- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-669-883/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6422-1003/2022, kuria išnagrinėtas ieškovo G. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo. Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimui dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo užtikrinti areštuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, o tuo atveju, jeigu ji neturi nekilnojamojo turto arba turimas turtas yra nepakankamas, – areštuoti kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ (turto arešto mastas – 20000,00 Eur). Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu neturi teisės teikti ir neteikia (tris mėnesius) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, o tai suponuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevykdydama ūkinės komercinės veiklos, kuriai vykdyti ji įsteigta, negeneruoja pajamų. Ieškovo nuomone, tai sudaro pagrindą spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis yra sunki, o minėtos bendrovės vadovas nesiima aktyvių veiksmų, kad būtų surastos patalpos, tinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Be to, ieškovo teigimu, bendrovės vadovas, nepaisydamas finansinės padėties sudėtingumo švaisto minėtos bendrovės lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino ieškovo G. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas sprendė, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovei ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikėtinai pagrįstas.
4. Teismas nustatė, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas yra grindžiamas didele ieškinio suma, prasta bendrovės finansine padėtimi ir jos nesąžiningumu. Teismas vertino, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovė neatsako į pranešimus ir pretenzijas, ar neteikia informacijos, bei tai, jog neatsiskaito su darbuotojais, veiklos šiuo metu nevykdo, gali patvirtinti tik tai, kad atsakovė galbūt yra susidūrusi su finansiniais sunkumais. Teismo vertinimu, šios aplinkybės niekaip nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ir neįrodo, kad ji ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdama neatsiskaityti su ieškovu, tokiu būdu apsunkindama ir galbūt būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo (ne)įvykdymą. Priešingai, nei teigia ieškovas, nesąžiningumo neįrodo ir tai, kad atsakovė nevykdo prievolės atsiskaityti su ieškovu už jo atliktus darbus. Paminėtas argumentas, susijęs su prievolės nevykdymu, yra ieškinio faktinį pagrindą pagrindžianti aplinkybė, bet ne atsakovės nesąžiningumo įrodymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Taigi šiuo atveju teismas sprendė, kad ieškovo G. K. nurodomos aplinkybės nėra ir negali būti vertinamos kaip grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, dėl ko reiktų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas G. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo G. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovas pagrindė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, todėl ieškovas plačiau nepasisako dėl šios sąlygos. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, ieškovas neįrodė bendrovės nesąžiningų veiksmų, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
5.2. Priešingai nei yra nurodyta skundžiamoje nutartyje, antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas nebuvo grindžiamas didele ieškinio suma ir faktinėmis aplinkybėmis, kad bendrovė neteikia ieškovui informacijos ir neatsiskaito su ieškovu už jo atliktus darbus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasisakė dėl argumentų, kuriais ieškovas apskritai nesirėmė prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5.3. Apelianto įsitikinimu, teismas pernelyg siaurai aiškino teisinę kategoriją „nesąžiningi veiksmai“. Teismas skundžiama nutartimi pripažino, jog bendrovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau teismas neįvertino, tiksliau – visiškai nepasisakė dėl, ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad bendrovės vadovo veiksmai, atlikti veikiant bendrovės vardu, reiškia pačios bendrovės veiksmus, t. y. sąmoningai veikiama prieš bendrovės ūkinės komercinės veiklos atkūrimą (be to, ir savo neveikimu esmingai prisideda prie esamos padėties išsaugojimo), švaisto bendrovės lėšas, taip toliau blogina jos finansinę padėtį ir kartu didina ieškovui galimai palankaus būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
5.4. Bendrovė neturi teisės teikti, neteikia asmens sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. nevykdo savo ūkinės komercinės veiklos, ir negeneruoja pajamų. Bendrovės vadovas sąmoningai savo neteisėtais veiksmais (tiek veikimu, tiek neveikimu) toliau blogina bendrovės finansinę padėtį, veikia prieš patalpų, tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, nuomos sutarties sudarymą, o taip kartu ir prieš bendrovės ūkinės komercinės veiklos atnaujinimą. Apelianto nuomone, advokatės K. G. paslaugos yra perteklinės ir nereikalingos. Apelianto tvirtinimu, egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
9. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei, padarė išvadą, kad egzistuoja preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlyga, tačiau nesutiko, kad įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Pirmoji teismo konstatuota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas (preliminarus) ieškinio reikalavimų pagrįstumas – nekvestionuojama. Nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje įvertina tik atskirojo skundo argumentus dėl realios grėsmės sąlygos.
10. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus faktines konkrečios situacijos aplinkybes.
12. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti teismui konstatavus, kad ieškovas nepagrindė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Ieškovas nesutinka su teismo nuostata netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teigia, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį.
13. Dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad, nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas – pažymėtina tai, jog teismų praktika šios sąlygos aiškinimo ir taikymo aspektu yra modifikuota bei formuojama ta linkme, kad tokie kriterijai, kaip ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Toks aiškinimas grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).
14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę tam, kad būtų išvengta atsiskaitymo su kreditoriais, atsakovo turto bei lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).
15. Nagrinėjamu atveju teisus apeliantas tvirtindamas, kad prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones nebuvo grindžiamas didele ieškinio suma atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad skundžiamojoje nutartyje, nesant argumentų dėl didėlės ieškinio sumos, tik nurodant, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (grėsmės) egzistavimą ieškovas iš esmės įrodinėja didele ieškinio suma, nesudaro pagrindo teisėtos ir pagrįstos nutarties panaikinimui vien formaliu pagrindu (CPK 328 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą iš esmės grindžia prasta atsakovės finansine padėtimi bei atsakovės nesąžiningumu, nurodydamas, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau 3 mėnesiai nevykdo veiklos, o bendrovės vadovas visuotinio akcininkų susirinkimų metu balsavo prieš atlyginimų darbuotojams išmokėjimą, prieš patalpų nuomos atnaujinimą, švaisto minėtos bendrovės lėšas. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės apie bendrovės vadovo sąmoningą bendrovės finansinės padėties bloginimą, veikimą prieš patalpų, tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, nuomos sutarties sudarymą, o taip kartu ir prieš bendrovės ūkinės komercinės veiklos atnaujinimą bei advokatės K. G. perteklinių ir nereikalingų paslaugų, savaime neteikia pakankamo pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą ir siekį apsunkti ar padaryti neįmanomą galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Nurodytos aplinkybės negali nusakyti atsakovės veiklos stabilumo bei jos perspektyvumo.
17. Pažymėtina, kad jokių duomenų apie atsakovės bandymus turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad, net ir darant prielaidą, jog atsakovė turi tam tikrų mokumo problemų, vien dėl šios aplinkybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepasiektų šio instituto tikslo – apsaugoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, turto (ypač piniginių lėšų) arešto paskyrimas savaime nepadidintų atsakovės turto masės ar vertės, netgi priešingai – sudarytų prielaidas kilti dar didesnėms mokumo problemoms, sutrikdant įmonės ūkinę veiklą, tokiu būdu sudarant prielaidas apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2016).
18. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose, kai dėl prievolių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo, todėl aplinkybė, jog atsakovė, ieškovo teigimu, nemokėjo priedo, neteikia informacijos tuo klausimu, neteikia pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo. Tokie klausimai sudaro bylos pagal šalių ginčą nagrinėjimo dalyką, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, jie nevertinami.
19. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų, ieškovo prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą – negali būti tenkinamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl atsakovės nesąžiningumo, šiuo metu nėra įrodyta reali grėsmė ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.