2.4. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 spalio 24 d. nutarime konstatavo, jog: ,,< ... > teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas < ... >“. Apeliantas pastebėti, kad skundžiamoje nutartyje minimas Panevėžio apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-158-768/2021 precedento galios šioje byloje negali turėti, nes faktinės aplinkybės net nėra tapačios ar labai panašios. Minėtoje byloje asmuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu pagal BK 253 straipsnio l dalį ir paskui patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį.
2.5. Apeliantas nurodo, kad jis Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-586/2021 buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 255 straipsnio 1 dalį dėl šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo, ir dėl to susidarė sąlygos kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti turimu šaunamuoju ginklu, kai neteisėtai buvo nušautas elnias. Asmuo (šiuo atveju jis) pagal šį straipsnį atsako tik tais atvejais, kai numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Šioje administracinio nusižengimo byloje jis yra kaltinamas, kad turimą ginklą sąmoningai perdavė kitam asmeniui, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.10 punktą, kuriame nurodytas draudimas perduoti savo ginklą kitam asmeniui, bei 58.2 punkto 58.2.2 papunktį (dalyvavo medžioklėje). Apeliantas pažymi, kad yra esminis skirtumas, ar šaunamasis ginklas buvo sąmoningai perduotas, ar, nesilaikant šaunamojo ginklo laikymo taisyklių, buvo juo pasinaudota.
2.6. BK 255 straipsnio dispozicija nustato, kad nerūpestingas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai dėl to susidarė sąlygos neteisėtai juos panaudoti. Pašaliniai asmenys dėl nerūpestingos apsaugos gali ne tik paimti ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, bet ir turi galimybę su jais padaryti neteisėtų veiksmų: ką nors nušauti, sužaloti ir t. t. Šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia nusikalstamo nerūpestingumo ar nusikalstamo pasitikėjimo forma. Kaltininkas nekreipia dėmesio į netvarkingai laikomą ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir nesuvokia pavojaus, kurį tokia veika gali sukelti, nors gali ir privalo tai suvokti, arba suvokdamas tokį pavojų, lengvabūdiškai tikisi jo išvengti. Todėl, apelianto įsitikinimu, baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, faktai turėjo ir turi esminės reikšmės priimant teisingą sprendimą ir šioje administracinio nusižengimo byloje. Būtent dėl nepakankamo jo rūpestingumo susidarė sąlygos, kad jo legaliai laikomu ginklu pasinaudojo kitas asmuo ir nušovė elnią, o ne dėl to, kad perdavė šautuvą kitam asmeniui, kuo yra kaltinamas šioje administracinėje byloje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde A. V. teigia, kad šioje byloje yra pažeistas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) principas, nes jis už tą pačią veiką jau yra nuteistas baudžiamojoje byloje pagal BK 255 straipsnio 1 dalį dėl šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo. Tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su tuo, kad šioje byloje yra pažeistas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) principas.
7. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu pagal BK 255 straipsnio 1 dalį, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą už teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimą, t. y. už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrino ginklo saugumo, jam teisėtai išduotą „IŽ-18MH“ modelio medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė automobilyje „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė A. U., kuris neturėjo leidimo laikyti šaunamojo ginklo, t. y. tokiais savo veiksmais A. V. neužtikrino teisėtai turimo šaunamojo ginklo saugumo, ir dėl to sudarė sąlygas A. U. neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu, kuriuo A. U. neteisėtai nušovė elnią. Tačiau A. V. nebuvo kaltinamas bei pripažintas kaltu dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimų, už kuriuos ir nubaustas būtent Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, kuris skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas.
8. ANK 290 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą. Šiuo atveju A. V. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už tai, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. 19.30 val., turėdamas teisę medžioti, medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ plotuose ((duomenys neskelbtini) savivaldybėje), kartu su A. U. neteisėtai medžiojo, neturėdami medžioklės lapo. A. V., davęs savo ginklą A. U., kuris neteisėtai nušovė taurųjį elnią ir padarė žalą gyvūnijos ištekliams, dalyvavo neteisėtoje medžioklėje, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 24.1, 58.2.1 punktus. A. V., perdavęs savo graižtvinį šautuvą A. U., tai yra asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, pažeidė Taisyklių 58.10 punktą, kuriame nurodytas draudimas perduoti savo ginklą kitam asmeniui, neturinčiam teisės medžioti. A. V. neteisėtos medžioklės metu kartu su A. U. neteisėtai sumedžiojo taurųjį elnią ir taip pažeidė Taisyklių 58.2.2 punktą.
9. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 255 straipsnio 1 dalį A. V. buvo pripažintas kaltu, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą už tai, kad neužtikrino teisėtai turimo šaunamojo ginklo saugumo, ir taip sudarė sąlygas A. U. neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu, o kaip faktas buvo nustatytas, jog A. U. nušovė elnią. Tačiau A. V. ne tik kad neužtikrino teisėtai turimo šaunamojo ginklo saugumo ir sudarė sąlygas pasiimti A. U. šaunamąjį ginklą, neturinčiam leidimo laikyti šaunamojo ginklo, bet ir, supratęs, jog A. U. sumedžios elnią, pritarė A. U. neteisėtai medžioklei, jis savo graižtvinį šautuvą leido naudoti A. U. ir kaip asmeniui neturinčiam teisės medžioti, ir būtent A. V. pritariant, A. U. neteisėtai sumedžiojo taurųjį elnią, tokiais veiksmais A. V. pažeidė būtent Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus.
10. Pažymėtina, kad iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-586/2021 esančių vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų nustatyta, kad A. V. aplinkos apsaugos specialistams, atvykusiems į įvykio vietą, apskritai neigė, kad važiavo automobiliu kartu su A. U., teigė, kad jį pažįsta tik kaip medžiotoją, neigė, kad šaunamasis ginklas yra jo (t. 1, b. l. 49–51). Tačiau iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-586/2021 esančių Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad buvo gautos A. U. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. V. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų SMS žinučių išklotinės, iš kurių nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. A. V. su A. U. vienas kitam skambino ir bendravo daug kartų, jų telefonai veikė toje pačioje mobiliojo ryšio retransliacijos bokštų veikimo zonoje, o būtent tuo metu, t. y. 2020 m. rugsėjo 16 d. 19.31 val., 19.32 val., 19.38 val., 19.39 val., kai prie automobilio, kuriame sėdėjo A. V., privažiavo A. A. ir kiti medžiotojai, o netrukus ir gyvosios gamtos apsaugos inspektorius, A. U. skambinant, A. V. jau neatsiliepė (t. 1, b. l. 87–88). Ši aplinkybė parodo, kad abu asmenys nurodytu laikotarpiu buvo netoli vienas kito medžioklės vietoje.
11. Teismo posėdyje A. V. teigė, kad medžioklėje nedalyvavo, jis su A. U. važiavo išbandyti jo suremontuotą ginklą, o ne medžioti, todėl ir vežėsi su savimi ginklą, įdėtą į dėklą ir padėtą tarp sėdynių. A. U., pamatęs pamiškėje elnius, nieko neklausęs pasiėmė ginklą ir nuėjo link jų, o jis jam nieko nesakė, nuvažiavo tolėliau ir laukė A. U. ant kelio, už kokio kilometro, kur jokių medžioklės plotų nėra. Tačiau iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-586/2021 duotų A. V. parodymų nustatyta, kad jam važiuojant kartu su A. U. lauko keliu nuo Klaipėdos link (duomenys neskelbtini), kažkuriuo metu A. U. pasakė, kad jis sustotų, nes laukuose ganosi elniai, kuriuos jis pamatė. Elniai buvo kelio kairėje pusėje esančiuose laukuose. Jis iškart sustabdė automobilį, nes ir jam pačiam buvo įdomu, kur ganosi tie elniai, suveikė instinktas kaip medžiotojui. Tada A. U. pasiūlė išbandyti jų turimą šautuvą ir įsitikinti, ar gerai sureguliuota jo ginklo optika. Jis tam neprieštaravo, suprato, kad jeigu optika bus tinkamai sureguliuota, A. U. elnią tikrai nušaus. Suprato, kad elgiasi negerai, tačiau tuo momentu nepagalvojo apie pasekmes. Jis A. U. nestabdė ir jo numatytiems veiksmams neprieštaravo. Pripažino, kad nedraudė imti jo šautuvo, nors žinojo, kad jis leidimo nešioti ir laikyti medžioklinį šautuvą neturi (t. 1, b. l. 154–155).
12. Kaip matyti, pats A. V. neneigė, jog, jo teigimu, A. U. pasiūlius išbandyti turimą šautuvą ir įsitikinti, ar gerai sureguliuota jo ginklo optika, jis tam neprieštaravo, sustabdė automobilį, leido paimti A. U. šautuvą. Tačiau pažymėtina, kad A. V., matydamas elnius, supratęs, kad jeigu optika bus tinkamai sureguliuota, A. U. elnią tikrai nušaus, supratęs, kad elgiasi negerai, ir neabejotinai, būdamas medžiotojas, puikiai suprasdamas, kad jis A. U. leidžia panaudoti šaunamąjį ginklą ir medžioklei, t. y. ne tik neužtikrino teisėtai turimo šaunamojo ginklo saugumo ir sudarė sąlygas A. U. neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu, bet ir leido naudoti A. U. šaunamąjį ginklą kaip asmeniui neturinčiam teisės medžioti, iš A. U. šautuvo nepasiėmė, bet pritarė A. U. vykdomai medžioklei medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ plotuose, kurios metu A. U. neteisėtai sumedžiojo taurųjį elnią. Aplinkybę, kad A. V. sutiko, jog A. U. paimtų ir išbandytų ginklą, bei, kad jo nestabdydamas, pritarė ir medžioklei, baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-586/2021 patvirtino ir A. U. (t. 1, b. l. 106–107).
13. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta.
14. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad A. V. kartu su A. U. atvyko į medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotus, pamatė elnius laukuose, bei padaryta išvada, jog, nors ginklu šūvį į tauriojo elnio patiną atliko ne pats A. V., tačiau A. U. su savimi pasiimant jo ginklą ir išeinant link elnių, A. V. suvokė, kad A. U. jo ginklu sumedžios gyvūną, ir tam ne tik neprieštaravo, nesipriešino, bet ir leido A. U. taip elgtis (pasiimti jo ginklą ir panaudoti gyvūnui nušauti), todėl neabejotinai tauriojo elnio patinas buvo sumedžiotas, kurį sumedžioti neturėjo teisės, bendrais veiksmais, t. y. medžioklėje dalyvavo ir A. V., todėl jis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
15. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nekeistina ir nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.