Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-02-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-41-617/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-21
Bylos Nr.
2YT-41-617/2020
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00911-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
R. M., K. O., VĮ Turto bankas, P. M.
Civilinė byla Nr. 2YT-41-617/2020Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00911-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2020 m. vasario 21 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij,sekretoriaujant A. U.,dalyvaujant pareiškėjui V. M., jo atstovui advokato padėjėjui A. T.,

suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, P. M. ( P. M. ), jo atstovui advokatui M. N.,

suinteresuotiems asmenimis R. M. ( R. M. ), K. O.,

vertėjai L. Z.

išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. M. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis VĮ Turto bankas, R. M., K. O., P. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei P. M. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos M. M. mirties ( mirusi ( duomenys neskelbtini ) ), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo P. M. pareiškė savarankiškus reikalavimus, pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos M. M. mirties ( mirusi ( duomenys neskelbtini )), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Teismo posėdyje pareiškėjas V. M. prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad jis ir byloje esantys suinteresuoti asmenys P., R. M. ir K. O. yra M. M., mirusios ( duomenys neskelbtini ), vaikai. Motina nuolat gyveno pastarajai priklausančiame name ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav., taip pat turėjo 1,69 ha ploto žemės sklypą ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav. Su motina, iki jos mirties, jos namuose, nuolat gyveno jo brolis P. M.. Po motinos mirties, tame pačiame name liko gyventi P. M., jautėsi kaip šeimininkas. Aplinką tvarkė P. M., žino, kad tvorą padarė, šulinio stogelį gal pakeitė, kokius dar darbus atliko P. M. dabar tiksliai neprisimena. Po motinos mirties jis, sesuo ir dar vienas brolis nepretendavo į namą. Kelios savaitės po motinos mirties jis paėmė iš motinos namų aliuminį dubenį, mėsmalę, rankšluoščių, patalynės, todėl mano, kad palikimą po motinos mirties priėmė. Apie motinos surašytą testamentą buvo girdėjęs, bet testamentas buvo pamestas ar tai dingęs, dabar jau žino, kad testamentas yra. Supranta, kad testamentu motina išreiškė savo valią dėl palikimo, bet mano, kad P. M. išsireikalavo, kad motina P. namą paliktų. Mirus motinai jo santykiai su broliu P. ir seserimi dar labiau pablogėjo. Brolis jam neleido lankytis motinos namuose. Žemės sklypo ( duomenys neskelbtini ) po motinos mirties pats netvarkė, kas tvarkė ir ar tvarkė žemės sklypą, nežino. Nežino kas mokėjo žemės mokesčius už sklypą ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių sav., ir namą ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav., pats nemokėjo. Mano, kad už suvartotą elektros energiją name ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav., moka tas kas ir naudojasi namu, vartoja elektros energiją, t. y. P. M.. Jokių pranešimų, sąskaitų dėl mokėtinų mokesčių ar mokėjimų už namui suteiktas paslaugas – šiukšlių išvežimą, už elektros energiją, ar žemės mokesčio negauna ir nemoka. Namo ir žemės sklypo dokumentai teisiškai nesutvarkyti, nekilnojamasis turtas vis dar registruotas jo mirusios motinos vardu, todėl nuogastauja, kad žemės sklypas gali pereiti valstybės nuosavybėn. Jei dokumentai būtų teisiškai sutvarkyti, neturėtų pretenzijų. Siekia sutvarkyti palikimą, kad namas ir žemės sklypas būtų nustatyta tvarka įregistruoti, todėl prašo nustatyti juridinį faktą, kad priėmė palikimą po motinos mirties pradėdamas faktiškai palikimą valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas A. T. palaikė pareiškimą ir prašė tenkinti. Nurodė, kad V. M. priėmė palikimą po savo motinos mirties pradėdamas faktiškai palikimą valdyti – paėmė po motinos mirties motinai priklausančius daiktus, t. y. aliumininį dubenį, mėsmalę, rankšluosčius, patalynę. Dalies daiktų ( dubens ir mėsmalės ) nuotraukos yra byloje, kiti daiktai nėra išlikę. Tą faktą, kad daiktus V. M. paėmė netiesiogiai paliudijo K. O., nurodydama, kad V. M. turėjo namo raktus, kad ji dalies daiktų pasigedo. Taip pat patvirtino R. M., kuris paaiškino, kad V. M. turėjo palikėjos namo raktus. Sutinka, kad suinteresuotas asmuo P. M. mirus motinai liko gyventi jos name ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., ir tokiu būdu taip pat priėmė palikimą. Pareiškėjas V. M. nepretenduoja į visą namą, V. M. priėmus palikimą paaiškės kokią dalį paveldės. Patvirtinus juridinį faktą visa šeimą turės galimybę nustatyti bendraturčių dalis. V. M. mano, kad kiekvienas iš vaikų galėtų paveldėti po ¼ dalį palikimo. Tikslas, kad palikimas būtų teisingai padalintas. Prašo tenkinti abiejų pareiškėjų prašymus.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, P. M., prašė jo pareiškimą patenkinti, pareiškėjo V. M. pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad nuo pat gimimo 1956 m. iki dabar jis gyvena jo motinai M. M. priklausančiame name, esančiame ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav. Motina M. M. mirė ( duomenys neskelbtini ). Su motina iki pat jos mirties gyveno motinos name, prižiūrėjo motiną, tvarkė namus ir aplinką. Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nemanė, kad tai būtina. Motina buvo surašiusi testamentą, kuriuo jam paliko turtą, namą kuriame jis gyveno, todėl manė, kad to pakanka. Motinai jokio spaudimo dėl testamento sudarymo nedarė. Jis, jo sesuo, broliai, tarp jų ir V. M., apie motinos valią ( testamentą ) žinojo ir dėl to neprieštaravo. Motinos surašytą testamentą turėjo, o mirus motinai liko gyventi motinos name, prižiūrėjo namus ir aplinką, mokėjo mokesčius, skaldė malkas, ravėjo daržus, darė viską taip kaip ir darydavo iki motinos mirties. Nežino kokius motinai priklausančius daiktus iš motinos namo paėmė V., nematė kada V. ėmė pastarojo nurodytus daiktus. V. jam apie daiktų paėmimą nieko nesakė. Prašo jo pareiškimą patenkinti.

Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. M., atstovas advokatas M. N. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti, V. M. pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti V. M. pareiškimą, kadangi menkaverčių daiktų paėmimas nėra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo faktui patvirtinti. Be to, iš byloje esančio testamento matyti, kad palikėjos valia yra išreikšta, palikėja M. M. visą jai mirties dieną priklausantį turtą paliko P. M.. P. M. faktiniais veiksmai nuo palikėjos mirties priėmė turtą valdyti kaip savo, liko gyventi namuose, gyvenamąjį namą tvarko ir prižiūri, nuolat prižiūri aplinką, moka mokesčius. Šios aplinkybės yra pakankamos palikimo faktui, pradėjus palikimą faktiškai valdyti, patvirtinti. Palikimas priimamas visas, ne dalimis, todėl prašo suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. M. pareiškimą tenkinti.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo K. O. palaikė suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. M. pareiškimą. Su pareiškėjo V. M. pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad jų motina M. M. mirė ( duomenys neskelbtini ), su motina iki motinos mirties nuolat gyveno P. M., kuris, mirus motinai, liko gyventi motinos name ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. Visi vaikai žinojo apie tai, kad motina testamentu namą ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., paliko P., motina kiekvieno jų ( vaikų ) atsiklausė prieš testamentą surašydama, nei vienas iš vaikų dėl tokios motinos valios neprieštaravo. V. motinos nelankė, namų, nei motinai gyvai esant, nei po motinos mirties, neprižiūrėjo, ateidavo pas motiną tik pinigų pasiskolinti ar pavalgyti, kai su žmona susibardavo. Po motiną ištikusio insulto, ji slaugė motiną 8 mėnesius, V. nė karto sergančios motinos neaplankė, nors gyvena tame pačiame mieste ir ji pranešdavo jam apie vis blogėjančią motinos sveikatą. Nežino kokius daiktus po motinos mirties iš motinos namo paėmė V., jis apie daiktų paėmimą jai nieko nesakė. Mirus motinai, motinos name liko gyventi P., jis namus prižiūrėjo ir prižiūri, tvarko aplinką. Kai po motinos mirties ji ateidavo pas P., tai buvo pastebėjusi, kad trūksta kai kurių daiktų, tačiau namuose nuolat gyveno P., tai neklausdavo jo apie daiktus. Dėl palikimo priėmimo į notarą ji nesikreipė, nes motina testamentu palikimą P. paliko. Palikimą po motinos mirties priėmė tik P., jis liko gyventi motinos name, namą tvarkė ir prižiūrėjo. Prašo tenkinti P. M. pareiškimą.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. M. palaikė suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. M. pareiškimą. Su pareiškėjo V. M. pareiškimu nesutiko. Žino, kad motina M. M. buvo surašiusi testamentą, kuriuo namus paliko Pavelui. Visi vaikai ir V. taip pat, apie testamentą žinojo ir motinos valiai neprieštaravo. Motina turėjo namą ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., kuriame gyvena Pavel, ir žemės sklypą ( duomenys neskelbtini ). Palikimą po motinos M. M. ( duomenys neskelbtini ) mirties priėmė P. M.. Tai, kad P. tinkamai savo vardu neįregistravo dokumentų yra kitas klausimas, bet palikimą po motinos mirties priėmė P. M.. Nežino ar V. po motinos mirties iš motinos namų paėmė kažkokius daiktus, V. jam nesakė. V. raktus nuo motinos namų turėjo, gal ir ėmė kokius daiktus, jis nematė. Prašo tenkinti P. M. pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. M. pareiškimas netenkintinas, suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. M. pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo, jo atstovo, suinteresuotų asmenų, suinteresuoto asmens atstovo, liudytojų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas V. M. ir suinteresuoti asmenys K. O., R. M. ir P. M. yra M. M., mirusios ( duomenys neskelbtini ) ( mirties įrašas Nr. 40 ), vaikai. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis M. M. nuosavybės teise registruotas gyvenamasis namas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), daržinė ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), daržinė ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), daržinė ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), kiemo statiniai ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esantys ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav., taip pat 1,69 ha ploto žemės sklypas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esantis ( duomenys neskelbtini ), Švenčionių r. sav. M. M. 1993-03-24 Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. P. patvirtintu testamentu visą priklausantį jai gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemę, esančius ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav., ir visą kitą turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, paliko sūnui P. M.. Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro duomenimis, mirus ( duomenys neskelbtini ) P. M. ( P. M. ) ir ( duomenys neskelbtini ) mirus M. M. dėl jų palikimo priėmimo į Švenčionių rajono savivaldybės 3-ąjį notaro biurą nuo 2006-12-29 iki 2015-08-10 niekas nesikreipė. Testamentų registro duomenimis po M. M. mirties nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 5.1 straipsnio 1 dalį, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba ( ir ) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis ( CK 5.50 straipsnio 1 dalis ). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio ( įpėdinių ) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas ( CK 5.50 straipsnio 3 dalis ).

Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas ( vienašalis sandoris ), kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos CK 5.50 straipsnio 3 dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad: 1. priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; 2. tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; 3. įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje S.L. v. A.B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010 ). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės ( patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, gyvenimas tame name ir t.t. ) ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje S.G. v. K.G., bylos Nr. 3K-3-8/2004 ). Kaip minėta, savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje J.G. v. A.B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2007 ). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus ar kaip mirusiojo atminimą. Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko ( bendraturčio ) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt. ). Aplinkybę, kad įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą ( CPK 178 straipsnis ).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. M. įrodinėja, kad priėmė motinos M. M. ( mirusi ( duomenys neskelbtini )) palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Nurodė, kad po motinos mirties paėmė motinos daiktus – aliumininį dubenį, mėsmalę, rankšluoščių, patalynės. Suinetresuotas asmuo, pareiškėjo brolis P. M. pareiškė savarankiškus reikalavimus – prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po motinos M. M., faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Nurodė, kad liko gyventi palikėjos name, rūpinosi namu ir aplinka, mokėjo mokesčius ir turtą valdė kaip savo.

Kaip minėtą, palikimą sudaro gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., ir 1,69 ha ploto žemės sklypas, esantis ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav.

Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo paties paaiškinimais, nurodė, kad lankėsi motinos namuose, paėmė jo nurodytus daiktus, bei į bylą pateikia jo paimtų išlikusių dalies daiktų – mėsmalės ir aliumininio dubens, nuotraukas. Pareiškėjas teigia, kad į namą nepretendavo, dėl žemės sklypo naudojimo nieko paaiškinti negali, nes nežino kokia žemės sklypo būklė, žino, kad namo ir žemės sklypo dokumentai teisiškai nesutvarkyti – vis dar įregistruoti jo mirusios motinos vardu ir nori, kad dokumentai būtų teisiškai tvarkingi. Pareiškėjo sutuoktinė, liudytoja V. M., patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjas po motinos mirties paėmė mėsmalę, dubenį uogienei virti ( aliumininį ), rankšluosčių, patalynės iš namo, kuriame iki mirties gyveno sutuoktinio motina, paaiškino, kad po motinos mirties name liko gyventi sutuoktinio brolis P. M.. Pareiškėjo artimi giminaičiai – suinteresuoti asmenys R. M. ir K. O. nurodė, kad palikimą po jų motinos M. M. mirties ( duomenys neskelbtini ) priėmė jų brolis P. M., kuris po motinos mirties liko gyventi motinos name, tvarkė namus ir aplinką kaip savo turtą. Paaiškino, kad visi palikėjos M. M. vaikai ir pareiškėjas taip pat, žinojo, kad namo šeimininkas yra būtent P. M.. R. M., K. O., iš dalies ir paties pareiškėjo V. M. paaiškinimais nustatyta, kad tokie P. M. veiksmai atitiko ir jų motinos valią – surašytą testamentą, kuriuo, kaip nustatyta ir iš į bylą pateikto 1993-03-24 testamento, palikėja M. M. gyvenamąjį namą, adresu ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., ir visą jai priklausantį jos mirties dieną esantį turtą, paliko P. M.. Liudytojai G. G. ir V. N. nurodė, kad po palikėjos M. M. mirties, P. M. liko gyventi palikėjos namuose ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., prižiūrėjo namus, tvarkė aplinką ir, kuris tebegyvena savo motinos namuose iki šiol. Šie liudytojai nurodė, kad išskyrus P. M. nei vienas iš M. M. vaikų, jos namuose po jos mirties negyveno ir nesitvarkė. Liudytojų G. G. ir V. N. paaiškinimai nuoseklūs ir išsamūs, teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Savarankiškus reikalavimus pareiškęs suinteresuotas asmuo P. M. nurodė, kad priėmė motinos palikimą, liko gyventi motinos name, prižiūrėjo namus ir tvarkė aplinką, mokėjo mokesčius, ravėjo daržus ir rūpinosi turtu kaip savo.

Kaip jau minėta, palikėjos M. M. palikimą, sudaro gyvenamasis 118 kv. m ploto namas su priklausiniais ir 1,69 ha ploto žemės sklypas. Akivaizdu, kad nekilnojamasis turtas reikalauja nuolatinės priežiūros. Pareiškėjas, teigdamas, kad faktiniu valdymu priėmė palikimą, nenurodė kokiu būdu jis rūpinosi palikimu įgyvendindamas savo teisę į palikimą, kokius aktyvius veiksmus atliko ( apart daiktų – mėsmalės, aliumininio dubens, patalynės, rankšluosčius, paėmimo ), išreikšdamas savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, tokių duomenų nėra ir byloje. Be to, pareiškėjas, duodamas teisme paaiškinimus, nurodė, kad į namą, kuriame gyvena brolis P., nepretenduoja, nori, kad dokumentai būtų „teisiškai tvarkingi, įregistruoti“. Jeigu P. laiku būtų sutvarkęs dokumentus, jis dėl palikimo nesikreiptų ir pretenzijų neturėtų, bet dokumentai nėra sutvarkyti, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą. Tokie pareiškėjo paaiškinimai ir jo elgesys rodo, kad pareiškėjas mirus motinai nesiekė palikėjos turto valdyti nuosavybės teise kaip savo, o siekė nustatyta tvarka įregistruoti dokumentus. Nors pareiškėjo atstovas prašė tenkinti tiek pareiškėjo V. M., tiek suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. M. pareiškimą patvirtinti juridinį faktą, kad V. M. ir P. M. priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti, tačiau duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas priėmė palikimą – žemės sklypą, esantį ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., ir namą, esantį ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav., aktyviais veiksmais prižiūrėjo palikėjos turtą ir valdė jį kaip savo, byloje nėra.

Suinteresuotų asmenų K. O., R. M., iš dalies ir paties pareiškėjo V. M. paaiškinimais, liudytojų G. G., V. N., iš dalies liudytojos V. M. ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio suinteresuoto asmens P. M. paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad būtent P. M. aktyviais veiksmais priėmė M. M., mirusios ( duomenys neskelbtini ), palikimą – liko gyventi name, prižiūrėjo aplinką, šienavo, užtvėrė tvorą, mokėjo mokesčius, todėl priėmė savo motinos palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, V. M. pareiškimas atmetamas kaip nepagrįstas, suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. M. pareiškimas, tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nutaria:

P. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) po savo motinos M. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) mirties ( duomenys neskelbtini ) priėmė palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

V. M. pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij