Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Daivos Kazlauskienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajam P. R., jo gynėjui advokatui Ridui Žemkauskui (nuotoliniu būdu, „Zoom“ programa),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. Č. ir P. R. (toliau – ir apeliantai, nuteistieji) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, K. Č. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, K. Č. pripažintas recidyvistu.

P. R. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, P. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, P. R. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu jam paskirtos subendrintos trejų metų šešių mėnesių ir šešių dienų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dvejų metų dešimties mėnesių ir penkiolikos dienų dalimi ir 80 MGL dydžio (4 000 Eur) bauda ir P. R. skirta galutinė subendrinta ketverių metų dviejų mėnesių ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė ir 80 MGL dydžio (4 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, P. R. pripažintas recidyvistu.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai iš K. Č. ir P. R. solidariai priteista 836,10 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. Č. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo P. R. apeliacinis skundas tenkintinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).

5. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Apeliantai nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės K. Č.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

7. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu K. Č. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nuteistajam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertina baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. Č., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą – padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, be aiškesnių motyvų, siekdamas padėti P. R. pasipelnyti svetima sąskaita, su šiuo bendrininkaudamas, atlikdamas vykdytojo vaidmenį, kurio veiksmų reikšmingumas ir indėlis darant nusikalstamą veiką yra iš esmės lygiavertis kaip ir kito kaltininko, nes jie abu iš nuomojamo buto išnešė televizorių, nusikalstama veika nukentėjusiajai padarė 836,10 Eur dydžio turtinę žalą. Teismas atsižvelgė ir į apelianto K. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis – be K. Č. parodymų P. R. kaltė padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką galėtų likti nenustatyta, nes butas buvo išnuomotas K. Č. vardu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdaus gailėjimosi skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neįžvelgė ir nuteistojo apgailestavimo pareiškimą, atsiprašymą, įsipareigojimą atlyginti J. S. padarytą žalą vertino kaip deklaratyvius, nes, kaip sprendė, K. Č. gailisi ne dėl savo elgesio, kuris nesikeičia, o dėl pareigos eilinį kartą už jį atsakyti. Teismas nustatė, kad K. Č. atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo K. Č. asmenybę – yra vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, teistas šešis kartus, tame tarpe už labai sunkius nusikaltimus, taip pat du kartus už vagystę, ne kartą atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė netrukus po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (2025 m. vasario 28 d.) (t. 1, b. l. 99–102), per pastaruosius trejus metus septynis kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkią vagystę, informacijos apie daugumos paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 105–107). Teismas darė išvadą, kad nurodytos aplinkybės K. Č. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį nusikalsti bei leidžia daryti išvadą, kad anksčiau jam skirtos bausmės teigiamos įtakos neturėjo, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. Su tokiu argumentavimu teisėjų kolegija sutinka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, pagrįstai parinko nuteistajam K. Č. griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatė artimą numatytos bausmės vidurkiui. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinęs vienu trečdaliu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepadarė.

9. Nuteistasis tvirtina, kad bausmė jam turėtų būti švelnintina atsižvelgus į jo antraeilį vaidmenį, į tai, kad jis iš nusikalstamos veikos negavo turtinės naudos, taip pat įvertinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, jog pirmasis prisipažino nukentėjusiajai, siekė susitarti dėl žalos atlyginimo ir yra pasiryžęs atlyginti žalą. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio argumentus, keisti nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ar švelninti jos dydžio pagrindo nenustato. Nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė jau buvo įvertinta nustatant skiriamos bausmės dydį, o kaltininko prisipažinimas sudarė pagrindą taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Priešingai, nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų nuteistųjų vaidmenį kaip lygiaverčių vykdytojų, kadangi svetimas turtas buvo pagrobtas bendromis pastangomis: iš K. Č. išsinuomoto buto, nuteistiesiems kartu išnešus pagrobtą turtą. Švelninti paskirtos bausmės dėl, kaip teigiama skunde, menkesnio nuteistojo indėlio į nusikalstamos veikos padarymą, teisėjų kolegija pagrindo nenustato. Nors nuteistasis akcentuoja, jog iš nusikalstamos veikos negavo turtinės naudos, o su nukentėjusiąja siekė susitarti dėl žalos atlyginimo ir yra pasiryžęs atlyginti žalą, tokie argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo nepaneigia. Pažymėtina, jog nors vagystei būdingas veikimas su tikslu daiktą turėti sau, šiai veikai būdingas savanaudiškumas ir siekis neteisėtai praturtėti, tačiau vagystė gali būti padaroma ir neturint tokio tikslo. Šios bylos aplinkybėmis, kitas nuteistasis – P. R. finansavo buto, iš kurio buvo pagrobtas turtas, nuomą, svetimą turtą nuteistieji pagrobė bendru sutarimu, veikdami kartu. Taigi vėlesni veiksmai su minėtu turtu, atlikti jau tik vieno iš nuteistųjų, K. Č. atsakomybės nešalina ir pagrindo švelninti jam bausmės nesudaro. Turtas negrąžintas, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu žala neatlyginta. Tai, kad apeliacinės instancijos teisme gauti duomenys apie už nuteistąjį sumokėtus 50 Eur žalos atlyginimui, pagrindo nustatyti K. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę nesudaro, kadangi atlyginta tik nežymi žalos dalis. Todėl dalinis žalos atlyginimas, nors leidžia spręsti apie tam tikras pastangas po skundžiamo nuosprendžio priėmimo vykyti sprendimą atlyginti priteistą žalą, išvadų dėl nuteistajam skirtinos bausmės nepaneigia. Teisėjų kolegija sutinka ir su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog šiuo atveju bausmės tikslai nuteistajam, ne kartą teistam ir nagrinėjamą nusikalstamą veiką padariusiam netrukus po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be realaus bausmės atlikimo negali būti pasiekti.

10. Teisėjų kolegija vertina, kad K. Č. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, o priešingai, toks pasikartojantis elgesys jam būdingas dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. K. Č. kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai parodo, kad tokiam asmeniui švelnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Nors nuteistasis teigia, kad kitas bendrininkas – P. R. yra nusikaltęs daugiau kartų, todėl, apelianto manymu, jam pačiam turėjo būti paskirta ženkliai švelnesnė bausmė, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas kiekvienam iš nuteistųjų skiriama individualizuota bausmė. Aplinkybės, reikšmingos P. R. bausmės individualizavimui, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos. Tai, kad nuteistajam K. Č. paskirta tik šešiais mėnesiais trumpesnė laisvės atėmimo bausmė (bausmę sumažinus vienu trečdaliu – paskirta keturiais mėnesiais trumpesnė bausmė), nereiškia, kad ji yra neteisinga.

11. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. Č., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties vadovavosi tinkamai, skundo argumentai nepasitvirtino.

Dėl bausmių bendrinimo P. R.

12. Nuteistasis P. R. jam paskirtos bausmės neginčija, tačiau tvirtina, kad į galutinę subendrintą bausmę turi būti įskaitytas jau atliktas bausmės laikas. Teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio išvadų dėl bausmių P. R. bendrinimo teisingumą.

13. Skundžiamu nuosprendžiu P. R. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nuteistajam skirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, P. R. skirta bausmė bausmių visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu jam paskirtos subendrintos trejų metų šešių mėnesių ir šešių dienų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dvejų metų dešimties mėnesių ir penkiolikos dienų dalimi ir 80 MGL dydžio (4 000 Eur) bauda, ir P. R. skirta galutinė subendrinta ketverių metų dviejų mėnesių ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė ir 80 MGL dydžio (4 000 Eur) bauda. Bausmę nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2026 m. vasario 9 d. Teisėjų kolegija vertina, jog bendrindamas bausmę skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis.

14. Kaip numatyta BK 64 straipsnio 1 dalyje, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nagrinėjamoje byloje bausmė P. R. buvo paskirta už nusikaltimą, padarytą 2025 m. birželio 10 d., taigi už veiką, padarytą anksčiau, nei jam buvo priimtas 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinti vadovaujantis BK 64 straipsniu pagrindo neturėjo.

15. Pagal BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, bausmės yra subendrinamos tuomet, kai asmuo yra nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), taip pat ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007 koreguodama išaiškinimą, pateiktą 2005 m. gegužės 10 d. nutartyje Nr. 2K-P-282/2005, nurodė, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme.

16. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį bei Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu P. R. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, jam skirta subendrinta apėmimo būdu trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams šešioms dienoms. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, skirtomis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. baudžiamaisiais įsakymais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – trejų metų šešių mėnesių šešių dienų laisvės atėmimas bei 38 MGL (1 900 Eur) ir 42 MGL (2 100 Eur) dydžio bauda. 38 MGL (1 900 Eur) ir 42 MGL (2 100 Eur) baudas nustatyta vykdyti atskirai. Į paskirtą bausmę įskaityta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis.

17. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžiu P. R. nuteistas už nusikaltimą, padarytą iki Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio priėmimo, remiantis pirmiau išdėstytomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis bei kasacinio teismo suformuota praktika, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė P. R. su jam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme turėjo būti subendrinta vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ištaiso.

18. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nagrinėjamos bylos duomenimis, bendrinti bausmių P. R. pagal BK 63 straipsnio 5 dalį, kuri reglamentuoja, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, teisėjų kolegija sąlygų nenustato. Bausmė, P. R. paskirta skundžiamu nuosprendžiu, bendrintina su subendrinta bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, taikant palankesnį nuteistajam dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis), prie griežčiausios bausmės, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, pridedant dalį bausmės, paskirtos skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžiu. Pridedamos bausmės dalis parinktina atsižvelgus į nuteistojo sistemingą nusikalstamą elgesį, jam skirtų bausmių veiksmingumą, ir spręstina, jog bausmės tikslų nuteistajam galėtų padėti pasiekti pridedamos bausmės dalis – aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo. Į šiuo procesiniu sprendimu skiriamą bausmę P. R. įskaitytina bausmės dalis, atlikta ir įskaityta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymų duomenimis, valstybės naudai iš K. Č. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 95,83 Eur, iš P. R. – 100 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus. K. Č. skundas atmetamas, nuteistojo P. R. skundas tenkinamas. Abiem nuteistiesiems paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Gynėjų dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų dėl būtino gynėjų dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo K. Č. apeliacinį skundą.

Nuteistojo P. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių P. R., paskirtų skirtingais nuosprendžiais, bendrinimo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, su bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir P. R. paskirti galutinę subendrintą ketverių metų dviejų mėnesių ir šešių dienų laisvės atėmimo bausmę ir 80 MGL dydžio (4 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės dalį pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2026 m. balandžio 21 d.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų iš K. Č. ir P. R. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.