- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- 1-228-831/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42299-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Kaltinamasis
- V. K.
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
2025 m. balandžio 24 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) plataus profilio darbuotojas, anksčiau teismo teistas:
1) Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams;
2) Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 9 mėnesiams;
3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams; BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4) Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių;
5) Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams;
6) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 1 metams;
7) Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;
8) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 182 straipsnio 3 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 3 mėnesiams;
9) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (5 veikos), BK 215 straipsnio l dalį (5 veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams;
10) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 2 metams;
11) Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 198-1 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams 1 mėnesiui;
12) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dali, BK 198-1 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams 6 mėnesiams;
13) Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 198-1 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 metams 6 mėnesiams;
14) Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių 15 dienų;
15) Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 15 dienų (2023 m. liepos 5 d. paskirtą bausmę atliko);
16) Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, paskiriant areštą 60 parų (2023 m. lapkričio 24 d. paskirtą bausmę atliko);
17) Marijampolės apylinkės teismo 2024-08-02 nuosprendžiu pagal BK 281 (1) straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, 4 mėn. laisvės atėmimo, taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėn.,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, tai yra 2024-10-27, apie 17.15 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būnant koridoriuje tyčia trenkė kumščiu vieną kartą ir papurškė dujų į veidą savo patėviui J. B., padarydamas jam muštinę žaizdą nosies nugarėlėje ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024-10-27 buvo išgėręs, namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini), priėjęs prie mamos iš karto pradėjo šnekėtis, diskutuoti. Priėjo patėvis, kažką „užvėlė“, prasidėjo ginčas ir taip buvo, kad jie susikibo vienas su kitu ir netyčia uždavė gal jam smūgį. Specialiai nesitaikė, bet taip gavosi, kad uždavė, su nagu pradrėskė. Po to mama juos išskyrė, dar ginčijosi ir kad nereiktų muštis, ginčytis, papurškė patėviui ašarinių dujų ir nuėjo į kambarį. Tada iškvietė policiją ir išsivežė.
Pripažįsta, kad sudavė vieną smūgį ir papurškė dujų.
2024-09-16 kreipėsi į AA. Po to spalio 27 dieną pavartojo. Negėrė, atrodo, kad padėjo AA, o po to užėjo banga depresijos.
Grįžus iš areštinės J. B. atsiprašė, atleido su sąlyga, kad daugiau taip nebus. Bendrauja, susirado gyvenamąją vietą, kad nebūtų pykčių tarpusavyje, gyvename atskirai ir sutaria. Jei nebūtų pasiryžęs tvarkytis tai važiuotų, sėdėtų ir būtų viskas, bet jis dabar nori susitvarkyti, kad nebūtų nesąmonių, kalėjimų todėl ir pažada, už save garantuoja, kad tikrai eis tuo keliu, tikrai jokio alkoholio nevartos, o jei bus minčių tai važiuos ir pratęs gydymą. (b. l. 156-157)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
2024-10-27 Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK skyriaus viršininko A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-10-27, apie 17 val. 15 min., namuose adresu (duomenys neskelbtini), posūnis V. K. gim. (duomenys neskelbtini) naudojo fizinį smurtą prieš savo patėvį J. B. gim. (duomenys neskelbtini) t.y. žodinio konflikto metu, būnant koridoriuje, sudavė rankos kumščiu vieną kartą į veidą ir J. B. sukėlė fizinį skausmą. V. K. sulaikytas ir patalpintas į Kauno apskr. VPK areštinę J. B. pristatytas į V.Į ,,Šakių ligoninė“ priėmimo skyrių. ( b. l. 6-8)
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto aplinkoje atvejo užfiksuota, kad J. B. rastas namuose, (duomenys neskelbtini), su nosies kraujuojančia žaizda, smurtu įtariamas V. K. rastas akivaizdžiai neblaivus, 2024-10-27 18.30 val. jam nustatytas 2,89 promilės girtumas. J. B. paaiškino, kad namuose žodinio konflikto metu jam iš kumščio trenkė V. K., paskui į akis papurškė ašarinių dujų. V. K. vengė kalbėti. V. B. parodė, kad jos sūnus V. K., būdamas neblaivus, namo koridoriuje trenkė vieną kartą kumščiu J. B. į veidą. (b. l. 9-12)
Nukentėjusiojo J. B. apklausos protokole užfiksuota, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su žmona V. B. ir jos sūnumi V. K. apie 1,5 metų. 2024-10-27 d., apie 16:30 val. lauke išgirdo, jog žodžiu konfliktuoja motina V. B. ir posūnis V. K.. Nuėjo į namo koridorių pažiūrėti, kas vyksta. Koridoriuje pasakęs „Liaukis šaukęs ant mamos“. Ir po šių žodžių visiems trims bebūnant koridoriuje, V. K. dešine ranka jam trenkė vieną kartą į veidą, t.y. nosį. Pats norėjo trenkti V. K. taip pat, tačiau to nedarė, kadangi tarp jų stovėjo žmona V.. Būdamas ant laiptų, sakęs V. K. šiuos žodžius „Kiek gali sėdėti mamai ant sprando, galėtum susirasti kažką pats“. Po to, praėjus kiek tai laiko, V. K. priartėjęs prie jo, papurškė ašarinių dujų į akis bei veidą. Po šio veiksmo pradėjo graužti akis ir veido odą. Kambaryje plovė vandeniu veidą, jog nustotų graužti. Išėjęs į priebutį savo telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie šį įvykį, jog reikalinga pagalba. Po šio veiksmo išėjo į lauką, tuo metu kieme buvo V. su V.. V. jį pamatęs, žodžiu pradėjo grasinti. Praėjus keletui minučių, atvyko policijos pareigūnai. Po smūgio į veidą koridoriuje juto fizinį skausmą, kurį dešimties balų skalėje aš vertina skaičiumi 4, kadangi buvo skausmas trumpalaikis ir tik tiesiog prakirto nosies odą. Po papurkšimo ašarinių dujų į akis skausmą iš 10 balų, vertinu 10, kadangi stipriai graužė veido ir akių sritį ir buvo bjaurus. Dėl šio įvykio vyko į Šakių ligoninės priėmimo skyrių, kadangi nuo posūnio V. patyrė galimai nežymų sveikatos sutrikdymą, kadangi nori, jog po šio karto asmenį patrauktų atsakomybėn. Toks konfliktas su posūniu V. K. įvyko pirmą kartą. Pas teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimo masto nustatymo vykti atsisako. Civilinio ieškinio nereikš. Nori tik tiek, jog V. K. būtų iškeldintas ir negyventų po jo stogu. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali. Šio įvykio niekas daugiau nematė. (b. l. 15-17)
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta nukentėjusiojo J. B. kūno apžiūra, nustatytas sužalojimas ant nosies - kraujuota žaizda. (b. l. 26-28)
Savanoriško daiktų, dokumentų patekimo protokole užfiksuota, kad J. B. pateikė gydytojo įrašą, kur jam diagnozuota -mušta apie 0,5 cm. žaizda, pasidengusi krešuliu nosies balnelio srityje. (b. l. 32- 35)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2374/2024(02) užfiksuota, kad J. B. padaryta galimai muštinė žaizda nosies nugarėlėje padaryta kietu, buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir griuvimo metu. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja ta, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2024-10-27. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. ( b. l. 36-37)
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kaip V. K. pateikia reikalaujamą atiduoti prie bylos dujinį balionėlį ,,Stop Attrack Extreme“ -1vnt., kuris perduodamas į PD prie LR VRM PD Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, kvitas B. ( b. l. 38-42)
Liudytojos V. B. apklausos protokole užfiksuota, kad turi sūnų V. K., kuris šiuo metu vis dar gyvena su ja ir jos vyru J. B. apie 1,5 metų. Šis namas priklauso vyrui J. B.. Dabartinis vyras yra patėvis jos sūnui. 2024-10-27 d., apie 16:30 val. namuose koridoriuje įvyko žodinis konfliktas tarp jos sūnaus V. K. ir jos vyro J. B. dėl to, jog grįžęs sūnus į namus neblaivus pradėjo žodžiu kibti prie vyro J. B., ko pasekoje V. dešine ranka trenkė vieną kartą jos vyrui į veido sritį t. y. nosį. Po smūgio į veido sritį, vyrui prakirto nosį ir pradėjo bėgti kraujas. Žodinis konfliktas toliau vyko. Po kiek laiko vyras J. B. nuėjo į ūkinį pastatą. Vyrui bebūnant ūkiniame pastate, sūnus V. iš kambario nuėjo taip pat į lauką. Pati norėdama nuraminti toliau besitęsiantį konfliktą, ėjo iš paskos į lauką stebėti situacijos. V. priėjęs prie ūkinio pastato durų papurškė į veido vyrui J. B., kuris tuo tarpu stovėjo tarpduryje ūkinio pastato. Po papurškimo ašarinių dujų vyras J. B. nuėjo į kambarį, kadangi šiam graužė akis, ji su sūnumi buvo lauke. Lauke bebūnant su sūnumi prašė, jog šis liautųsi konfliktuoti su patėviu. J. B. šiandien alkoholio nėra vartojęs, ir konflikto metu buvo blaivus. Į bendrąjį pagalbos centrą paskambino vyras. Toks konfliktas tarp jos sūnaus ir vyro yra pirmas. Pati nenukentėjo. ( b. l. 45-47)
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra: tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kaltinamasis V. K. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad nukentėjusiojo, kuris yra jo motinos sutuoktinis ir jie gyvena kartu, atžvilgiu atliko smurtinį veiksmą, nurodytą kaltinime.
Tai, kad kaltinamasis smurtavo, įrodo ištirti ir anksčiau aprašyti nukentėjusiojo parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiojo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.
Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, teismo įsitikinimu - nors ir buvo neblaivus, jis orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs/veiksnus, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis, jau būdamas teistas, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiajam sukels fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.
Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamasis nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas šeimos narui – motinos sutuoktiniui su kuriuo kartu gyveno).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs, nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ir pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. savo smurtinį elgesį prieš nukentėjusįjį bandė pateisinti jų tarpusavio konfliktu, nors byloje nenustatyta, kad J. B. įvykio metu prieš kaltinamąjį būtų naudojęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Tokie V. K. parodymai patvirtina, jog jis ikiteisminio tyrimo metu neprisidėjo prie greitesnio įvykio ištyrimo bei su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nebendradarbiavo. Be to konstatuotina, kad V. K. kaltės pripažinimas bylos nagrinėjimo metu bei gailestis nebuvo nuoširdūs, nes jis savo kaltę pripažino tik formaliai, t.y. byloje esant surinktiems neabejotiniems jo kaltės įrodymams, jis nedavė išsamių parodymų apie įvykio aplinkybes, tvirtino, kad netyčia sudavė nukentėjusiajam smūgį, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Toks kaltinamojo elgesys viso proceso metu leidžia daryti išvadą, jog anksčiau aptartais veiksmais jis iš tiesų nesiekė, jog būtų nustatytos visos įvykio aplinkybės, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką nulėmė ne kritiškas savo veiksmų vertinimas ir nuoširdus gailestis dėl jų, o tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį suvokiant, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nusikalstamos veikos padarymo faktą, ir visiškas kaltės neigimas būtų beprasmis.
Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad nuteistasis V. K. nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Įvertinus nuteistojo V. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo daugkartinius teistumus jis pripažintinas recidyvistu.
Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., nusprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-219-303/2021).
Nustatyta, kad V. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui jo namuose, žodinio konflikto metu tyčia trenkė kumščiu vieną kartą ir papurškė dujų į veidą savo patėviui J. B., padarydamas jam muštinę žaizdą nosies nugarėlėje. V. K. sąmoningai naudojo smurtinius veiksmus prieš patėvį, kuris užstojo kaltinamojo motiną jos ir kaltinamojo žodinio konflikto, kurį sukėlė kaltinamasis, metu, savo veiksmų neigiamai nevertino, teigė, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė netyčia. V. K. tyčiniais sąmoningais veiksmais padaryta veika neabejotinai yra pavojinga, todėl negali būti pripažinta mažareikšme.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnį vyrą; į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 17 kartų, paskutinį kartą Marijampolės apylinkės teismo 2024-08-02 nuosprendžiu, baustas administracine tvarka - 2024-04-04 pagal ANK 108 str. 1 d., nuobauda galiojanti, dirba.
Atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamų veiksmų priešistorę, į tai, kad teisiamas už nusikaltimą, kurį padarė praėjus nedideliam laiko tarpui po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas ir įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, kas rodo, jog jo padaryta smurtinė nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, bet buvo dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, išvadų vis nepadarančiam kaltinamajam, už smurtinį nusikalstamą šį kartą skirtina griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šiuo metu atidedant, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymą atidedant didesniam nei vidurkis laikui, nes teismas suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo, kaltinamajam skiriant įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį, kurį, teismo manymu, esminiai įtakoja alkoholio vartojimas (BK 75 straipsnio 2, 6-7 dalys).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme (Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. V. K. buvo laikinai sulaikytas 2024-10-27, 18.10 val. paleistas 2024-10-28, 11.17 val. ( b.l. 92-95, 118-119)).
Kardomoji priemonė.
Kaltinamajam paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinis įrodymas.
Dujų balionėlį ,,Stop Attrack Extreme“ -1 vnt., kuris perduotas saugoti į PD prie LR VRM PD Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, kvitas B (b.l. 38-42), nuosprendžiui įsiteisėjus paimtinas ir sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti recidyvistu.
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui - patėviui), ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;
Šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2024 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-302-829/2024 paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 3 (tris) mėnesius ir paskirti V. K. galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 3, 5, 6, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. K. visu probacijos laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės realaus atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2024 m. sausio 4 d. 17:30 val. iki 2024 m. sausio 5 d. 13:55 val., ir nuo 2024 m. spalio 27 d., 18.10 val. iki 2024 m. spalio 28 d., 11.17 val., tai yra 2 (dvi) dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinį įrodymą – Dujų balionėlį ,,Stop Attrack Extreme“ - 1 vnt., kuris perduotas saugoti į PD prie LR VRM PD Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, kvitas B, nuosprendžiui įsiteisėjus paimti ir sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).