- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-329-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00854-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- D. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-297-266/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei D. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Legal Balance prašė priteisti iš atsakovės D. Š. 145,42 Eur negrąžintą kreditą; 23,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 5,80 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 23 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 39 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (145,42 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 5 d.); 39 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (145,42 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei kitas paslaugas) atlyginimą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. kovo 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės D. Š. ieškovės UAB Legal Balance naudai 145,42 Eur negrąžintą kreditą; 5,80 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 9 d.); 23,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 9 d.); 23 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.); 50,60 Eur negautas pajamas (nuostolius); 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito 145,42 Eur sumos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.); 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 248,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 136 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 5,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
3. Teismas konstatavo, kad atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad pradinės kreditorės UAB BnP Finance ir atsakovės D. Š. prievoliniai santykiai atsirado 2019 m. gruodžio 5 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-6wmgvv3c (toliau – ir sutartis) pagrindu, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 150 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 40,68 Eur administravimo mokestį per 36 mėnesių terminą, t. y. iki 2022 m. gruodžio 5 d. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB BnP Finance ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu UAB BnP Finance perleido reikalavimo teisę į atsakovę D. Š. 2020 m. liepos 9 d. bylų priėmimo – perdavimo aktu Nr. 6 prie Reikalavimo perleidimo sutarties ieškovei. Nustatyta tvarka apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2020 m. liepos 9 d. ieškovės pranešimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė netinkamai vykdė prievoles, pradinė kreditorė 2020 m. birželio 8 d. išsiuntė skolininkei raginimą, tačiau skolininkei neatlikus aktyvių veiksmų, 2020 m. birželio 23 d. pranešimu vienašališkai nuo 2020 m. liepos 9 d. nutraukė sutartį.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal vartojimo kredito sutartį, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 145,42 Eur dydžio negrąžintą kreditą tenkino.
6. Teismas sprendė, kad atsakovė, kaip paskolos gavėja, negali būti atleista nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, mokėjimo, nes ieškovė, kaip paskolos davėja, 2020 m. liepos 9 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį, atsakovei pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, todėl ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės 23,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, tenkino.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės 5,80 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 9 d.), jo apskaičiavimo nekonkretizavo, tik nurodė, kad jis susidarė nuo prievolės neįvykdymo dienos iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis vartojimo kredito nuostatomis, teismas reikalavimą dėl 5,80 Eur administravimo mokesčio priteisimo tenkino ir nurodytą sumą priteisė ieškovei iš atsakovės.
8. Teismas nustatė, kad vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2022 m. gruodžio 5 d., todėl pradinė kreditorė, sudarydama su atsakove vartojimo kredito sutartį, tikėjosi gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Sutartis vienašališkai nutraukta 2020 m. liepos 9 d. Metinė palūkanų norma – 39 proc. Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas sprendė, kad susidariusioje situacijoje ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, todėl ieškovei priteisiamos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą (39 proc. metinė palūkanų norma) nuo negrąžintos kredito dalies (145,42 Eur) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) fiksuota suma, t. y. 23 Eur.
9. Teismas, vadovaudamasis sutarties nuostatomis, darė išvadą, kad ieškovei priteistina bendra palūkanų (paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo) ir negautų pajamų (kaip pelno palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos) suma negali būti didesnė nei 106,68 Eur. Sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti nefiksuoto dydžio pelno palūkanas, kaip negautas pajamas, yra ydingas, kadangi sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai būtų mažėjusios, o pasibaigus sutarties terminui nebūtų viršijusi sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip reikalauja ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 proc. dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnes nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir ne didesnes, nei nurodyta mokėjimo grafike. Teismas darė išvadą, kad atsakovė tinkamai įvykdė tik dvi pirmąsias įmokas pagal mokėjimo grafiką ir yra sumokėjusi 9,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iš 106,68 Eur mokėtinos sumos, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 50,60 Eur negautas pajamas (nuostolius) (106,68 Eur (sutartyje sulygta palūkanų suma) – 9,68 Eur (sumokėtų palūkanų suma) – 23,40 Eur (mokėjimo (pelno) palūkanų suma iki sutarties nutraukimo dienos) – 23 Eur (negautos pajamos (nuostoliai) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos), kurių pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šalys susitarė dėl 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų, todėl šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad sudarant sutartį atsakovė turėjo galimybę ir sąlygas individualiai aptarti kreditavimo sąlygas, mokėtinų įmokas, palūkanų dydžius ir mokėjimo terminus. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovei buvo išaiškintos ir nurodytos galimos pasekmės (galimos sumos) sutarties nevykdymo atveju ir su tuo atsakovė sutiko. Teismas vertino, kad nesant aiškaus ginčo šalių susitarimo dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo, jo dydžio, po sutarties nutraukimo gali būti skaičiuojamos palūkanos pagal įstatymą, bet ne pagal sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio kompensacines palūkanas nuo 145,42 Eur negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.).
11. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu, todėl tenkino. Įvertinęs tai, kad tenkinti visi ieškovės pareikšti materialaus pobūdžio reikalavimai, teismas iš atsakovės priteisė ieškovės sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur teisinės pagalbos išlaidas, taip pat 5,82 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų ir priteisti 39 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (145,42 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 5 d.), taip pat priteisti 39 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (145,42 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos bei priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.
13. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, dėl ko negaliojo sutartyje numatytas grafikas bei sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes.
14. Apeliantė pabrėžia, jog atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, negrąžinta kredito dalis tik truputį sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovė nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (145,42 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Juo labiau suma, kuri sutartyje buvo įvirtinta kaip kredito mokestis, kadangi priešingai nei šalys susitarė sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepamažėjo iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos, sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų.
15. Apeliantė vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės teisėtą lūkestį sieja su situacija, kai atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai. Šiuo atveju nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jai net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovė po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Skundžiamame sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Tuo atveju, jei atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai ji būtų sumokėjusi ne tik 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 40,68 Eur sutarties administravimo mokestį.
16. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginimo kompensuojamosioms palūkanoms, kadangi tokio reikalavimo apeliantė nereiškė. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutarties termino pabaigos datą laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data, o nesiejo su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu.
17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis priteistos iš atsakovės D. Š. 50,60 Eur negautos pajamos (nuostoliai) bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 145,42 Eur vartojimo kredito sumos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 5 d. atsakovė D. Š. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-6wmgvv3c, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 150 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 39 proc.) sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka iki 2022 m. gruodžio 5 d. Atsakovė pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. Kadangi atsakovė nesilaikė vienos esminių sutarties sąlygų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė 2020 m. birželio 23 d. atsakovei siųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu informavo apie vienašališką sutarties nutraukimą 2020 m. liepos 9 d. 2020 m. kovo 3 d. UAB BnP Finance ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Naujoji kreditorė išsiuntė atsakovei 2020 m. liepos 9 d. pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo, kuriuo pranešta, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.
21. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš atsakovės D. Š. 50,60 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties termino pabaigos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos), kadangi ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (145,42 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
22. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
23. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
24. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
25. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
26. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo iš viso sumokėti 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, o pagal byloje nustatytas aplinkybes, kurių apeliantė neginčija, atsakovė buvo sumokėjusi tik 9,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė ieškovės prašomas 23,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos ir 23 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos. Todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pagal sutarties mokėjimo grafiką likusi nesumokėta palūkanų suma – išties yra 50,60 Eur (106,68 Eur – 9,68 Eur – 23,40 Eur – 23 Eur), nes tokios sumos ieškovė galėjo tikėtis, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinio skundo reikalavimai dėl didesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iki sutarties termino pabaigos yra atmetami kaip nepagrįsti, juo labiau, kad ieškovė tokį reikalavimą grindė išimtinai sutartyje numatytų palūkanų dydžiu ir nenurodė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių konkrečiai apskaičiuoti kitokį negautų pajamų dydį. Kartu pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas nebegalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai.
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokios formos, kokį nurodė apeliantė ieškinyje (nefiksuoto dydžio), negautų pajamų priteisimas, leistų apeliantei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovės, pastarajam tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki sutarties termino pabaigos sumokant sutartyje numatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ieškovės ieškinyje pateiktu mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimo metodu.
28. Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai prašomas priteisti 39 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (145,42 Eur) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos vertino, kaip kompensacines palūkanas, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011). Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva – byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012). Todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą teisingai išnagrinėti bylą bei teisingai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą nustatyti taikytinas teisės normas ir kvalifikuoti ieškovės reikalavimą, juo labiau, kad nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su vartojimo kredito nuostatų taikymu ir teismas privalo būti aktyvus, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas.
30. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Aptariamu atveju sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 39 procentų dydžio metinės palūkanos); palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą. Tokios aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovės reikalavimas priteisti 39 proc. negauto pelno (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (145,42 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, o tai yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikštą reikalavimą kvalifikavo kaip kompensacines palūkanas bei netinkamai identifikavo reikalavimų prigimtį, kadangi ieškovės prašymas priteisti tam tikrą pinigų sumą už tai, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų, akivaizdžiai atitinka pirmiau aptartus kompensacinių palūkanų požymius.
31. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės įstatyme nustatyto dydžio, t. y. 5 proc. dydžio kompensacines palūkanas. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad jei delspinigiai viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, tai tokios netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio, o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 proc. dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52). Nurodytas aiškinimas aktualus ir kompensacinių palūkanų atveju, kadangi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 74–75 punktai). Teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).
32. Nagrinėjamu atveju nors sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 39 proc. dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo teigti, kad šalys aiškiai susitarė dėl 39 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad sudarant sutartį atsakovė turėjo galimybę ir sąlygas individualiai aptarti kreditavimo sąlygas, mokėtinų įmokas, palūkanų dydžius ir mokėjimo terminus. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovei buvo išaiškintos ir nurodytos galimos pasekmės (galimos sumos) sutarties nevykdymo atveju ir su tuo atsakovė sutiko. CK 6.2284 straipsnio 4 dalis numato, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, teko ieškovei. Svarbu ir tai, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų (0,05 proc. x 365 d.).
33. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytai atsakovės atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsižvelgiant į VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, esant neproporcingai didelei, nesant aiškaus ginčo šalių susitarimo dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo, jo dydžio, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą pripažinti nesąžininga bei negaliojančia ab initio (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Tokiu atveju, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto 5 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos nepriteisiamos.
34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės nuostatas, reglamentuojančias vartojimo sutartis ir nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovės įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Dėl nurodyto nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, tačiau yra pagrindas pripažinti nesąžininga bei negaliojančia ab initio sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 145,42 Eur vartojimo kredito sumos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
35. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Panaikinus apskųstąją pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl 5 proc. kompensacinių palūkanų priteisimo, teisėjų kolegija iš naujo perskirsto tik ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas 121 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kadangi ieškovei priteisto žyminio mokesčio dydžiui sprendimo už akių dalies panaikino faktas įtakos neturi. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo iš atsakovės ieškovei skundžiamu sprendimu už akių priteista teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina nuo 121 Eur iki 100,83 Eur, kadangi tenkinti penki materialaus pobūdžio reikalavimai iš šešių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo taip pat paliktina nepakeista.
37. Apeliacinio skundo netenkinus, už apeliacinį skundą ieškovės sumokėtos žyminio mokesčio išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio D. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės BnP Finance 2019 m. gruodžio 5 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-6wmgvv3c bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145,42 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų 42 ct) negrąžintą kreditą; 23,40 Eur (dvidešimt trijų eurų 40 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m liepos 9 d.); 5,80 Eur (penkių eurų 80 ct) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 9 d.); 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.); 50,60 Eur (penkiasdešimties eurų 60 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties termino pabaigos; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 248,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 115,83 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų ir 83 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,82 Eur (penkis eurus 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. (Įmokos kodas 5660).“
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.