- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- I-1766-402/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- Varėnos rajono savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- J. A. B.
- Kategorijos
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,
dalyvaujant pareiškėjo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Raimondui Merčaičiui, atsakovo Varėnos rajono savivaldybės atstovei Gabrielei Brazauskienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A. B. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl 9494,38 eurų žalos priteisimo iš atsakovo.
Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendyje, baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-393/2014, nustatyta, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos seniūnas J. A. B. neturėdamas leidimo plynam, sanitariniam miško kirtimui organizavo miško kirtimą ir tokiais veiksmais padarė didelę žalą gamtai, t.y. viršijo savo įgaliojimus vykdydamas seniūnijai ir seniūnui pavestas funkcijas, neturint Varėnos rajono savivaldybei leidimų plyniems sanitariniams miško kirtimams, esant nepakeistai miško žemės paskirčiai į sklypą hipodromo statyboms, neturėdamas priimtų sprendimų Varėnos rajono savivaldybės Tarybos ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus dėl hipodromo statybų, sklypo hipodromo statyboms ruošimo, Varėnos miesto teritorijoje valstybinio II B grupės rekreacinio miško kirtimų plynais sanitariniais kirtimais klausimais, pats, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas savo įgaliojimus, neteisėtai priėmė sprendimus Varėnos miesto teritorijoje Varėnos miškų urėdijoje Perlojos girininkijoje kv. Nr. 6 sk. 20a, 21 a, 26 a valstybinio II B grupės rekreacinio miško žemėje, suorganizavo ir plynai iškirto, duodamas neteisėtus nurodymus jam pavaldžiam Varėnos seniūnijos seniūno pavaduotojui P. G. vykdyti miško kirtimo darbus, bei paskirdamas neteisėtai veiklai darbininkus, 1,06 ha miško plotą, padarydamas 32782,20 Lt žalą aplinkai.
J. A. B. dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d., 228 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Gamtos apsauga - tai priemonių sistema, skirta palaikyti žmogaus veiklos ir gamtinės aplinkos sąveiką. Vienu iš gamtinės aplinkos objektų yra miškai. Miškas yra specifinis objektas, kurį iškirtus ar sunaikinus, jo atkūrimui reikalingas pakankamai ilgas laikas, dėl ko įstatymais ir reglamentuojamas miško naudojimas, apsauga bei atkūrimas. Todėl iškirtus mišką, pabloginus miško atsikūrimo sąlygas, padaroma žala gamtai, jos ekosistemai. Miškų apsaugą, naudojimą ir racionalų miškų išteklių tvarkymą reglamentuoja Miškų įstatymas. Šio įstatymo 9 straipsnyje, nustatančiame miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigas, taip pat nustatytas draudimas atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).
Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, įpareigoti visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarka nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ūkio subjektams įtvirtinta griežtoji atsakomybė (be kaltės) už žalą aplinkai, padarytą bet kokia ūkine veikla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka" paskaičiuota žala gamtai sudaro 9494,38 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos seniūno J. A. B. neteisėti veiksmai, pažeistos teisės normos, kilusios atitinkamos pasekmės nustatytos Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendyje, baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-393/2014.
Atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b.l.104-107). Paaiškino, jog 2010 m. rugpjūčio 18 d. buvo išduotas leidimas Nr. 0303589 vykdyti atrankinį sanitarinį kirtimą Varėnos miškų kvartale Nr. 6, medienos iškirtimo terminas buvo nustatytas iki 2012-12-31, o medienos išvežimo terminas iki 2013-03-31. Šis leidimas buvo išduotas išvartoms, atsiradusioms po 2010 m. liepos mėnesį kilusio škvalo, likviduoti ir jo galiojimas nebuvo panaikintas, o škvalo išvartų likvidavimo darbai realiai buvo vykdomi. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga žalos dydžio nustatymui, kadangi Nutarimo priede „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiai" 8 punkte Pažeidimai, padaryti vykdant pagrindinius ugdymo ir sanitarinius miško kirtimus žalos dydis nurodomas faktinės miško atkūrimo išlaidos. Taigi, vertinant šias faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina prielaida, kad pareiškėjas savo skunde dėl žalos atlyginimo neteisingai apskaičiavo žalos dydį ir visiškai nevertino Miškų įstatyme ir Nutarime numatytų alternatyvų.
Taip pat pareiškėjas, 2014-09-03 teikdamas skundą neįvertino kitų, žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo pakeitimo" buvo pakeistas 3 priedas „Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų ploto schema", o tiksliau Kvartalas Nr. 6 buvo išimtas iš Valstybinių miškų ploto.
Teigė, kad Varėnos rajono savivaldybės taryba 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. T-VII-819 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo ir pagrindinės paskirties tikslinės žemės paskirties naudojimo paskirties pakeitimo" 2.3 punktu nusprendė pakeisti miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. 3875/0003:193), esančio Marcinkonių g., Varėnos mieste, dalies pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitą (naudojimo būdas-visuomeninės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdis- mokslo, kultūros, sporto ir gydymo paskirties pastatų bei statinių statyboms, naudojimo pobūdis - rekreaciniams miškams, naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams). O Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio 2014-02-04 Nr.46446 ištraukoje aiškiai matyti, kad minėtas sklypas yra suformuotas, o šalia yra miško žemė, paverčiama kitomis naudmenomis.
2012 m. balandžio 16 d. buvo parengtas ir patvirtintas Miško želdinimo ir žėlimo projektas. Šiuo projektu numatyta atkurti Savivaldybės valst. reikšmės miškas kv. 6, atkuriamo miško plotas 1,26 ha, želdinamas plotas - 1,26 ha. Pagal šį projektą tretysis asmuo nedelsiant, savarankiškai, savo jėgomis organizavo iškirsto miško atsodinimą pušelėmis. Taigi, nuo 2012 m. pavasario iškirstame sklype auga atsodini spygliuočiai. Faktinė esama situacija užfiksuota fotonuotraukomis, kurias su atsiliepimo pateikė tretysis asmuo. Todėl darytina išvada, kad šie aktyvūs veiksmai jau iš karto galėjo būti traktuojami kaip žalos atlyginimas Miškų įstatymo 23 straipsnyje bei Nutarime numatyta galimybė atlyginti žalą, atkuriant iki tol buvusią padėtį. Būtina atkreipti dėmesį, kad Valstybinės miškų tarnyba nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2-393/2014 pateikė išvadą apie atkurtą mišką, o VĮ Varėnos miškų urėdija 2015-03-05 raštu Nr. V4-113 „dėl miško atkūrimo kainos" patiekė informaciją, miško atkūrimo darbai pagal galiojančius įkainius kainuotų 1090, 82 Eur.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. A. B. visiškai palaikė pateiktame atsiliepime (b.l. 70-72) išdėstytus argumentus, atsakovo atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus. Paaiškino, jog pagal 2012-04-16 parengtą ir patvirtintą Miško želdinimo žėlimo projektą jis 2012 metais atsodino iškirstą mišką savo lėšomis ir šiuo metu pasodinti spygliuočiai jau paaugę, todėl mano, kad padarytą žalą atlygino. Taip pat pažymėjo, jog į saugojimo vietą, kurioje buvo matuojama iškirsta mediena, medžiai buvo atgabenti ir iš kito kvartalo, kuriame kirsti mišką buvo gautas leidimas, todėl padaryta žala nustatyta netiksliai.
Liudytojas G.S. paaiškino, kad atliko padarytos žalos skaičiavimus. Žala buvo skaičiuojama pagal patvirtintą metodiką. Atliekant iškirstos medienos matavimus, taip pat ir sužalotos bei visiškai sunaikintos miško paklotės matavimus dalyvavo savivaldybės atstovai, kurie sutiko su padarytais apmatavimais pasirašė aktą ir pastabų neturėjo. Leidimas buvo gautas atrankiniam sanitariniam iškirtimui 26 sklype, kurio mediena buvo atgabenta į tą pačią saugojimo vietą, kur buvo laikoma mediena iškirsta be leidimo. Kadangi nebuvo galimybės pagal kelmus nustatyti su leidimu iškirstos medienos kiekį, nes dalis kelmų jau buvo sunaikinta, tai skaičiuojant padarytą žalą buvo išminusuotas visas leidimu nustatytas leidžiamos iškirsti medienos kiekis, t.y. 5m3, todėl žalos dydis paskaičiuotas atmetus visą leidimu nustatytą kiekį medienos ir paskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka.
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 9494,38 eurų padarytai žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-393/2014 J. A. B. dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d., 228 str. 1 d. padarymo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (b.l. 9-31).
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos seniūnas J. A. B. neturėdamas leidimo plynam, sanitariniam miško kirtimui organizavo miško kirtimą ir tokiais veiksmais padarė didelę žalą gamtai. Tai yra J. A. B. padarė aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą ir piktnaudžiavimą, o būtent jis, laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio pabaigos - gruodžio pradžios iki 2010 m. gruodžio 17 d., pažeidė LR žemės įstatymo 7 str. 1 d. 2 p., 3 d,; 21 str, 1 p., 2 p., 3 p., 24 str.; LR miškų įstatymo 9 str. 2 d., 6 d., LR aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų miško kirtimų taisyklių 75 p., t.y. Varėnos rajono savivaldybei neturint teisės valdyti valstybinio miško žemės Varėnos miesto teritorijoje, kuri neperduota valdyti Varėnos rajono savivaldybei patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka ir jai esant valstybės pasitikėjimo teise perduotai valdyti Nacionalinei žemės tarnybai, neturėdamas Varėnos rajono savivaldybei išduoto Nacionalinės žemės tarnybos įgaliojimo valdyti, naudoti Varėnos miesto teritorijoje valstybinio miško žemę; racionaliai nenaudojo valstybinio II B grupės rekreacinio miško žemės (miško) pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, jo netausojo, esant nepakeistai Vyriausybės nustatyta tvarka Valstybinio miško žemės paskirčiai j kitą paskirtį, kad būtų galima teisėtai pradėti ruošti hipodromui sklypą; nesaugojo miško nuo neigiamų veiksnių, nenaudojo miško tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai neūkininkavo miško žemėje (miške), bet neturėdamas leidimo miesto teritorijoje valstybinio II B grupės rekreacinio miško žemėje plyniems sanitariniams kirtimams, suorganizavo, duodamas nurodymus sau pavaldžiam Varėnos seniūnijos seniūno pavaduotojui P. G. vykdyti miško plynus sanitarinius kirtimus miesto teritorijoje, Varėnos miškų urėdijoje Perlojos) girininkijoje kv. Nr. 6 sk. Nr. 20 a, 21 a, 26 a, valstybiniame II B grupės rekreaciniame miške, taip pat paskirdamas miško kirtimo darbams darbininkus, siųstus iš Varėnos darbo biržos į Varėnos komunalinį ūkį, ir iškirto plynai 1,06 ha plotą, 198,68 m3 žalios pušinės medienos, padarė 32 782,20 Lt. žalą aplinkai. Taip pat laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio pabaigos -gruodžio pradžios iki 2010 m. gruodžio 17 d., J. B. , eidamas Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos seniūno pareigas, būdamas valstybės karjeros tarnautojas, pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str, 1 d. 1 p., 3 p,, 4 p., 5 p. - nesilaikė LR Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, netarnavo visuomenės interesams, tinkamai neatliko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, nesilaikė valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, piktnaudžiavo tarnyba, LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str, 1 p., 4 p. - sąžiningai ir tinkamai neatliko tarnybinių pareigų, priimdamas sprendimus, nesivadovavo įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų LR valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2 p. - nesielgė taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ii' valstybės tarnautojais, LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p., 10 p., 6 str. 1.9 p., 28 p., 32 str. 1 d., 2 d. 1 p. - nesilaikė Varėnos rajono savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo, priimdamas sprendimus nesilaikė savivaldybių funkcijos dėl teritorijų planavimo, savivaldybės bendrojo plano ir detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo, priimdamas sprendimus aplinkos kokybės negerino ir jos neapsaugojo, viršijo savo įgaliojimus, Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. DV-603 patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos nuostatų 5.1 p., 7.1 p. - viršijo savo įgaliojimus vykdydamas seniūnijai ir seniūnui pavestas funkcijas, t. y. neturint Varėnos rajono savivaldybei leidimų plyniems sanitariniams miško kirtimams, esant nepakeistai miško žemės paskirčiai į sklypą hipodromo statyboms, neturėdamas priimtų sprendimų Varėnos rajono savivaldybės Tarybos ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus dėl hipodromo statybų, sklypo hipodromo statyboms ruošimo, Varėnos miesto teritorijoje valstybinio II B grupės rekreacinio miško kirtimų plynais sanitariniais kirtimais klausimais, pats, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas savo įgaliojimus, neteisėtai priėmė sprendimus Varėnos miesto teritorijoje Varėnos miškų urėdijoje Perlojos girininkijoje kv. Nr. 6 sk. 20a, 21 a, 26 a valstybinio II B grupės rekreacinio miško žemėje, suorganizavo ir plynai iškirto, duodamas neteisėtus nurodymus sau pavaldžiam Varėnos seniūnijos seniūno pavaduotojui P. G. vykdyti miško kirtimo darbus, bei paskirdamas neteisėtai veiklai darbininkus, 1,06 ha miško plotą, padarydamas 32782,20 Lt žalą aplinkai.
Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. kovo 7 d. įstatymo redakcija) nustatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, įpareigoti visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarka nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
Nagrinėjamoje byloje skundas dėl 9494,38 eurų gamtai padarytos žalos atlyginimo pareiškėjui pareikštas CK 6.245-6.249 straipsnių pagrindu. Šiuo pagrindu civilinė atsakomybė už gamtai padarytą žalą galima tik esant įrodytoms visoms būtinoms jos atsiradimo sąlygoms. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotinos aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šia įstatymo norma nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis, t. y. kaltės prezumpcija. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
Iš galiojančių materialinės teisės ir proceso teisės normų analizės darytina išvada, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir žalos dydį, veiksmų neteisėtumą, kurie nėra preziumuojami ir turi būti įrodyti įprastine tvarka. Nagrinėjamu atveju šioje byloje neteisėtas miško kirtimo faktas, nustatytas išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Iš esmės dėl miško neteisėto iškirtimo fakto nagrinėjamoje byloje ginčo nėra, toks faktas, kaip jau minėta nustatytas išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurios medžiaga yra prijungta prie nagrinėjamos bylos, su byloje nustatytomis aplinkybėmis sutiko atsakovo atstovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iškilo dėl apskaičiavimo padarytos žalos gamtai dydžio. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, iš neplynai iškirstų medžių tūrio nebuvo atimtas teisėtai iškirstų medžių tūris. Taip pat apskaičiuojant žalos dydį neįvertinta ta aplinkybė, jog tretysis suinteresuotas asmuo siekdamas atstatyti buvusią padėtį savo lėšomis atsodino iškirstą mišką, miško atkūrimas kainavo 1090,82 eurus, apie tai byloje pateikta pažyma (b.l. 108), todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuomone ši suma turėtų būti išminusuota iš žalos dydžio.
Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Žalos aplinkai už neteisėtą medžių iškirtimą plynai dydis apskaičiuotas nepažeidžiant Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos, ir jos priede pateiktų padarytos žalos aplinkai dydžių už neteisėtą medžių nukirtimą plynai pusamžiame medyne (koefic. 1,1) II grupės miške (150 Lt. už 1 m³), bei už miško paklotės žalojimą (5 Lt už 1 m² ) pateikiama žalos aplinkai skaičiuotė Varėnos miesto miško 6 kvartalo 26 a, 21a ir 20a sklypuose, remiantis Alytaus RAAD Miškų kontrolės skyriaus 2011-05-17 d. atliktais plynais kirtimais iškirstos medienos apmatavimo duomenimis: 1. Atmetus 5 m³ atrankiniu sanitariniu kirtimu leisto iškirsti kiekio iš viso apmatuotos medienos kiekio skaičiuojame, kad 1,21 ha plynai iškirstame plote iškirsta: 231,8 - 5,0 =226,8 m³. Perskaičiavus 1 ha, tai sudaro 187,44 m³. Iškirsta be leidimo biržės ribose 1,06 ha, todėl skaičiuojant proporcijos būdu, tūris šiame plote sudaro 198,68 m³. Už biržės ribų iškirsta 0,15 ha, skaičiuojant tuo pat būdu, tūris sudaro 28,12 m³. Bendras be leidimo iškirstas tūris - 226,80 m³. Žala aplinkai, neteisėtai nukirtus mišką:
- biržės ribose 198,68 m³ x 150 (Lt) x l,l(koef.) = 32782,20 Lt;
- už biržės ribų 28,12m³ x 150(Lt) x l,l (koef.)=4639,80 Lt. Iš viso už miško kirtimą - 37422,00 Lt.
2. Remiantis Alytaus RAAD Miškų kontrolės skyriaus atliktais pažeistos miško paklotės plotų apmatavimais ir parengta schema, nustatyta kad Varėnos miesto miško 6 kvartalo plynoje biržėje, buldozeriu stumdant miško dirvožemio viršutini sluoksnį bei raunant kelmus miško paklotė sužalota:
Ištisai pažeistas plotas - 0,20 ha.;
Dalinai pažeistos miško paklotės bendras plotas - 0.37 ha, kuriame ištisinis paklotės suardymas sudaro 30 procentų, o tai būtų 0.111 ha. Žala aplinkai, sužalojus miško paklotę: 0.20 + 0,111 = 0,311 ha = 3110 m²x 5 Lt = 15550 Lt. Iš viso Varėnos miesto miško 6 kv. 20a, 21a, 26a sklypuose plyno kirtimo ir darbų kirtavietėje metu padaryta žala aplinkai yra 52972 Lt. (b.l. 5).
Kaip matyti iš pateikto neteisėta veika padarytos žalos aplinkai apskaičiavimo, jog pareiškėjas, apskaičiuodamas aplinkai padarytą žalą, skirtingai nei nurodo atsakovas, įvertino visus reikiamus kriterijus, kirtimo pobūdį (plynai/neplynai), miško paklotės pažeidimus ir kt. aplinkybes. Atsakovas, tretysis suinteresuotas asmuo nepagrindė savo teiginių dėl netinkamų nuostolių apskaičiavimo jokiais faktiniais duomenimis, taip pat nepateikė ir jokių savo apskaičiavimų, kuriais konkrečius skaičiavimus ginčytų kaip nepagrįstus (CPK 12, 178 str.). Pareiškėjo pateikti patikrinimo aktai ir paskaičiavimų dokumentai (pateikti baudžiamosios bylos medžiagoje) nėra nuginčyti. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos atlyginimo bylose miškų pareigūnų pateikti duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2004). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktu išsamiu apskaičiavimu, atitinkančiu Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtintų Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarką.
Atsakovas teigia, jog žala yra atlyginta, kadangi tretysis suinteresuotas asmuo savo lėšomis atsodino mišką, t.y. atkūrė iki pažeidimo buvusią padėtį ir nurodė teismų praktiką – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-24 nutartis byloje Nr. 3K-3-61/2014). Teismas pažymi, jog nurodytoje nutartyje kalba eina ne apie miško iškirtimu padarytą gamtai žalą, o apie teršalais padarytą žalą, todėl tapatinti šių bylų nėra pagrindo. Miško iškirtimu padarytą žalą gamtai atkūrti iki buvusios padėties faktiškai neįmanoma, kadangi kaip matyti iš pateiktų dokumentų (analizuoti aukščiau) pažeidžiama miško paklotė, kurios atstatyti nėra galimybės, ji turi susiformuoti, be to kad miškas pasiektų tam tikrą brandą turi praeiti ilgas laiko tarpas. Pažeidimą padaręs asmuo privalo atsodinti mišką, tačiau tokie jo veiksmai neatkuria buvusią iki pažeidimo padėtį.
Taip pat, atsakovo atstovė kaip žalos dydžiui turinčią reikšmę aplinkybę nurodė tai, jog Lietuvos Respublikos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo" pakeitimo" buvo pakeistas 3 priedas „Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų ploto schema", o tiksliau Kvartalas Nr. 6 buvo išimtas iš Valstybinių miškų ploto. Teismas pažymi, jog žalos dydžio apskaičiavimai vykdomi, ir žala nustatinėjama jos padarymo metu, arba iškarto po to, kai paaiškėja jog yra padaryta žala, todėl žalos nustatymo dydžiui aktuali ta situacija, kuri buvo jos nustatymo metu, ir ta aplinkybė, jog praėjus keliems metams situacija pasikeitė, neturi įtakos žalos dydžiui, kuri apskaičiuota 2011-12-30 (b.l. 5), matavimai atlikti dar anksčiau.
Teismas, padarė išvadą, kad byloje įrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, pasireiškęs neteisėtu miško kirtimo organizavimu. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip atsakovo veiksmų rezultatas. Taigi, egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti pareiškėjas ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK6.245-6.249 str.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms pareiškėjo skundas tenkintinas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., teisėja
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės 9494,38 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus, 38 euro centų) už aplinkai padarytą žalą valstybės naudai sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.