- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- eI2-3848-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01912-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- B. S. S. A. J.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir teisėjos Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. S. A. J. (B. S. S. A. J.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis B. S. S. A. J. (B. S. S. A. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (15-01)31-/(15/5-5)44U „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Šengeno vizos Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. S. S. A. J.“ (toliau – ir Sprendimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (el. b. l. 1 – 6).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog iki 2020 m. balandžio 23 d. jis turėjo galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje. 2020 m. balandžio 10 d. atsakovui pateikė prašymą su priedais išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje su tikslu tęsti studijas viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) mokykloje.
2020 m. gegužės 25 d. elektroniniu laišku VŠĮ (duomenys neskelbtini) mokyklai buvo išsiųstas atsakovo Sprendimas, kuriuo atsakovas nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir atšaukti išduotą Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Sprendime yra pateikiama klaidinanti informacija apie pareiškėjo statusą, paneigiama nekaltumo prezumpcija, pareiškėjas nepagrįstai įvardijamas kaip keliantis grėsmę Lietuvos visuomenei, be jokio teisinio pagrindo yra teigiama, kad pareiškėjas pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas, jo veiksmai neva sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei tikimybę ateityje. Sprendime, be kita ko, yra teigiama neva pagrįstai galima teigti, kad ir ateityje pareiškėjas gali daryti naujus nusikaltimus. Atsakovas Sprendimą išsiuntė VŠĮ (duomenys neskelbtini) mokyklai naudojamu bendruoju elektroniniu pašto adresu. Sprendimu paviešino ypatingai jautrią informaciją apie pareiškėjo asmens duomenis, jo statusą bei atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, juos pateikdamas tokiame kontekste, tarsi jau būtų įrodyta, kad pareiškėjas padarė nusikaltimą, dėl kurio šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas.
Pareiškėjui 2019 m. gruodžio 9 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjas buvo informuotas, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (duomenys neskelbtini)-ajame skyriuje (toliau – ir Ikiteisminio tyrimo įstaiga) yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl minėtos nusikalstamos veikos (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas). Tuomet pareiškėjas sužinojo, kad mergina, su kuria bendravo, yra nepilnametė bei jis yra įtariamas tuo, kad pažeidė jos lytinio apsisprendimo laisvę. Pažymi, kad Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas nebuvo sulaikytas, areštuotas ar kitaip apribota jo laisvė, išskyrus pareigą kartą per savaitę registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos bei asmens dokumentų paėmimą. 2020 m. birželio mėnesį numatyta potencialios nukentėjusiosios teismo psichiatrinė ekspertizė, todėl nuo 2020 m. sausio mėn. vidurio Ikiteisminiame tyrime jokie veiksmai su pareiškėju nebuvo atliekami, yra laukiama minėtos ekspertizės atlikimo. Po įtarimų pareiškėjui įteikimo bei Ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu pradėjimo, pareiškėjas toliau nevaržomai gyveno Lietuvoje, studijavo bei patyrė tik nežymius suvaržymus.
Pareiškėjas akcentuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu galioja nekaltumo prezumpcija. Nurodo, jog pareiškėjas yra laikomas įtariamuoju vis dar vykstančiame ikiteisminiame tyrime. Nėra aišku, kokiu pagrindu bei kokiais duomenimis vadovaudamasis atsakovas Sprendime daro išvadas, kad pareiškėjas yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas bei toliau vykdys nusikaltimus, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Aplinkybė, kad užsienietis yra įtariamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, savaime nesudaro pagrindo visais atvejais teigti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.
Atkreipia dėmesį, kad kartu su Sprendimu Sprendime minimos Policijos departamento išvados atsakovas nepateikė. Su Sprendimu yra pateikta tik 2020 m. gegužės 21 d. informacija apie pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) svetainės bei tos pačios datos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį pirmasis puslapis.
Nurodo, jog nėra aišku, ar potencialios nukentėjusiosios atstovo skundas apskritai yra pagrįstas ir, ar pareiškėjui bus pareikšti kaltinimai bei jis bus teisiamas. Esant tokioms išvardytoms aplinkybėms, neabejotina, kad Sprendime konstatuojami faktai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl ir pareiškėjo pavojingumas Lietuvos visuomenei bei viešajai tvarkai yra tik menamas ir niekuo nepagrįstas, kadangi pareiškėjo atžvilgiu ne tik, kad nėra priimta jokių apkaltinamųjų nuosprendžių, tačiau jis apskritai nėra ir nebuvo teisiamas, o šiuo metu atliekamo Ikiteisminio tyrimo baigtis nėra aiški. Sprendimo įsiteisėjimas reikštų ne tik galimybės pareiškėjui tęsti studijas atėmimą bei finansinius nuostolius, tačiau ir tai, kad pareiškėjas turėtų būti areštuotas ir Ikiteisminio tyrimo baigties būtų priverstas laukti areštinėje arba kitu būdu jam būtų apribotas laisvas judėjimas Lietuvoje, kadangi Sprendimu jam yra atimta teisė laikinai gyventi Lietuvoje.
Pažymi, kad pareiškėjas Lietuvoje studijuoja (duomenys neskelbtini) ir leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jam yra būtinas studijoms užbaigti, kurias pagal sutartį su VŠĮ (duomenys neskelbtini) mokykla turėtų būti baigtos 2021 m. sausio 17 m. Už studijas pareiškėjas yra sumokėjęs 39 500 eurų. Taigi studijų nutraukimas dėl atsakovo Sprendimo reikštų ne tik tai, kad pareiškėjas negaus planuoto diplomo bei teisės (duomenys neskelbtini), tačiau tai taip pat reikš, kad pareiškėjas neteks sumokėtų 39 500 eurų už mokslą, kurie jam nebūtų grąžinti, jeigu studijų jis negalėtų tęsti dėl atsakovo priimto skundžiamo Sprendimo.
Dėl vykdomo Ikiteisminio tyrimo pareiškėjas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl Sprendimo įsiteisėjimas reikštų, jog pareiškėjas turėtų būti areštuotas ir Ikiteisminio tyrimo baigties būtų priverstas laukti areštinėje arba kitu būdu jam būtų apribotas laisvas judėjimas Lietuvoje, kadangi Sprendimu jam yra atimta teisė laikinai gyventi Lietuvoje. Kadangi šiuo metu yra sunku prognozuoti, kada bus užbaigtas Ikiteisminis tyrimas, pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) metų studentas, dėl neteisėto atsakovo Sprendimo patirtų nepagrįstai ir neproporcingai didelius suvaržymus bei jo teisių pažeidimus. Tuo atveju jeigu Ikiteisminis tyrimas baigsis nepareiškiant pareiškėjui kaltinimų, taip iš esmės pripažįstant, kad Ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino nusikalstama veika, kuria pareiškėjas yra įtariamas, reikštų, jog jis ne tik nepagrįstai neteko galimybės užbaigti studijas VŠĮ (duomenys neskelbtini) mokykloje, neteko didelės pinigų sumos, sumokėtos už studijas, tačiau dar ir buvo nepagrįstai suvaržyta jo laisvė.
Atkreipia dėmesį, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes jame pareiškėjo tariamas pavojingumas bei atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje yra grindžiami išimtinai tik viena aplinkybe - Ikiteisminis tyrimo vykdymu, Sprendime neatsižvelgiama į tai, kokias pasekmes jis sukels pareiškėjui, todėl Sprendimas privalo būti panaikintas, o pareiškėjo prašymas išduoti jam laikinai leidimą gyventi Lietuvoje mokymosi tikslais turi būti svarstomas iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 15 – 19).
Migracijos departamentas nurodo, jog 2020 m. balandžio 24 d. gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-5519, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pažymi, kad spręsdamas leidimo gyventi klausimus, vadovaujasi ne konkretaus ikiteisminio tyrimo pareigūno išvada, o Policijos departamento išvada. Teigia, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir gautą Policijos departamento išvadą, turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamento turimais duomenimis, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. lapkričio 23 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 149 straipsnio 3 dalį. 2019 m. gruodžio 9 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju. Įtariama, kad jis bute, pasinaudojęs dėl apsvaigimo nuo alkoholio bejėgiška nepilnametės būkle, lytiškai santykiavo su pastarąja prieš jos valią. 2020 m. gruodžio 9 d. jam paskirtos kardomosios priemonės. Pažymi, kad pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas.
Nurodo, jog pareiškėjui inkriminuojamo nusikaltimo pobūdis neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų, todėl pagrįstai, anot atsakovo, galima teigti, kad ir ateityje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Pareiškėjas pagrįstai kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, jo veiksmai sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei tikimybę ateityje. Vertinant nurodytų aplinkybių visumą, kuri patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir visuomenei (ši grėsmė yra reali ir akivaizdi, ji grindžiama nustatytais faktais), atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje pažeistų visuomenės interesus, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas ir nėra žinoma, kokia bus tokio tyrimo baigtis. Migracijos departamentas negali daryti jokios kitos išvados, tik tą, kad Policijos departamento išvada pagrįsta.
Atkreipia dėmesį, kad ginčijamame Sprendime nenagrinėjo pareiškėjo kaltumo arba nekaltumo dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo klausimo ir savo Sprendime nekonstatavo, kad pareiškėjas yra kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.
Pareiškėjo įvardinamos aplinkybės, kad jis nebuvo suimtas, o jam paskirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas išvykti, neva parodo, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kurie atlieka ikiteisminį tyrimą, laiko, kad pareiškėjas nėra pavojingas Lietuvos Respublikos visuomenei ir nėra prielaidų riboti jo laisvą judėjimą Lietuvoje, yra visiškai nepagrįstos ir visiškai nesusijusios su užsieniečių teisinės padėties reguliavimu Lietuvoje.
Vadovaujantis proporcingumo principu, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes (negautas diplomas, prarastos piniginės lėšos).
Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog dėl panaikintos vizos ir neišduoto leidimo laikinai gyventi jis bus areštuotas ir ikiteisminio tyrimo baigties turės laukti areštinėje, nepagrįsti. Pažymi, kad užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo, išsiuntimo ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, negali būti priimtas, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui yra pritaikyta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, atsakovas Sprendimu nesprendė pareiškėjo grąžinimo/išsiuntimo klausimo į kilmės valstybę. Toks klausimas bus sprendžiamas teisėsaugos institucijoms priėmus galutinį sprendimą dėl pareiškėjui inkriminuojamų nusikaltimų.
Paaiškina, jog išsiuntė Sprendimą VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykla naudojamu bendruoju elektroniniu pašto adresu, kurį nurodė pareiškėjas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus AVPK) atsiliepimo į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (15/5-01)3I-/ (15/5-5)44U „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Šengeno vizos Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. S. S. A. J.“, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas B. S. S. A. J. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.
2020 m. balandžio 10 d. Migracijos departamente buvo gautas pareiškėjo, ketinusio mokytis VšĮ (duomenys neskelbtini) mokykloje, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi).
Migracijos departamentas 2020 m. balandžio 16 d. išsiuntė paklausimą Nr. (15/4-4) 10K-13831 Policijos departamentui, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.
2020 m. balandžio 24 d. Migracijos departamentas gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-5519, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. lapkričio 23 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 149 straipsnio 3 dalį (Nepilnamečio asmens išžaginimas).
2019 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju. Pareiškėjas įtariamas, kad jis bute, pasinaudojęs dėl apsvaigimo nuo alkoholio bejėgiška nepilnametės būkle, lytiškai santykiavo su pastarąja prieš jos valią.
2020 m. gruodžio 9 d. pareiškėjui paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas).
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Taigi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Pažymėtina, jog Įstatymo nuostatas detalizuoja Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (teisės akto 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija), (toliau - ir Aprašas). Aprašo 70 punktas numato, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei teikia Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas).
Kaip minėta, 2020 m. balandžio 24 d. Migracijos departamentas gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-5519, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. lapkričio 23 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 149 straipsnio 3 dalį. Šiame Ikiteisminiame tyrime pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. buvo pripažintas įtariamuoju, t.y. įtariama, kad pareiškėjas bute, pasinaudojęs dėl apsvaigimo nuo alkoholio bejėgiška nepilnametės būkle, lytiškai santykiavo su pastarąja prieš jos valią. Nustatyta, kad LR BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, kuri inkriminuojama pareiškėjui, kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas (LR BK 11 straipsnio 5 dalis).
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, konstatuotina, jog Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi Policijos departamento išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Sutiktina su atsakovu, jog Migracijos departamentas nėra įgaliota institucija kvestionuoti Policijos departamento pateiktų išvadų, kuriose aiškiai nurodoma, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei, o ypač į tai, kokia nusikalstama veika inkriminuojama pareiškėjui, t. y. nepilnamečio asmens išžaginimas, todėl Migracijos departamentas negali daryti jokios kitos išvados, tik tą, kad Policijos departamento išvada pagrįsta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis Policijos departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas, be kita ko, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr. 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, t. y. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3262-602/2019). Faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Atitinkamo asmens elgesys turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1048-624/2017). Teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019). 21. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Įstatyme vartojama sąvoka užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju atsakovas remdamasis Policijos departamento išvadoje nurodomomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo (užsieniečio) gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.
Nagrinėjant skundo argumentus, susijusius su pareiškėjui pareikštais įtarimais dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kuri kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas ir paskirtomis kardomosiomis priemonėmis, akcentuotina, kad sprendžiant leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimus yra taikomos specialiojo Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios šiuos teisinius santykius, t. y. nenagrinėjami ir nesprendžiami klausimai, kuriuos reglamentuoja LR BK nuostatos. Nei Migracijos departamentas, nei teismas, atsisakydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesprendžia klausimo, ar asmuo (užsienietis) yra padaręs nusikaltimą(us), jei yra padaręs, – tai ar kompetentingos institucijos yra teisingai įvertinusios šių nusikaltimų sudėtį, ar pagrįstai toks asmuo turi įtariamojo statusą bei nevertina atliekamų Ikiteisminio tyrimo veiksmų tiriant, šiuo atveju, galimai padarytą sunkų nusikaltimą.
Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. priimta nutartis, administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014), tai pat, kad vien formalus Įstatymo 45 str. numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3329- 662/2017, 2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017 ir kitos).
Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su Migracijos departamento nuomone, jog vadovaujantis proporcingumo principu, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes (diplomo negavimas, piniginių lėšų praradimas).
Teismas taip pat visiškai sutinka su Migracijos departamentu, jog nepagrįsti yra pareiškėjo teiginiai, kad dėl panaikintos vizos ir neišduoto leidimo laikinai gyventi jis bus areštuotas ir Ikiteisminio tyrimo baigties turės laukti areštinėje. Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos neleidžiama ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, grąžinimo, išsiuntimo ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, negali būti priimtas, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kurios apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjui yra pritaikytos kardomosios priemonės (pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas), todėl iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas nesprendė pareiškėjo grąžinimo/išsiuntimo klausimo į kilmės valstybę. Pažymėtina, jog minėtas klausimas, kaip kad savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas, bus išspręstas priėmus galutinį sprendimą dėl pareiškėjui inkriminuojamų nusikaltimų.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – atsisakymui išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, kurio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Taigi, teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (15/5-01)3I-/ (15/5-5)44U „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Šengeno vizos Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. S. S. A. J.“, kadangi ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo B. S. S. A. J. (B. S. S. A. J.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.