Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) 5 kartus, paskutinius kartus,

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –– BK) 243 straipsniu, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu paskirta bausmė – 30 parų arešto; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 743,71 Eur dydžio bauda, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto ir 1 743,71 Eur dydžio bauda; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė konfiskuotino turto išieškojimas – lengvųjų automobilių bendrą vertę atitinkanti pinigų suma – 3 000 Eur.

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta sumažinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, bausmes visiškai sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimo ir 1743,71 Eur dydžio bauda; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones ir ją įgyti 5 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės atėmimo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 11 d., 2026 m. kovo 17 d. paleistas iš bausmės atlikimo vietos, neatlikus 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės, bauda nesumokėta, perduota antstolės N. B. kontorai išieškojimui,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

PRĮR (policijos registruojamų įvykių registro) duomenimis (duomenys neskelbtini) apie tai, kad Kauno AVPK Kauno r. PK 2022 m. birželio 16 d., 16.39 val., buvo gautas telefoninis K. J. pranešimas apie kuro vagystę (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 12 d., 16.59 val. (Bylos Nr. 1-709-1129/2025, 7 t., b. l. 171–173).

(duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 12 d. kvito Nr. 270563/99 kopija iš kurios matyti, jog 16,59 val. "D Miles" kuro 1 l kaina buvo 1,969 Eur, 70,52 l kaina 138,85 Eur (Bylos Nr. 1-709-1129/2025, 7 t., b. l. 175).

(duomenys neskelbtini) kartu su 2022 m. birželio 16 d. pareiškimu iš kurio matyti, kad pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu ,,zala_60884_213_20220616_163604794.mp4“, kuriame matoma, kad į degalinę atvyksta šviesios spalvos VW ,,Passat“ markės automobilis. Automobilio priekinis valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobiliu atvyksta du asmenys. Iš automobilio VW ,,Passat“ priekinės keleivio vietos išlipa asmuo - vyriškis, kuris vilki tamsios spalvos šortais ,,Adidas“, tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ,,Adidas“. Pagal šio asmens veido bruožus, kūno sudėjimą, įvertinant matytus L. M. asmens bruožus procesinių veiksmų atlikimo metu, šis asmuo yra panašus į L. M.. Vaizdo įraše matyti kaip šis asmuo, išlipęs iš automobilio, prieina prie automobilio bagažinės, ją atidaro. Pakėlus automobilio bagažinės dangtį, pasimato ant automobilio galo uždėti valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Po to šis asmuo paima nuo stovo degalų pylimo žarną ir ją įdeda į automobilio bagažinę. Tuo metu iš automobilio vairuotojo vietos išlipa kitas asmuo - vyriškis, vilkintis tamsios spalvos šortais, pilkos ir tamsios spalvos megztiniu, avintis raudonais sportiniais bateliais. Šis asmuo yra užsidėjęs megztinio gaubtuvą ant galvos. Šis asmuo prieina prie automobilio bagažinės. Po to automobilio vairuotojas atgal įsėda į automobilio vairuotojo vietą. Iš automobilio priekinės keleivio vietos išlipęs asmuo degalų pylimo žarną pakabina atgal į stovą ir įlipa atgal į automobilio VW Passat priekinę keleivio vietą. Jam įsėdus į automobilį, automobilis išvyksta iš degalinės. Apžiūros metu padarytos foto nuotraukos (Bylos Nr. 1-709-1129/2025, 7 t., b. l. 185–195).

PRĮR (policijos registruojamų įvykių registro) duomenų (ROIK 0122000353368) iš kurių matyti, kad Kauno AVPK Kauno miesto Kauno r. PK 2022 m. birželio 17 d., 13.49 val., gautas telefoninis K. J. pranešimas apie kuro vagystę (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 12 d., 17.53 val. (Bylos Nr. 1-709-1129/2025, 8 t., b. l. 4–6).

(duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 12 d. kvito Nr. 1664849/513 kopijos, iš kurios matyti, jog 18.34 val. "D Miles" kuro 1 l kaina buvo 1,999 Eur, 70,24 l kaina 140,41 Eur (Bylos Nr. 1-709-1129/2025, 8 t., b. l. 8).

Įvykio vietos (duomenys neskelbtini) – apžiūros 2022 m. spalio 26 d. protokolu, kurios metu nustatyta, kad degalinės teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu padarytos foto nuotraukos (Bylos Nr. 1-709-1129/2025, 8 t., b. l. 23–28).

Nuteistojo L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad šviesiai mėlynos spalvos automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio nežino, buvo pasiskolinęs iš pažįstamo, kurio nenurodys, jis apie kuro vagystes nieko nežino . Važiuodamas vogti, buvo užsidėjęs realioje tikrovėje neegzistuojančius valstybinius numerius, kuriuos turėjo nuo senai, net nežino, nuo kada juos turi, iš kur yra gavęs. Vienas iš pagrindinių valstybinių numerių buvo (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad aptariamą vagystę įvykdė automobiliu su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Vogė, nes buvo lengva galimybė pragyvenimui užsidirbti pinigų (Bylos Nr. 1-709-1129/2025, 16 t., b. l. 169–172).

Nuteistojo L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jam pateikus vaizdo įrašą pavadinimu „zala_60919_213_20220617_134524353.mp4“, pateiktą (duomenys neskelbtini) dėl 2022 m. birželio 12 d., 17.53 val., įvykdytos degalų vagystės degalinėje (duomenys neskelbtini) į degalinę automobiliu "VW Passat", žydros spalvos, valstybiniai numeriai automobilio priekyje ir gale (duomenys neskelbtini) atvyksta jis ir M. J.; jis vaizdo įraše išlipa iš automobilio priekinės keleivio vietos; vaizdo įraše jis vilki tamsiai mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis "Adidas" ir juodos spalvos šortais; jis vaizdo įraše įpila kuro į automobilio bagažinėje buvusias kuro talpas; bagažinėje buvo tos pačios kuro talpos, kurios iš jo buvo paimtos ikiteisminio tyrimo metu; M. J. vaizdo įraše taip pat išlipa iš automobilio, tik jis išlipa iš automobilio vairuotojo vietos; M. J. vaizdo įraše vilki juodos ir pilkos spalvos megztiniu, tamsiai pilkos spalvos šortus ir yra užsidėjęs megztinio gaubtuvą ant galvos, avi raudonais sportiniais bateliais; jis ir M. J. išvyko iš degalinės, tyčia nesumokėję už kurą; nemokėti už kurą buvo abu sutarę iš anksčiau; kiek tą kartą jis įpylė kuro, neprisimena; automobilis "VW Passat" priklauso M. J., o automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) buvo pavogęs (Bylos Nr. 1-709-1129/2025, 12 t., b. l. 164–165).

Liudytojos G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad, atliekant vaizdo įrašo pavadinimu "zala_60919_213_20220617_134524353.mp4", pateikto (duomenys neskelbtini) dėl 2022 m. birželio 12 d., 17.53 val. (duomenys neskelbtini), įvykdytos kuro vagystės, apžiūrą, ji atpažino asmenį, atvykusį į degalinę pilkos (sidabrinės) spalvos automobiliu "VW Passat" su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) išlipusį iš minėto automobilio priekinės keleivio vietos, vilkintį tamsios spalvos, galimai mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir juodos spalvos šortais, įpylusį kurą į minėto automobilio bagažinėje esančias talpas, po to atgal įsėdusį į minėto automobilio priekinę keleivio vietą ir išvykusį iš degalinės nesusimokėjus, kaip L. M.. Kaip ir minėjo, jį atpažino iš bendrų jo veido bruožų, kūno sudėjimo bei vaizdo įraše esantį asmenį sulyginusi su L. M. asmens nuotrauka, esančia policijos duomenų informacinėje sistemoje POLIS II; kaip ir minėjo, L. M. pažinojo vaikystėje, kada kartu mokėsi vienoje mokykloje; minėto automobilio vairuotojo, vilkėjusio raudonos spalvos sportbačiais, juodos spalvos šortais, pilkos spalvos megztiniu, neatpažino (Bylos Nr. 1-709-1129/2025, 13 t., b. l. 8).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės yra kaltininko atliktų veiksmų atvirumas. Laikoma, kad vagystė yra atvira, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suprantantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas suvokia, kad jo veiksmus mato ir supranta kiti asmenys, tačiau to nepaiso. Slaptoji vagystė gali virsti atvira, kai kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas užvaldo turtą ir įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą turtą neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Svarbu ir tai, kad veika, kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobtas turtas laikytinas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Pažymėtina, jog nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami, kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-51-719/2023).

Teismo vertinimu, kaltinamojo M. J. veiksmai kvalifikuoti kaip tęstinė nusikalstama veika, susidedanti iš 4 epizodų, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti kaltinamojo atliktų veiksmų – tyčios turinį. Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, kad įgyvendina vieną sumanymą, kuriuo gali būti ir noras toliau daryti nusikalstamas veikas. Toks sumanymas – nusikalstamų veikų darymas – yra kartotinio pobūdžio, todėl įgyvendinamas per kelis etapus, nebūtinai iš to paties šaltinio ir atskleidžiamas per nusikalstamo elgesio motyvus, intensyvumą ir kt. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ne tik objektyvieji požymiai, bet ir subjektyvusis elementas yra svarbūs siekiant nustatyti tikrąją kaltininko valią, o tuo pagrindu ir tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, kaip vieną tęstinį nusikaltimą, ar kaip nusikalstamų veikų daugetą (pvz.,, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. J., ką pats pripažino teisiamojo posėdžio metu, vagystes įvykdė turėdamas tą patį tikslą – gauti kuro, kadangi niekur nedirbo, legalaus pajamų šaltinio neturėjo, todėl nusikalstamų veikų darymas tapo pagrindiniu jo tikslu, kad galėtų naudotis automobiliu, gavus nemokamai kuro. Taigi, šiuo atveju kaltinamasis M. J. veikė turėdamas bendrą nusikalstamą sumanymą – daryti naujas nusikalstamas veikas. M. J. nuo 2022 m. gegužės 29 d. iki 2022 m. birželio 12 d. minėtuose degalinėse iš anksto susitarus ir veikiant bendrai su nuteistuoju L. M. įvykdė minėtas vagystes. Teismų praktikoje išaiškina, jog tais atvejais, kai realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nustatyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nustatančią taikomo straipsnio dalį.

Atsižvelgiant į tai ir ištyrus baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus liudytojų, nuteistojo L. M. ir paties kaltinamojo parodymus, vaizdo įrašus, tarnybinius pranešimus ir kitą rašytinę bylos medžiagą darytina išvada, kad kaltinamojo M. J. veiksmai atitinka vienos tęstinės nusikalstamos veikos požymius, todėl pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys išsamūs liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietų, vaizdo įrašų ir kitų objektų apžiūros protokolai bei paties kaltinamojo parodymai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis M. J. kaltinime nurodytu laikotarpiu ir vietose slapta pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. J. kaltė pagrobus svetimą turtą, įrodyta paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, įvykio vietos ir vaizdo įrašų iš įvykio vietos apžiūros protokolais, tarnybiniu pranešimu dėl atpažinto asmens bei kitais anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jis turėjo suvokti ir suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis turėjo realią galimybę naudotis ir disponuoti neteisėtai užvaldytu svetimu turtu. M. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nurodė, jog nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad tęstinę nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis M. J. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje kaltinamasis negydytas. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą kaltinamasis per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė. M. J. dirba (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti BK 178 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis M. J. nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. 1-3400-1109/2025 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir 1743,71 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 71 ct) bauda, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedama švelnesnė bausmė ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. M. J. paskirta bauda nekeičiama ir skiriama kartu su laisvės atėmimo bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, M. J. į šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą galutinę bausmę įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. 21.41 val. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. 14.26 val. (dvi paros).

Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-3400-1109/2025 Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2026 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. NĮ-22-612, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 3 dalimi M. J. paleistas lygtinai neatlikus 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti be intensyvios priežiūros, paskiriant M. J. pareigas pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-709-1129/2025 (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala – 132,48 Eur, 100,08 Eur, 138,85 Eur, 511,82 Eur, bendroje sumoje 883,23 Eur, priteista iš M. J. bendrininko nuteistojo L. M..

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, šioje baudžiamojoje byloje M. J. pripažintinas solidariai atsakingas civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) už padarytą žalą kartu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu nuteistu asmeniu – L. M..

Kaltinamajam M. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 1 743,71 Eur dydžio baudos bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir baudą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams ir 1 743,71 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 71 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. J. paskiriant pareigas pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu M. J. paskirtą subendrintą galutinę bausmę įskaityti bausmes, visiškai ar iš dalies atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. 21.41 val. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. 14.26 val., t. y. dvi paras.

Įpareigoti M. J. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti banko kvitą. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kaltinamajam M. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. J. pripažinti solidariai atsakingu civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio dalyje dėl 883,23 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 23 ct) turtinės žalos, kuri iš L. M. priteista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-709-1129/2025.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.