Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimo D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 13 d., apie 13.30 val., policijos įstaigoje policijos pareigūnui pateikė melagingus duomenis, nurodydamas savo asmenybę – R. G.. D. R. buvo surašytas protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str..

Institucijos teigimu, teismas nagrinėdamas ankstesnes analogiškas bylas, pripažįsta, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, melagingai pateikdamas savo asmens duomenis – prisistatydamas kitu asmeniu, padaro administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 187² str. 2006 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime aiškinama, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esančiais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų turinio samprata, taip pat šių teisės nuostatų taikymo praktika, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse analogiškose bylose. Teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., D. R. atžvilgiu, kuris, siekdamas išvengti atsakomybės už administracinį teisės pažeidimą, prisistatė R. G. asmens duomenimis, ne tik pažeidžia asmens – R. G. teises ir laisves, dėl ko minėtas asmuo be pagrindo gali būti įtrauktas į administracinį procesą, kuriam realiai kiltų administracinė atsakomybė už nepadarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ir pateisina D. R. elgesį, t.y. siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, tuo formuodamas praktiką, kad kiekvienas, administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, gali ir turi teisę pasinaudoti kito asmens duomenimis ir taip galimai išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. numatyta administracinė atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingą pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą.

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad D. R. policijos pareigūnams, tiriantiems jo padarytą administracinės teisės pažeidimą, nurodė neteisingus savo duomenis, tokiu būdu siekdamas išvengti atsakomybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba? v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007). Iš minėtų teisės aktų nuostatų išplaukia, kad asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą teisei priešingą veiką, netaikoma atsakomybė tiek už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje (BK 235 str.), tiek už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje (Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011. Teismų praktika. 2011, 35). Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. reglamentuojantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises nustato teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pateikti prašymus ir kt. Pagal šią normą, asmuo, kurio atžvilgiu yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, turi teisę, o ne pareigą duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, kas suponuoja jam pasirinkimo teisę duoti apskritai parodymus ir kokius juos duoti. Dėl to D. R., nagrinėjamu atveju, nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str. subjektas. Taikant analogiją su baudžiamuoju kodeksu, jo veiksmai duodant melagingus paaiškinimus negali būti vertinami kaip pažeidimo, numatyto ATPK 187² str. padarymas.

Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje D. R. inkriminuoti veiksmai tiesiogiai susiję su išnagrinėta administracine byla Nr. 22N-16755185-14 ( b.l. 11) kurioje 2014-08-13 buvo priimtas nutarimas ir D. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178str.1d. – 30 Lt bauda, už tai, kad jis viešoje vietoje, namo kieme ant suoliuko gėrė alkoholinį alų. Dėl šio pažeidimo sulaikytas D. R. prisistatė policijos pareigūnui kito asmens vardu bei pavarde, taip siekdamas išvengti atsakomybės. Pastebėtina, kad tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese įkalčių rinkimas, dėl teisės pažeidimo esmės, asmens padariusio neteisėtus veiksmus asmenybės nustatymas yra valstybės įgaliotų institucijų pareiga, o šiuo konkrečiu atveju policijos pareigūnų viena iš funkcijų nustatyti pažeidimą padariusį asmenį. Taigi D. R. kaip pažeidėjas pasirinko taktiką duoti neteisingus duomenis apie save ir tokiu būdu siekė išvengti administracinės atsakomybės. Visos šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad D. R. paaiškinimo davimo metu buvo iškilusi grėsmė būti patrauktam administracinėn atsakomybėn, už ką po to jam ir buvo pradėta administracinė teisena. Tai rodo, kad duodamas šioje byloje jam inkriminuotus galimai melagingus parodymus, jis siekė tokios atsakomybės išvengti. Tokia teismų praktika yra suformuota dėl ATPK 187² str. taikymo ir anksčiau analogiškais atvejais išnagrinėtose bylose ( Kauno apygardos teismo nutartys: 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-803-397/2012 proceso numeris 4-05-3-04315-2012-0; 2014-05-22 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-546-593/2014 proceso numeris 4-69-3-00779-2014-2;). Todėl Institucijos pateikusios skundą argumentas, kad teismas turėjo vadovautis Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2-11-4519-226/2011, kuris nebuvo peržiūrėtas aukštesnės instancijos, visiškai nepagrįstas. Atkreiptinas Institucijos dėmesys, jog vienodą teismų praktiką teisės aiškinimo ir taikymo atžvilgiu formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, o ne apylinkių teismai.

Nustatyta, kad D. R. 2014-08-13 paaiškinimo davimo metu buvo kilusi vertimo duoti parodymus prieš save situacija, todėl Institucijos D. R. pradėta administracinė teisena pagal ATPK 187² straipsnį – neteisėta ir negalima.

Atsižvelgiant į išdėstytą, D. R. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Dėl šios priežasties Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimas paliekamas galioti, kaip teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimą D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Šis nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.