Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022-10-19 · Administracinė byla Nr. eI3-4058-609/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-19
Bylos Nr.
eI3-4058-609/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00244-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
L. P.-M.
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos etikos komisija
Administracinė byla Nr. eI3-4058-609/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00244-2022-1Procesinio sprendimo kategorija: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 19 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,dalyvaujant pareiškėjai L. P.-M., jos atstovui advokatui L. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P.-M. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. P.-M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. EK-1 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės L. P.-M.“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria Komisija nusprendė, kad pasisakydama 2021 m. gruodžio 3 d. tinklaraštyje „Gargždai United“ dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės R. L. elgesio nepasibaigus Komisijos tyrimui dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario S. K. 2021 m. gegužės 27 d. paklausimo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės R. L. deklaruojamų tarybos narės išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėja pažeidė Komisijos nario Konfidencialumo pasižadėjimo 4 punkto ir Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 4 straipsnio 3 punkto nuostatas.

Skunde nurodo, jog ji yra Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė ir 2022 m. sausio 7 d. gavo Komisijos pranešimą dėl jos atžvilgiu pradėtų tyrimų (toliau – ir Pranešimas Nr. 1), kuriame buvo nurodyta, kad vadovaujantis Komisijos veiklos nuostatų, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T11-174, (2021-02-25 redakcija Nr. T11-39) (toliau – ir Nuostatai), 10 punktu, atsižvelgiant į 2021 m. gruodžio 3 d. viešą informaciją tinklaraštyje „Gargždai United“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 21 d. raštą „Kreipimasis dėl neteisingos informacijos pateikimo“, 2022 m. sausio 5 d. Komisijos posėdyje nutarta pradėti tyrimus dėl jos 2021 m. gruodžio 3 d. pasisakymo tinklaraštyje „Gargždai United“ dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės R. L. ir dėl pasisakymo apie moksleivių pavėžėjimą „LRT plius“ televizijos 2021 m. gruodžio 13 d. 19 val. laidoje „Kultūros diena“. Ji buvo informuota, kad turi teisę pateikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, baigus tyrimą susipažinti su tyrimo medžiaga, dalyvauti posėdžiuose bei paprašyta iki 2022 m. sausio 17 d. (imtinai) pateikti paaiškinimus raštu.

Pareiškėjos vertinimu, tyrimas buvo pradėtas Nuostatų, 8.2 punkte ir Kodekso 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą. Pareiškėjos teigimu, tiek Pranešime Nr. 1, tiek Sprendime nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2021 m. sausio 5 d. posėdyje, t. y. daugiau nei po mėnesio nuo 2021 m. gruodžio 3 d. informacijos tinklaraštyje „Gargždai United“ paskelbimo, t. y. praleidus teisės aktuose nustatytą 10 dienų terminą.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, jog 2022 m. sausio 14 d. Komisiją informavo, jog iš Pranešimo Nr. 1, turinio ji nesuprato, dėl kokių priežasčių jos atžvilgiu nuspręsta pradėti tyrimą ir dėl kokių konkrečiai veiksmų ji turėtų teikti paaiškinimą. Iš Pranešimo Nr. 1 turinio jai nebuvo aišku, kiek tyrimų jos atžvilgiu buvo pradėta, nes Pranešimo Nr. 1 pradžioje buvo nurodyta apie pradėtus tyrimus, o jo pabaigoje pažymėta apie jos teises tik viename tyrime. Pareiškėja tvirtina, kad Komisija turėjo pareigą aiškiai apibrėžti tyrimo ribas ir suformuluoti, kokių Kodekso nuostatų pažeidimu ji yra kaltinama. Pareiškėjos vertinimu, Pranešimas Nr. 1 neatitiko Kodekso 7 straipsnio 10 dalies nuostatų, nes jame nebuvo apibrėžtas tyrimo dalykas, neįvardinti galimai neteisėti jos veiksmai, nesuformuluota, dėl kokių Kodekso nuostatų pažeidimo jos veiksmai bus vertinami. Prie Pranešimo Nr. 1 net nebuvo pridėta 2021 m. gruodžio 3 d. vieša informacija tinklaraštyje „Gargždai United“.

Pareiškėja pažymi, kad 2022 m. sausio 20 d. jai buvo atsiųstas dar vienas pranešimas dėl pradėtų tyrimų (toliau – Pranešimas Nr.2) bei nustatytas dviejų darbo dienų terminas paaiškinimams pateikti – iki 2022 m. sausio 24 d. Pranešime Nr. 2 buvo nurodyta, kad Komisijos 2022 m. sausio 19 d. posėdyje Pranešimas Nr. 1 buvo papildytas tuo, kad pasisakydama apie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narę R. L. 2021 m. gruodžio 3 d. tinklaraštyje „Gargždai United“, ji galimai pažeidė Komisijos nario Konfidencialumo pasižadėjimą, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario priesaiką bei Kodekso 4 straipsnio 3 punkte reglamentuotą valstybės politikų elgesio sąžiningumo principą. Be to, Pranešime Nr. 2 buvo nurodyta, kad „LRT plius“ televizijos 2021 m. gruodžio 13 d. 19 val. laidoje „Kultūros diena“ pasisakydama apie mokinių pavėžėjimą, ji galimai paskleidė tikrovės neatitinkančių informaciją, dėl ko galimai pažeidė Kodekso 4 straipsnio 3 punkte reglamentuotą valstybės politikų elgesio sąžiningumo principą.

Pareiškėja teigia, kad 2022 m. sausio 24 d. ji informavo Komisiją, kad iš Pranešimo Nr. 2 turinio neaišku, kokiais veiksmais ir kokias teisės aktų nuostatas ji pažeidė. Pareiškėja pažymi, jog Pranešimu Nr. 2 buvo prašoma pasiaiškinti tik dėl galimai pažeisto Kodekso 4 straipsnio 3 punkte reglamentuoto Valstybės politikų elgesio sąžiningumo principo.

Pareiškėja nesutinka, kad ji pažeidė Komisijos nario Konfidencialumo pasižadėjimą, nes iš straipsnio ginčui aktualioje publikacijoje akivaizdu, kad informaciją apie iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos gautus dokumentus pateikė Komisijos pirmininkas.

Pareiškėja nesutinka su Komisijos samprotavimais, nes duodama interviu, ji aiškiai įvardino, kad remiasi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos, kuri tyrimą dėl 2021 m. gegužės 27 d. Klaipėdos rajono tarybos nario S. K. rašto/paklausimo dėl tarybos narės R. L. deklaruojamų tarybos narės išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo 2021 m. lapkričio 4 d. posėdyje nusprendė perduoti Komisijai, atliktu tyrimu. Teigia, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. protokolas yra viešai skelbiamas Klaipėdos rajono savivaldybės interneto svetainėje ir su juo gali susipažinti visi to pageidaujantys asmenys.

Pareiškėja teigia, kad Sprendime nurodyti jos teiginiai nėra niekaip susiję su preliminariomis išvadomis ar vertinimais, yra tik jos, kaip Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkės, komentaras apie baigtą tyrimą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės R. L. atžvilgiu. Iš Sprendimo neaišku, kurioje konkrečiai jos pasisakymo vietoje Komisija įžvelgė jos nesusilaikymą nuo preliminarių vertinimų bei išvadų, kol nebaigtas tyrimas ir nėra Komisijos išvados, nes ji nepasisakė apie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės R. L. veiksmų atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimams.

Pareiškėja nesupranta, kokiais konkrečiai savo pasisakymais ji sukėlė visuomenės abejones dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės R. L. elgesio ir kaip tai susiję su Kodekso 4 straipsnio3 punkte įtvirtintu valstybės politikų elgesio sąžiningumo principu.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, atlikdama tyrimą, Komisija nerinko jokių įrodymų, leidžiančių pagrįsti ar paneigti Sprendime minimų jos veikų vertinimą, išimtinai rėmėsi tinklaraštyje „Gargždai United“ išspausdintoje publikacijoje „Tarybos narei R. L. ? kaltinimai dėl supainiotų interesų“ pateikta informacija.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija su skundo reikalavimu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2021 m. gruodžio 21 d. gavus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. (5.1.29 E) A5-5740 „Kreipimasis dėl neteisingos informacijos pateikimo“, šio klausimo svarstymas buvo įtrauktas į 2021 m. gruodžio 22 d. Komisijos posėdžio darbotvarkę. Kadangi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. (5.1.29 E) A5-5740) „Kreipimasis dėl neteisingos informacijos pateikimo“ keliami klausimai buvo susiję su pareiškėja, pareiškėjai nusišalinus nuo šio klausimo svarstymo, neliko Komisijos kvorumo, todėl tyrimo pradėjimo pareiškėjos atžvilgiu klausimas buvo atidėtas.

Vadovaudamasi Nuostatų 10 punktu, atsižvelgdama į 2021 m. gruodžio 3 d. viešą informaciją tinklaraštyje „Gargždai United“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 21 d. raštą „Kreipimasis dėl neteisingos informacijos pateikimo“, Komisija 2022 m. sausio 5 d. posėdyje nutarė pradėti tyrimus dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės L. P.-M. pasisakymo 2021 m. gruodžio 3 d. tinklaraštyje „Gargždai United“ dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės R. L. ir dėl informacijos apie mokinių pavėžėjimą televizijos laidoje.

Pranešimas apie pradėtus tyrimus pareiškėjai buvo išsiųstas 2022 m. sausio 7 d. jos elektroninio pašto adresu, ji buvo informuota apie jos teisę iki 2022 m. sausio 17 d. (imtinai) pateikti paaiškinimus raštu dėl pasisakymo 2021 m. gruodžio 3 d. tinklaraštyje „Gargždai United“ išspausdintoje publikacijoje „Tarybos narei R. L. – kaltinimai dėl supainiotų interesų“ ir dėl pasisakymo „LRT plius“ televizijos 2021 m. gruodžio 13 d. 19 val. rodytoje laidoje „Kultūros diena“ dėl mokinių pavėžėjimo.

2022 m. sausio 20 d. pareiškėjai buvo išsiųstas Pranešimas Nr. 2 dėl jos atžvilgiu pradėtų tyrimų, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie galimą Komisijos nario Konfidencialumo pasižadėjimo nuostatų pažeidimą, galimą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario priesaikos sulaužymą bei galimą valstybės politikų elgesio sąžiningumo principo pažeidimą. Dėl pareiškėjos pasisakymo „LRT plius“ televizijos 2021 m. gruodžio 13 d. 19 val. laidoje „Kultūros diena“ apie mokinių pavėžėjimą ir galimą tikrovės neatitinkančių faktų pateikimą bei galimą Kodekso 4 straipsnio 3 punkte reglamentuoto valstybės politikų elgesio sąžiningumo principo pažeidimą.

Atlikusi tyrimą ir įvertinusi visus įrodymus, vadovaudamasi Nuostatais, Komisija priėmė Sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad Pranešime Nr. 1 ir Pranešime Nr. 2 buvo nurodyta, kad tyrimas pradėtas dėl Etikos komisijos nario Konfidencialumo pasižadėjimo 4 punkto pažeidimo, kad pareiškėja yra kaltinama Kodekso 4 straipsnio 3 punkto pažeidimu.

Atsakovės vertinimu, pranešimuose nurodyta informacija buvo pakankama pareiškėjos teisei į gynybą įgyvendinti, šia teise pareiškėja pasinaudojo. Faktą, kad pareiškėja suprato, kuo yra kaltinama, patvirtina pareiškėjos 2022 m. sausio 24 d. pateikto paaiškinimo turinys.

Atsakovė pažymi, kad kaip Komisijos narei, pareiškėjai turėjo būti žinoma, ką reiškia Kodekso 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintas valstybės politikų elgesio sąžiningumo principas. Atsakovė papildomai pažymi, kad pats asmuo turi pareigą būti aktyvus, domėtis vykstančiu tyrimu.

Atsakovė nesutinka su skundo argumentu dėl tyrimų pradėjimo termino praleidimo. Nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 21 d. rašte „Kreipimasis dėl neteisingos informacijos pateikimo“ keliamų klausimų svarstymas buvo įtrauktas į 2021 m. gruodžio 22 d. Komisijos posėdžio darbotvarkę. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 21 d. rašte „Kreipimasis dėl neteisingos informacijos pateikimo“ keliami klausimai buvo susiję su pareiškėja, pareiškėjai nusišalinus nuo jų svarstymo, neliko Komisijos kvorumo, dėl šios priežasties klausimas dėl tyrimo pareiškėjos atžvilgiu pradėjimo buvo nukeltas, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. sausio 5 d. buvo 5 nedarbo dienos, šventiniu laikotarpiu daug kas atostogavo. Atsakovės teigimu, Nuostatų 8 punkto reikalavimas negalėjo būti įgyvendintas dėl objektyvių priežasčių.

Atsakovė pažymi, kad Pranešimas Nr. 2 pareiškėjai buvo išsiųstas, įvertinus jos 2022 m. sausio 14 d. paaiškinimo turinį, 2022 m. sausio 19 d. Komisijos posėdyje nusprendus Pranešimą Nr.1 papildyti, o ne formuluojant naujus pažeidimus.

Vertindama Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių veiklos atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį nuostatoms, Komisija išnagrinėjo ir nustatė, kad suteikdama informaciją apie Komisijos prašymu gautą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadą bei rekomendacijas dar nepasibaigus atliekamam tyrimui dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės R. L. deklaruojamų tarybos narės išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėja galimai pažeidė Komisijos nario Konfidencialumo pasižadėjimo nuostatas ir Kodekso sąžiningumo principą.

Atsiliepimas

Atsakovės vertinimu, Sprendime yra nurodytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, nurodyta, kuo pasireiškė Komisijos nario Konfidencialumo pasižadėjimo ir Kodekso 4 straipsnio 3 punkte įtvirtinto valstybės politikų elgesio sąžiningumo principo pažeidimas, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, Nuostatų 32.2 punktą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. EK-1 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės L. P.-M.“ dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vertinant pareiškėjos teisę ginčyti Sprendimo dalį, pažymėtina tai, kad Sprendimu buvo pripažinta, jog pareiškėja pažeidė Komisijos nario Konfidencialumo pasižadėjimo 4 punktą ir Kodekso 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintą valstybės politikų elgesio sąžiningumo principą. Pareiškėja yra politikė, tai yra asmuo, aktyviai dalyvaujantis visuomenės gyvenime, gaunantis visuomenės pasitikėjimo ir atstovavimo viešajam interesui įgaliojimą – per politinį mandatą, galių delegavimą, platų socialinį pripažinimą ir pasitikėjimą. Vien tik konstatavimu, kad pareiškėja nesilaikė ar pažeidė teisės aktų nuostatas, pareiškėjai sukeliamos neigiamos pasekmės jos tolimesnei politinei veiklai. Dėl priimto Sprendimo pareiškėja atsiduria blogesnėje padėtyje su tais politikais, kurių atžvilgiu toks sprendimas nėra priimtas, be to, Sprendimas pareiškėjai gali užkristi kelią ateityje užimti tas pareigas, kuriose reikalaujama nepriekaištingos reputacijos.

Kadangi Sprendimas pareiškėjai sukelia atitinkamas pasekmes, jis gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: 1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija; 2) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų darbo ir sprendimų priėmimo tvarką vadovaujantis šiuo kodeksu nustato institucijų, kurios jas sudarė, veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.

Nuostatų 7.3 punkte pažymėta, jog Etikos komisija tiria ir priima sprendimus dėl Savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms.

Valstybės politiko elgesio tyrimas gali būti pradėtas ne vėliau kaip per 10 dienų, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie Politiko galimai padarytą Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje Politikas eina pareigas, veiklą ir elgesį reglamentuojančiuose teisės aktuose Politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie Politiko galimai padarytą pažeidimą. Komisija tiria pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip 1 metai. Anoniminių skundų Komisija nenagrinėja. Komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas Politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai Politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus Komisija gali, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui pratęsti šiame punkte nustatytą terminą. Komisija per 5 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja Politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus dokumentus apie padarytą pažeidimą ir prašo Politiko iki pranešime nurodytos datos pateikti Komisijai rašytinį paaiškinimą. Komisija šį pranešimą Politikui įteikia asmeniškai ar siunčia elektroniniu paštu, ar paštu. (Nuostatų 8-10 punktai).

Kodekso 7 straipsnio 11 dalyje bei Nuostatų 29 punkte numatyta, jog Komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio Kodekso 9 straipsnyje (Nuostatų 32 punkte) numatytus sprendimus. Apie Etikos komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios turi būti pranešta Politikui. Jo neatvykimas į Komisijos posėdį ar paaiškinimo nepateikimas nekliudo Komisijai priimti sprendimą.

Kodekso 9 straipsnyje nustatyta, jog valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Etikos komisija gali priimti šiuos sprendimus: 1) konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų; 2) apsiriboti svarstymu Etikos komisijoje; 3) konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus; 4) rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su šiame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; 5) rekomenduoti viešai atsiprašyti; 6) įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad „Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra <...> neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.“

Vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra teisėtas bei pagrįstas, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus teisinius santykius, kurių srityje buvo priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, tačiau skirtinguose teisiniuose santykiuose reikalavimai dėl priimamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti skirtingi (pagal minimaliai būtinų prielaidų ir sąlygų sprendimui priimti apimtį, pobūdį ir pan.), nes gali būti sąlygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant, ar ginčijamas administracinis aktas atitinka minėtus reikalavimus, turi būti nustatoma, kokius specifinius reikalavimus administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui kelia teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius santykius, t. y., turi būti nustatoma, kokios faktinės aplinkybės ir kokia apimtimi sudaro minimaliai būtinas prielaidas bei sąlygas priimti administracinį aktą, kad juo asmeniui būtų galima sukurti, panaikinti ar pakeisti subjektines teises ir pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-493-438/2016).

Kaip vieną iš procedūrinių pažeidimų pareiškėja nurodo tai, jog buvo pažeistas teisės aktais nustatytas reikalavimas tyrimą pradėti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pagrindo atsiradimo.

Pareiškėja teigia, jog tyrimo atlikimo metu Komisija pažeidė Kodekso 7 straipsnio 10 dalį ir Nuostatų 10 punktą, nes pranešimuose neapibrėžė tyrimo dalyko, neįvardino vertinamų aplinkybių ir nesuformulavo, kokių konkrečiai teisės aktų požiūriu jos elgesys bus vertinamas, nepateikė viešos informacijos, išspausdintos 2021 m. gruodžio 3 d. tinklaraštyje „Gargždai United“.

Nežiūrint į tai, kad Komisijos 2022 m,. sausio 5 d. posėdyje buvo nutarta pradėti tyrimą dėl pareiškėjos pasisakymo 2021 m. gruodžio 3 d. publikacijoje „Tarybos narei R. L. – kaltinimai dėl supainiotų interesų“ tinklaraštyje „Gargždai United“ ir tyrimą dėl pareiškėjos pasisakymo apie vaikų pavėžėjimą „LRT plius“ televizijos 2021 m. gruodžio 13 d. 19 val. rodytoje laidoje „Kultūros diena“, iš Sprendimo turinio matyti, jog vadovaudamasi Nuostatų 7.3 ir 8 2 punktais, Komisija atliko tyrimą dėl pareiškėjos pasisakymo 2021 m. gruodžio 3 d. publikacijoje „Tarybos narei R. L. – kaltinimai dėl supainiotų interesų“ tinklaraštyje „Gargždai United“.

Kadangi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 21 d. rašte „Kreipimasis dėl neteisingos informacijos pateikimo“ nebuvo keliami klausimai, susiję su pareiškėjos pasisakymu 2021 m. gruodžio 3 d. publikacijoje „Tarybos narei R. L. – kaltinimai dėl supainiotų interesų“ tinklaraštyje „Gargždai United“, darytina išvada, jog tyrimas dėl pareiškėjos elgesio buvo pradėtas Kodekso 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, atitinkamai Nuostatų 8.2 punkto, pagrindu.

Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje ir Nuostatų 8 punkte reglamentuotas tyrimo pradėjimo terminas yra naikinamasis, todėl jam pasibaigus, jokie tolimesni veiksmai nebegalimi. Įvertinus tai, jog sprendimas pradėti tyrimą dėl pareiškėjos pasisakymo 2021 m. gruodžio 3 d. publikacijoje „Tarybos narei R. L. – kaltinimai dėl supainiotų interesų“ tinklaraštyje „Gargždai United“ ir jo atitikties Komisijos nario Konfidencialumo pasižadėjo 4 punkto, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 2 punkto ir Kodekso 4 straipsnio 3 punkto nuostatoms buvo priimtas tik 2022 m. sausio 5 d., darytina išvada, jog tyrimas buvo pradėtas, pasibaigus Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje ir Nuostatų 8 punkte nustatytam terminui. Kadangi Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje ir Nuostatų 8 punkte reglamentuotas tyrimo pradėjimo terminas yra naikinamasis, atsakovės argumentai, jog pareiškėjai nusišalinus nuo su ja susijusių klausimų svarstymo, neliko Komisijos kvorumo, jog laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. sausio 5 d. buvo 5 nedarbo dienos ir šventiniu laikotarpiu daug kas atostogavo, neturi reikšmės, todėl nevertintini.

Kodekso 8 straipsnio 1 dalyje, atitinkamai Nuostatų 10 punkte, įtvirtina, jog valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę teikti Komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus. Nuostatų 10 punktas numato, jog Komisija per 5 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą.

Teisminėje praktikoje yra pasisakyta, jog turėdama pagrindą pradėti tyrimą, įgyvendindama jai suteiktas teises, remdamasi gauta medžiaga, Komisija privalo konkretizuoti, kokiu pagrindu Komisija pradeda tyrimą bei kokios konkrečios teisės normos pažeidimu yra kaltinamas politikas. O nesant duomenų, kad politikas būtų gavęs pranešimą, kuriame būtų nurodyta, kokio konkretaus Kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas, yra pažeidžiamos Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 7 straipsnio 10 dalies nuostatos (žr., pvz., Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-557-162/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pritardamas pirmiau nurodytiems Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo argumentams, yra pažymėjęs, jog nenurodant asmeniui, kurio veiklos tyrimas atliekamas, kokiu konkrečiu Kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas ir nepasiūlant jam pateikti paaiškinimo, akivaizdžiai suvaržomos jo procesinės teisės (pvz., asmens teisė į gynybą), todėl toks procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas nežymiu, neturinčiu įtakos ginčo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1942-756/2015).

Pažymėtina tai, jog pareiga apibrėžti kaltinimą ir apie tai pranešti pareiškėjui, tenka tyrimą pradėjusiai atsakovei. Iš pareiškėjai siųstų pranešimų turinio matyti, jog viename iš jų konkrečių teisės normų nuostatos nenurodomos, o kitame pranešime ir Sprendime nurodyti teisės aktai, kurių pažeidimu yra kaltinama pareiškėja, skiriasi. Darytina išvada, jog nuo pat tyrimo pradžios pareiškėja galėjo nesuprasti, kokio konkrečiai pažeidimo padarymu ji yra kaltinama ir dėl ko ji galėtų pateikti paaiškinimus, teikti prašymus ar įrodymus. Nežiūrint į tai, jog prie vieno iš pranešimų buvo pridėtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 21 d. raštas „Kreipimasis dėl neteisingos informacijos pateikimo“, minėta, jog šiame rašte nebuvo keliami klausimai, susiję su pareiškėjos pasisakymu 2021 m. gruodžio 3 d. publikacijoje „Tarybos narei R. L. – kaltinimai dėl supainiotų interesų“ tinklaraštyje „Gargždai United“.

Akivaizdu, jog Sprendimas buvo priimtas, pažeidžiant esmines tokiems sprendimams priimti taikytinas procedūras ir, kaip jau analizuota pirmiau, terminus, o tokius pažeidimus traktuoti kaip neesminius teisinio pagrindo nėra, nes tokie pažeidimai leidžia suabejoti priimto Sprendimo objektyvumu ir teisingumu.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Todėl vien esminiai procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą naikinti Sprendimą kaip neteisėtą.

Atsižvelgiant į tai, jog Sprendimas naikintinas dėl esminiu laikytino procedūrinio pažeidimo, dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių nebepasisakytina. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pareiškėja prašo jai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur atstovavimo išlaidos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas patenkintas visiškai, pareiškėja įgijo teisę į patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30,00 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą, t. y. 22,50 Eur (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys).

Žyminio mokesčio mokėjimo prievolė sąlygota ABTĮ, todėl pareiškėjos patirtos išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu, laikytinos būtinomis.

Kadangi į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 5 patvirtina, jog pareiškėja banke Swedbank AB 2022 m. kovo 1 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, ši suma pareiškėjai iš atsakovės priteistina.

Byloje esanti atstovavimo sutartis patvirtina, jog pareiškėją atstovavo advokatų R. A. ir L. Ž. kontoros advokatas L. Ž.. Advokato darbo ataskaita patvirtinta, jog prašomą priteisti 300 Eur atstovavimo išlaidų sumą sudaro susipažinimo su administracinės bylos medžiaga, pasirengimo bylos nagrinėjimui ir pareiškėjos atstovavimo teismo posėdyje išlaidos. 2022 m. rugsėjo 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos išrašas iš Luminor banko patvirtina, jog už teisines paslaugas pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. advokato darbo ataskaitą pareiškėja advokatui L. Ž. sumokėjo 300 Eur.

Kadangi prašoma priteisti 300 Eur atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios už skundo surašymą priteistinos sumos, ji pareiškėjai priteistina.

Iš viso pareiškėjai priteistina 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. EK-1 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės L. P.-M.“ dalį, kuria Komisija nusprendė, jog pasisakydama 2021 m. gruodžio 3 d. tinklaraštyje „Gargždai United“ dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės R. L. elgesio nepasibaigus Etikos komisijos tyrimui dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario S. K. 2021 m. gegužės 27 d. paklausimo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės R. L. deklaruojamų tarybos narės išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėja pažeidė Etikos komisijos nario Konfidencialumo pasižadėjimo 4 punkto ir Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3 punkto nuostatas.

Priteisti pareiškėjai L. P.-M. 322,50 (tris šimtus dvidešimt su Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Etikos komisijos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Eglė KiaurakytėLaimutė JokubauskaitėRomanas Klišauskas