Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui V. K. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2020 m. liepos 22 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovui 30 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

2020 m. rugsėjo 16 d. teisme registruotas atsakovo atsiliepimas, pateiktas jo atstovės advokatės V. B., kuriame prašoma ieškinį atmesti arba sumažinti, teismo posėdyje apklausti atsakovą ir iš atsakovo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Neginčijama aplinkybė, kad atsakovas padarė nusikalstama veika žalą nukentėjusiajam. 2 960,19 Eur kompensacija už smurtinį nusikaltimą 2018 m. birželio 1 d. sumokėta nukentėjusiajam S. G. Ieškovas regreso tvarka reikalauja iš atsakovo priteisti 2 960,19 Eur. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Jis sunkiai suvokia ir supranta aplinkybes apie padarytą nusikalstama veika žalą. Jo turtinė padėtis labai sunki, pajamos visiškai minimalios. Jam pačiam reikalinga pagalba, papildoma parama. Jo sveikatos būklė labai sunki. Nors Teisingumo ministerija 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (1.34.) 7R-3385 patenkino S. G. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, tačiau nėra ieškovui pareigos reikalauti iš atsakovo atlyginti visą regreso tvarka sumokėtą žalą. Prašoma teismo atsižvelgti į atsakovo sunkią turtinę padėtį, realią galimybę atlyginti žalą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas, taip pat įtvirtinta galimybė nustatyti šio principo išimtį. Tokią išimtį nustato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiose įstatymo nuostatose taip pat numatoma, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys jokių įrodymų išreikalauti nebeprašė, bylą 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-17910-527/2020 skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020 m. spalio 5 d. val. 10.15 val. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, adresu Jonava, Vasario 16-osios g. 3.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-445-333/2014 buvo priteista iš V. K. (toliau ir – atsakovas) nukentėjusiajam S. G. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Teisingumo ministerijos 2018 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. (1.34.) 7R-3385 ir 2018 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 28457 patvirtina, jog Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi S. G. 2018 m. gegužės 4 d. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pagrindu į nukentėjusiojo nurodytą sąskaitą pervedė 2 960,19 Eur sumą, kurią sudaro 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 63,99 Eur vykdymo išlaidos.

CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę. Trečiasis asmuo gali visiškai ar iš dalies įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

Kreditoriaus reikalavimo teisių perėjimas prievolę įvykdžiusiam asmeniui lemia prievolės subjektinės sudėties pasikeitimą – subrogaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, kai pati prievolė išlieka nepakitusi. Subrogacijos tikslas – įtvirtinti įstatymo nustatytos bendrosios taisyklės išimtį, kad prievolės įvykdymas lemia jos pasibaigimą. Išimtis nustatoma tam, kad naujasis kreditorius išlaikytų visas pradinio kreditoriaus teises, nes įvykdyta prievolė pagal bendrąją taisyklę pasibaigtų, o naujasis kreditorius prarastų senosios prievolės privalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008).

Reikalavimo teisė, perėjusi naujajam kreditoriui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kuriomis grindžiami pradinio kreditoriaus ir skolininko santykiai. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala.

Kaip minėta, šiuo atveju neturtinė žala dėl atsakovo padaryto smurtinio nusikaltimo nukentėjusiajam S. G. buvo priteista Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-445-333/2014. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, atsakovas su neturtinės žalos priteisimu nukentėjusiajam sutiko, žalos dydžio klausimą paliko spręsti teismui, įrodymų ir argumentų dėl sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės neteikė, o teismas, priteistinos sumos dydį nustatęs atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamų veiksmų pasekmes, į tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos (kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, padaryti nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai, sužalojimas susijęs su gyvybiškai svarbiu žmogaus kūno organu – širdimi) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkintino iš dalies ir vietoj nukentėjusiojo S. G. prašytos priteisti 20 000 litų sumos priteisė tik 10 000 litų. Kadangi neturtinės žalos dydžio klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, spręstina, jog, ieškovei perėmus nukentėjusiojo teises išieškoti priteistą žalą išmokėtos kompensacijos dalyje su vykdymo išlaidomis, iš naujo nebegali būti sprendžiamas klausimas dėl žalos dydžio.

Ieškovė, išmokėjusi nukentėjusiajam S. G. 2 960,19 Eur kompensaciją už smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą bei antstolio vykdymo išlaidas, teismo nuomone, įgijo teisę išieškoti tokio pat dydžio žalą iš atsakovo, kiek išmokėjo nukentėjusiajam. Atsakovas nepagrįstai remiasi CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, kadangi ši nuostata, teismo nuomone, taikoma nustatant priteistinų nuostolių dydį. Šiuo atveju neturtinės žalos dydis teismo nuosprendžiu jau yra nustatytas ir priteistas iš atsakovo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškinys tenkintinas visiškai.

Tačiau tai, jog atsakovui šiuo metu yra paralyžuota dešinė kūno pusė, nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. jam buvo nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o pagal Neįgaliojo pažymėjimą ir pagal Darbingumo lygio pažymą atsakovas iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. yra darbingas tik 15 procentų, be to, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovui yra nuspręsta mokėti po 140 Eur šalpos neįgalumo pensiją, teismo nuomone, yra pagrindu, atsižvelgiant į atsakovo sunkią turtinę padėtį ir sveikatos būklę šiuo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, priteistos sumos vykdymą teismo iniciatyva išdėstyti penkeriems metams, kas mėnesį atsakovui mokant tik po 50 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant likusią 10,19 Eur sumą.

Pagal CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą ir jo išimtis, nustatyta, kad: nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Pažymėtina ir tai, jog netgi tuo atveju, jei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis galėtų būti taikoma ir šioje byloje sprendžiant klausimą dėl regreso tvarka pareikšto ieškinio pagrįstumo, teismo nuomone, nebūtų jokio pagrindo sumažinti priteistinos sumos dydžio, kadangi, sprendimo vykdymą išdėsčius penkeriems metams, atsakovas netgi būdamas sunkioje turtinėje padėtyje nebepatirs nepriimtinų ir sunkių pasekmių, kas yra būtina sąlyga CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties taikymui.

Teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos ir žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista įstatymo, iš atsakovo, kurio atžvilgiu ieškinys patenkintas, nepriteistina, kadangi atsakovas VGTPT Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu 100 proc. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 284 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteiti iš atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai 2 960,19 Eur.

Sprendimo vykdymą išdėstyti penkeriems metams, nurodant, jog atsakovas privalo šiam teismo sprendimui įsiteisėjus 59 mėnesius kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokėti ieškovei po 50 Eur, paskutinį 60–ąjį mėnesį sumokant 10,19 Eur.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.