Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. I. ieškinį atsakovui V. S. dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8974-217/2019 dalyje, t. y. 4 punktą išdėstyti taip: „4. Teismas nustato detalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. S. tvarką po 2021 m. spalio 25 dienos:“

2. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8974-217/2019 dalyje, t. y. 4.2 punktą išdėstyti taip: „4.2. Poriniais metais metinių švenčių – Kalėdų, Naujųjų Metų, Velykų rytą 10.00 val. V. S. pasiima sūnų L. S. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.“

3. Papildyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8974-217/2019 7.9 punktu: „7.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną / nepaprastąją padėtį, užtikrinant vaiko ir jo motinos sveikatą, vaikas lieka savo gyvenamojoje vietoje su savo motina. K. I. įsipareigoja karantino / nepaprastosios padėties metu užtikrinti vaiko tėvo bendravimą su sūnumi nuotoliniu būdu“.

4. Papildyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8974-217/2019 7.9 punktu, įvedant force majeure sąvoką, t. y.: „7.10. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės nuo sutarties neįvykdymo, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.“

5. Prijungti prie civilinės bylos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinę bylą Nr. 2-8974-217/2019, vadovautis joje esančiais rašytiniais įrodymais.

6. Ieškovei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas 2020 m. liepos 13 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

2020 m. liepos 28 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovas ieškinį pripažįsta tik iš dalies – sutinka, kad būtų pakeistas Taikos Sutarties 1.1.1 punktas į „Trijų savaičių tarp komandiruočių laikotarpyje V. S., prieš 3 dienas telekomunikacijų įrenginiais informavęs K. I. apie savo grįžimą į (duomenys neskelbtini), kiekvieną penktadienį, šeštadienį, sekmadienį pasiima sūnų iš K. I. namų 17 val. ir grąžina į K. I. namus tos pačios dienos 20 val.“ Taip pat atsakovas sutinka su ieškovės pasiūlytu 1.1.11 punktu, kad „jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia Karantiną, nepaprastąją padėtį, sūnus tėvui V. S. neperduodamas. Tokiu atveju tėvas bendrauja su sūnumi telekomunikacijų įrenginiais, iš anksto suderinęs su motina K. I..“

Teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti 2020 m rugsėjo 30 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

2020 m. spalio 2 d. teisme gautas ieškovės atstovės advokatės L. R. prašymas patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl taikos sutarties tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą ir kurioje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Teismas, įvertinęs pateiktos tvirtinti 2020 m. rugsėjo 30 d. taikos sutarties nuostatas, konstatuoja, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų, taikos sutartį sudarė tam įgaliojimus turintys asmenys (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.983–6.986 straipsniai). Taikos sutartyje šalys nurodė, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, taikos sutartis tvirtintina, ištaisius joje padarytas klaidas ir rašymo apsirikimus, nekeičiant taikos sutarties esmės, ir civilinė byla nutrauktina (CK 6.983–6.986 straipsniai, CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2020 m. kovo 16 d. Perlas mokėjimo kvitu sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla užbaigiama šalims pasirašius taikos sutartį, ieškovui grąžinama 75 Eur (100 x 0,75) žyminio mokesčio dalis.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 294 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti ieškovės K. I. ir atsakovo V. S. 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

,,Mes, ieškovė K. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), toliau šioje sutartyje abu kartu vadinami „Šalimis“, atsižvelgdamos į tai, kad:

– Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (toliau – Teismas) nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-17910-527/2020 pagal ieškovės K. I. ieškinį atsakovui V. S. dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8974-217/2019 pakeitimo dalyje 2019 m. gegužės 29 d. Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.2-8974-217/2019 Šalių prašymą patvirtinti jų taikos sutartį buvo tenkinęs, Šalys buvo sutarę, kad :

1. Nepilnamečio vaiko L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina –K. I.;

2. Nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos buvo priteistas nepilnamečiam vaikui tėvo išlaikymas periodinėmis išmokomis po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistas išlaikymo įsiskolinimas.

3. Teismas buvo nustatęs detalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. S. tvarką pereinamuoju laikotarpiu, kol vaikui sukaks vieni metai ir šeši mėnesiai, t. y. iki 2020 m. balandžio 25 d. tvarką, t. y. nustatė, kad:

3.1. Trijų savaičių poilsio tarp komandiruočių, kurios trunka 6 savaites, laikotarpyje ,vaiko tėvas lankys savo sūnų Leonardą ketvirtadieniais- sekmadieniais nuo 14.00 val. iki 17.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai;

3.2. Vaiko tėvas buvo įsipareigojęs prieš 3 dienas iki grįžimo iš komandiruotės informuoti vaiko motiną apie tėvo grįžimo laiką;

3.3. Vaiko tėvo buvimo komandiruotėse metu vaiko motina buvo įsipareigojusi vaiko tėvą 2 kartus per savaitę informuoti telefonu, elektroniniu paštu apie vaiko sveikatos būklę, jo vystymosi eigą.

4. Teismas buvo nustatęs detalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. S. tvarką po 2020 m. balandžio 25 dienos:

4.1. Trijų savaičių poilsio tarp komandiruočių laikotarpyje, vaiko tėvas, prieš 3 dienas telefonu ar elektroniniu paštu privalėjo informuoti vaiko motiną apie savo grįžimą, kiekvieną penktadienį 17.00 val. galėjo pasiimti sūnų Leonardą į savo namus ir grąžinti sūnų į jo gyvenamą vietą sekmadienį 17.00 val.;

4.2. Poriniais metais metinių švenčių-Kalėdų, Naujųjų Metų, Velykų išvakarėse vaiko tėvas 17.00 val. Galėjo pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir paskutinės švenčių dienos 17.00 val. grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą;

4.3. Vaiko mokymosi vidurinėje mokykloje metu, vaiko atostogų metu, tėvas, informavęs vaiko motiną prieš 10 dienų telefonu, elektroniniu paštu, galėjo praleisti su vaiku 15 dienų (ištisai arba dalimis), paimdamas vaiką ir gražindamas vaiką iš / į jo gyvenamąją vietą, prieš tai informuodamas vaiko motiną;

4.4. Vaiko buvimo pas tėvą metu, tėvas buvo įsipareigojęs teikti pilną informaciją vaiko motinai apie vaiko buvimo vietą, sveikatos būklę, buvo pilnai atsakingas už vaiko saugumą, sveikatą, įsipareigojęs tinkamai vaiką prižiūrėti, laikytis higienos normų reikalavimų;

4.5. Vaiko gimimo dieną- spalio 25 dieną vaikas galėjo praleisti su savo motina, o sekančią dieną po gimtadienio - su savo tėvu;

4.6. Motinos dieną, t. y. pirmą gegužės sekmadienį, vaikas galėjo praleisti su motina, o Tėvo dieną, t. y. pirmą birželio sekmadienį vaikas galėjo praleisti su savo tėvu, tėvui iš anksto, prieš 3 dienas, suderinus vaiko paėmimo laiką iš jo gyvenamosios vietos su vaiko motina;

4.7. Vaiko tėvo gimimo dieną – kovo 20 dieną – vaikas galėjo praleisti su savo tėvu, prieš tai prieš 3 dienas suderinus su vaiko motina vaiko paėmimo/grąžinimo iš / į vaiko gyvenamąją vietą laiką;

4.8. Vaiko ligos atveju vaikas turėjo likti savo gyvenamojoje vietoje slaugymui, tačiau vaiko motina privalėjo užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu vaiko gyvenamojoje vietoje.

1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8974-217/2019 dalyje, t. y. 4 punktą išdėstyti taip: „4. Teismas nustato detalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. S., tvarką po 2021 m. spalio 25 dienos:“

2. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8974-217/2019 dalyje, t. y. 4.2 punktą išdėstyti taip: „ 4.2. Poriniais metais metinių švenčių – Kalėdų, Naujųjų Metų, Velykų rytą 10:00 val. V. S. pasiima sūnų L. S. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20:00 val.“

3. Papildyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8974-217/2019 7.9 punktu: „7.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną / nepaprastąją padėtį, užtikrinant vaiko ir jo motinos sveikatą, vaikas lieka savo gyvenamojoje vietoje su savo motina. K. I. įsipareigoja karantino / nepaprastosios padėties metu užtikrinti vaiko tėvo bendravimą su sūnumi nuotoliniu būdu“.

4. Papildyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8974-217/2019 7.9 punktu įvedant force majeure sąvoką, t. y.: „7.10. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės nuo sutarties neįvykdymo, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių , kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

Šalys, būdamos laisvos, vadovaudamosi sąžiningumo, protingumo principais ir siekdamos taikiai išspręsti civilinėje byloje Nr. e2-17910-527/2020 kilusį ginčą susitarė dėl tokių abiems pusėms priimtinų tarpusavio nuolaidų ir taikaus ginčo civilinėje byloje sprendimo sąlygų ir sudarė šią taikos sutartį (toliau – Sutartis):

– Šalys susitaria nutraukti civilinę bylą Nr. e2-17910-527/2020 pagal ieškovės ieškinį dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8974-217/2019 pakeitimo dalyje;

– Šalys pareiškia, kad šia Sutartimi yra visiškai ir galutinai išsprendžiamas tarp jų kilęs ginčas, nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-17910-527/2020 Teisme. Šalys taip pat pareiškia, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 ir 294 straipsniuose.

– Šalys pareiškia, kad Taikos sutartis atitinka šalių interesus, Sutartis sudaryta gera valia ir neprieštarauja geros moralės principams. Atsakovas visa apimtimi sutinka su ieškinio reikalavimais.

Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, Šalys sutaria:

1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8974-217/2019 dalyje, t. y. 4 punktą išdėstyti taip: „4. Teismas nustato detalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. S. tvarką po 2021 m. spalio 25 dienos:“

2. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8974-217/2019 dalyje, t. y. 4.2 punktą išdėstyti taip: „4.2. Poriniais metais metinių švenčių – Kalėdų, Naujųjų Metų, Velykų rytą 10:00 val. V. S. pasiima sūnų L. S. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20:00 val.“

3. Papildyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8974-217/2019 7.9 punktu: „7.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną / nepaprastąją padėtį, užtikrinant vaiko ir jo motinos sveikatą, vaikas lieka savo gyvenamojoje vietoje su savo motina. K. I. įsipareigoja karantino / nepaprastosios padėties metu užtikrinti vaiko tėvo bendravimą su sūnumi nuotoliniu būdu“.

4. Papildyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8974-217/2019 7.9 punktu- įvedant force majeure sąvoką, t. y.: „7.10 .Šalis atleidžiama nuo atsakomybės nuo sutarties neįvykdymo, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių , kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

5. Šalys patvirtina, kad teismo priteistas pašto išlaidas šalys atlygins lygiomis dalimis.

6. Šalys patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidų vienas kitam neatlygina.

7. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną egzempliorių Šalims ir vieną egzempliorių teismui tvirtinti.“

Civilinę bylą Nr. e2-3254-527/2020 pagal ieškovės K. I. ieškinį atsakovui V. S. dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo (išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje) nutraukti.

Šalims išaiškinti taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisines pasekmes, kad, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CK 6.985 straipsnis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis), o, nevykdant taikos sutarties, ji bus pateikta vykdyti antstoliui (CPK 584 straipsnis).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei K. I. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Perlas mokėjimo kvitu sumokėto 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) (100 x 0,75) žyminio mokesčio dalį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.