- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-488-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18033-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bretus“
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
- 3.2.6.10.2Papildomo sprendimo priėmimas
- 3.3.2.2Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (atsakovės) G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bretus“ ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsakovei G. B. ir pastarosios priešieškinį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Bretus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Bretus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015-04-21 sprendimą darbo ginčo byloje Nr. DGKS-1768. Atsakovė G. B. pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo UAB „Bretus“ vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo darbo ginčų komisijos 2015-04-21 sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendime ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, pakeisdamas iš dalies Darbo ginčų komisijos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. DGKS-1768, išieškant atsakovės naudai iš ieškovo 1500 Eur vidutinio darbo užmokesčio DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-02-27) iki teismo sprendimo priėmimo (2015-08-10), o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo priteisiant po 15 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė (atskaičius mokesčius); priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 26,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovė (apeliantė) pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašė priteisti iš ieškovo 1 290,34 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Minėtą prašymą grindžia objektyviomis priežastimis, nulėmusiomis galimybės nebuvimą anksčiau pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Nurodė, kad su atsakove sudaryta teisinių paslaugų sutartimi susitarė dėl paslaugų įkainio, o už suteiktas paslaugas susitarė atsiskaityti per 10 kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo atsakovei. Pažymėjo, jog šalių susitarimu sąskaita atsakovei pateikiama kiekvieno mėnesio, už kurį buvo teikiamos paslaugos, paskutinę dieną arba sekančio mėnesio pradžioje už visas per kalendorinį mėnesį suteiktas teisines paslaugas, todėl anksčiau sąskaitų išrašyti nebūtų galimybės. Nurodė, jog dėl minėtų susitarimų 2015-07-29 vykusio teismo posėdžio metu sąskaita už paskutinius atstovės atliktus veiksmus dar nebuvo apmokėta, kai tuo tarpu pateikiant teismui įrodymus apie šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas reikalinga ne tik pateikti sąskaitą, bet ir jos apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad teisinės paslaugos atsakovei buvo teikiamos teismo posėdžio metu, be to, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl atsakovė objektyviai neturėjo pagrindo paruošti mokėjimo dokumentų teismui. Remiasi teismų praktika, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos teismas gali netaikyti, nustatęs reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (el. b. priedo b. l. 144-147).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino. Nurodė, kad pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nėra pagrindo priimti papildomo sprendimo, kadangi teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą yra išsprendęs teismo sprendimu pagal šalių pateiktus dokumentus, o atsakovės atstovei nepateikus į bylą advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių įrodymų, minėtos išlaidos nepriteistos. Pažymėjo, jog atsakovės pateikti įrodymai apie atstovavimo išlaidas leidžia abejoti jų realumu, kadangi iš atsakovės pateiktų duomenų apie susitarimą su advokatu dėl atstovavimo visose bylose matyti, jog atsakovė buvo atstovaujama ir kitose bylose (vykdomojoje byloje), dėl ko pateiktų išlaidų nėra galimybės priskirti kaip patirtų būtent šioje byloje. Teismas vertino, kad nėra pagrindo pagal kasacinio teismo praktiką nukrypti nuo CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytų apribojimų dėl svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie atstovavimo išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių priežasčių. Įvertino atsakovės pateiktus dokumentus ir nustatė, jog 1140,67 Eur dydžio suma advokatei buvo sumokėta 2015 m. liepos 7 d., o priežastys, dėl kurių atsakovė ar jos atstovė negalėjo mokėjimo dokumento pateikti 2015 m. liepos 29 d. teismo posėdžio metu, neaiškios. Vertino, jog susitarimas dėl teisinių paslaugų apmokėjimo po bylos išnagrinėjimo nelaikytina svarbia priežastimi nukrypti nuo CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nesutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovės advokatė negalėjo pateikti įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas dėl procesinės staigmenos, t.y. netikėto teismo sprendimo pereiti į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, kadangi procesinių apribojimų teismui įstatymai nenumato ir tai profesionaliam teisininkui turėjo būti žinoma (el. b. priedo b. l. 156-157).
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantė (atsakovė) G. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1 290,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog teismas neįvertino objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo galimybės iki teismo posėdžio pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pažymėjo, jog protingumo ir teisingumo principai reikalauja, kad faktiškai bylinėjimosi išlaidas patyrusi šalis turėtų teisę į jų atlyginimą procese. Mano, jog egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir teismas turėjo jas įvertinti bei atsižvelgti į tai, kad byla išnagrinėta parengiamajame teismo posėdyje, perėjus į nagrinėjimą iš esmės. Pažymi, kad nors įstatymas tam apribojimų nenumato, tačiau įprastai bylos nagrinėjamos dviejuose posėdžiuose - parengiamajame ir teismo posėdyje ir taip procesas vyksta beveik visose bylose. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, jog buvo gautas kitos pusės prašymas atidėti teismo posėdį, dėl ko nebuvo pagrindo manyti, kad byla bus užbaigta nagrinėti jau pirmajame teismo posėdyje. Mano, jog nesąžininga ir neteisinga bausti šalį ir nepriteisti jos faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl būtina įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, sutrukdžiusias pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus į teismo posėdį, bet ir vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl papildomo sprendimo priėmimo tuo atveju, kai šalis neturėjo objektyvios galimybės pateikti išlaidas pagrindžiančių įrodymų anksčiau (el. b. priedo b. l. 167-170).
Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės rėmėsi aplinkybėmis, jog priimdamas sprendimą paskirstė bylinėjimosi išlaidas remdamasis pateiktais dokumentais, o svarbių priežasčių nukrypti nuo proceso įstatyme įtvirtinto advokato teisinės pagalbos išlaidų įrodymų pateikimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nenustatyta. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, nurodydama, jog teismas nepagrįstai neįvertino objektyvių priežasčių, dėl kurių nepateikti advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir priimdamas skundžiamą nutartį nukrypo nuo teismų praktikos.
Proceso įstatyme reglamentuojami atvejai, kuomet priėmęs sprendimą teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis). Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį, vienas iš tokių papildomo sprendimo priėmimo atvejų – neišspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog parengiamasis teismo posėdis civilinėje byloje paskirtas 2015-07-29; parengiamajame teismo posėdyje buvo nutarta netenkinti ieškovo atstovo adv. Tomo Bagdanskio prašymo atidėti parengiamąjį teismo posėdį ir nagrinėti civilinę bylą iš esmės (el. b. priedo b. l. 137-138). Iš pažymos apie parengiamojo teismo posėdžio eigą darant garso įrašą matyti, jog nutarta prijungti atsakovės atstovės pateiktus dokumentus (bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, antstolio pranešimą ir prašymą). Atsakovės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai buvo įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimant 2015-08-10 sprendimą ir remiantis jais paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos priimant sprendimą įvertintos pagal pateiktus iki teismo sprendimo priėmimo įrodymus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad po apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo paskelbimo atsakovė pateikė teismui advokato teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančius įrodymus: 1 140,67 Eur sumos 2015-07-07 PVM sąskaitą – faktūrą Serija APB Nr. 3938 ir 331,18 Eur sumos 2015-08-03 PVM sąskaitą – faktūrą Serija APB Nr. 4004, kuriose detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos; teisinių paslaugų suvestinę laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-07-31, išrašus iš Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX banko sąskaitos Nr. LT787180300000609287 AB Šiaulių bankas Vilniaus filialas, iš kurių matyti, jog 1 140,67 Eur suma sumokėta 2015-07-07, o 331,18 Eur suma sumokėta 2015-08-03 (el. b. priedo b. l. 148-155).
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies teisinės pagalbos išlaidas remdamasis šalies prašymu ir išlaidų apskaičiavimu bei pagrindimu, o minėtos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiais Teismas praktikoje yra pažymėjęs, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir tokiu atveju teismas pagal CPK 277 straipsnį turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Nors apeliantė remiasi minėta Kasacinio teismo formuojama praktika, įrodinėdama objektyvias priežastis, dėl kurių negalėjo pateikti 2015-07-29 teismo posėdyje advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės (atsakovės) argumentais. Pirma, iš apeliantės atstovės pateiktų dokumentų, pagrindžiančių atsakovei suteiktas advokato teisinės pagalbos paslaugas matyti, jog dalis teisinės pagalbos paslaugų suteikta dar iki 2015-07-29 teismo posėdžio, už jas 1140,67 Eur suma sumokėta dar 2015-07-07, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė turėjo galimybę pateikti atsiskaitymą už suteiktas teisines paslaugas pagrindžiančius įrodymus 2015-07-29 teismo posėdyje. Apeliantė nepagrindė teismui objektyvių priežasčių, nulėmusių atsiskaitymo už suteiktas teisines paslaugas nepateikimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 178 straipsnis). Minėtą aplinkybę nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Antra, 331,18 Eur sumos advokato teisinės pagalbos išlaidos apmokėtos 2015-08-03, todėl apeliantė turėjo pakankamai laiko pateikti minėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus anksčiau negu apylinkės teismas priėmė 2015-08-10 sprendimą. Trečia, sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad tikėjimasis, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškovo atstovo prašymą atidės parengiamąjį teismo posėdį bei kad tame pačiame posėdyje bus išnagrinėta byla iš esmės, nelaikytinas svarbia priežastimi, dėl kurių nebuvo pateikti advokato teisinės pagalbos išlaidų įrodymai teismo posėdžio metu. Teisė atidėti teismo posėdį, remiantis prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo nurodytų aplinkybių numatyta teismui, šalies atstovo atostogos paprastai nelaikytinos svarbia priežastimi bylos nagrinėjimo atidėjimui (CPK 246 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės atstovė galėjo numatyti, jog teismas gali ir neatidėti parengiamojo teismo posėdžio, o pereiti į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją ir civilinę bylą išnagrinėti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog paprastai bylos nagrinėjimui iš esmės paskiriamas kitas teismo posėdis, tačiau tai nėra imperatyvas ir teismas turi diskrecijos teisę iš karto po parengiamojo teismo posėdžio išspręsti civilinę bylą iš esmės. Ketvirta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog teisinių paslaugų sutarties šalių susitarimas dėl teisinių paslaugų apmokėjimo nelaikytinas svarbia priežastimi, dėl kurios gali būti nukrypstama nuo CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi pareiga pasirūpinti tinkamu įrodymų pateikimu tenka prašymą pareiškusiai šaliai (šiuo atveju atsakovei) ir dėl apmokėjimo už teisines paslaugas turėtų būti susitariama tokiais terminais, kurie nesutrukdytų pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų procese numatyta tvarka. Taigi nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nesutikti su apeliantės argumentais, jog advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių įrodymų atsakovė neturėjo galimybės teismui pateikti anksčiau dėl objektyvių priežasčių.
Nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties ir apeliantės argumentas, jog apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Minėtam argumentui pagrįsti apeliantė nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės nurodytą Kasacinio teismo nutartį bei teisinę situaciją, kurios įvertinimas pateiktas minėtoje Kasacinio teismo nutartyje, sprendžia, jog nėra pagrindo nagrinėjamu atveju vadovautis minėta nutartimi. Kasacinio teismo nutartyje advokato teisinės pagalbos išlaidos priteistos įvertinus aplinkybę, jog ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, dėl ko atsakovas turėjo išlaidų, patirtų dėl advokato surašyto atsiliepimo į ieškinį, be to, ieškovas atsisakė ieškinio, o nepranešdamas apie rašytinį posėdį, kuriame buvo išspręstas bylos nutraukimo klausimas, teismas dalyvaujantiems byloje asmenims nepranešė, taip pažeisdamas bendradarbiavimo principą. Nagrinėjamu atveju susiklostė visiškai kitokia teisinė situacija, dėl kurios faktinių aplinkybių nėra pagrindo vadovautis nurodyta Kasacinio teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja ir kitomis apeliantės nurodytomis Kasacinio teismo nutartimis, kadangi nurodytų bylų ir nagrinėjamo ginčo taip pat nesutampa ratio decidendi. Be to, pažymėtina, jog teisės aktų ir teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su šios bylos aplinkybėmis (ratio decidendi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti nutarties išvadų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 306 straipsnio1 dalies 4 punktas).
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, atsisakydamas priimti papildomą sprendimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutarė:
palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.