Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. J., tretieji suinteresuoti asmenys A. J. ir M. J., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į skundą nepateikė, proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 72 str. 3 d., 74 str. 7 d.), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo A. J. pareigos mokėti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą, nes jis gyvena Jurbarko rajono savivaldybėje, V. J. iki mirties priklausiusiame name, adresu (duomenys neskelbtini), nors paveldėjimo teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą nėra susitvarkęs.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių. Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus (Nuostatų 5 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Pareiškėjui pavesta organizuoti ir tvarkyti vietinės rinkliavos mokėtojų registrą (toliau – Registras; Nuostatų 10 p.). Registro duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai (naudotojai), jų valdomas nekilnojamas turtas, jo plotas, kiti duomenys (Nuostatų 11 p.). Nuostatų 12 punkte pareiškėjui įtvirtinta teisė naudotis VĮ Registrų centro filialų, kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir vietinei rinkliavai administruoti. Pagal Nuostatų 31 - 33 punktus pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoja sąskaitas už šių paslaugų teikimą ir pateikia jas mokėtojams. Nesumokėtos vietinės rinkliavos skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą atlieka pareiškėjas (Nuostatų 46 p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas A. J. gyvena mirusiai jo sutuoktinei V. J. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausiusiame name, adresu: (duomenys neskelbtini) (2017 m. kovo 29 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini); Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Šimkaičių seniūnijos 2016 m. gegužės 25 d. raštas Nr. 13-114 „Dėl informacijos pateikimo“). Todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui nebuvo sumokėta 98,73 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2488-602/2016) pasisakė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.52 straipsnio 1 dalį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Tačiau Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (V. J. mirties dienos), į teismą kreipėsi kaip mirusios palikėjos V. J., kurios turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo įpėdiniai, kreditorius. Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad nekilnojamojo turto objektas, dėl kurio skaičiuojama vietinė rinkliava, ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė tik mirusiajai V. J., jai iki 2016 m. vasario 25 d. pareiškėjas siuntė Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus. Pareiškėjas neprašo atnaujinti termino reikalavimui pareikšti, nuo palikimo atsiradimo dienos yra praėjęs daugiau kaip trejų metų laikotarpis, todėl terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti negali būti atnaujinamas. Nurodytos aplinkybės lemia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjos galimai turėtos vietinės rinkliavos nepriemokos (skolos) priteisimo (už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) iš palikimą priėmusių paveldėtojų negali būti tenkinamas. Pagal pareiškėjo 2012 m. birželio 20 d. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10046539 laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 10,98 Eur (7,58 x 5 = 37,9 Lt) vietinės rinkliavos suma. Atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl galimai nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. susidarė 87,75 Eur (98,73-10,98) nesumokėta vietinės rinkliavos suma.

Nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrą taisyklę tampa jį priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis. Kadangi palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys (sūnus A. J. ir sūnus M. J.) ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. tenkino vieną iš Nuostatuose numatytų aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – šiuo laikotarpiu nuosavybės ar kita teise valdė ir naudojo nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.), todėl jie pripažintini vietinės rinkliavos mokėtojais. Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip (CK 5.68 str.). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, laikytina, kad atsakovas A. J. ginčui aktualiu laikotarpiu valdė ir naudojo 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, todėl iš jo gali būti priteisiama 1/3 vietinės rinkliavos skolos suma, t. y. 29,25 Eur (87,75/3).

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo A. J. pareiškėjui UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ priteistina 29,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies .

Priteisti pareiškėjui UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 29,25 Eur (dvidešimt devyni eurai, 25 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.