Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimo T. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas T. T. surašytas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 2 d. apie 14 val. Kelių policijos valdybos pareigūnui, tiriančiam administracinio teisės pažeidimo bylą dėl leistino greičio viršijimo, pateikė melagingus parodymus, t. y. pateikė paaiškinimą, kad 2013-04-14 jis, būdamas medžioklėje, pasijuto nelabai gerai, todėl prigulė automobilyje BMW 730, v. n. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės ir užmigo. Nematė kaip grįžo į Kauną bei kad automobilį vairavo A. O. pamatė tik tada, kai A. O. jį prikėlė. Tokia veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² str.

Institucijos nuomone teismas nepagrįstai T. T. atžvilgiu bylą nutraukė, nurodydamas, jog T. T. negali būti ATPK 187² str. numatyto teisės pažeidimo subjektu.

ATPK 187² straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę inter alia užtraukia melagingų parodymų, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl 2013-04-15, apie 0.21 ir 0.26 val. kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 5 km. leistino greičio viršijimo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, kurioje siekiant nustatyti tikrąjį pažeidėją 2014-05-02 apklaustas liudytoju T. T.. Jis buvo pasirašytinai įspėtas pagal ATPK 187² straipsnį, tačiau pareigūnui, tiriančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pateikė melagingus parodymus, nurodydamas, jog automobilį vairavo ir administracinio teisės pažeidimus padarė A. O., kuris nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, turėdamas tikslą apsunkinti tyrimą ir, kaip vėliau paaiškėjo, išvengti administracinės atsakomybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba? v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007). Iš minėtų teisės aktų nuostatų išplaukia, kad asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą teisei priešingą veiką, netaikoma atsakomybė tiek už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje (BK 235 str.), tiek už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje (Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011. Teismų praktika. 2011, 35). Tokios nuostatos įtvirtintos ir baudžiamojo proceso kodekso 82 str. 3 d.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog liudytojo, kaip baudžiamojo ar administracinio proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi.

Šiuo atveju iš teismui pateiktos administracinės bylos Nr. A2.6-3902-358/2013 – matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu byla buvo grąžinta iš naujo tirti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Kelių policijos poskyriui, kadangi teismui kilo abejonių dėl to, jog pažeidimus pagal ATPK 128 str., 124 str. 6 d. padarė A. O.. Teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad pažeidimą padarė T. T.. Šioje administracinėje byloje greičio matavimo prietaisu MultaRadar S580, 593-072/20025, 1180653 kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 5 km 2013-04-15 0 val. 26 min. ir MultaRadar S580, 593-072/71021, 1180565, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 16 km 2013-04-15 0 val. 21 min. buvo užfiksuoti automobiliu „BMW 730“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti pažeidimai: esant leistinam 90 km/h greičiui, automobilis važiavo atitinkamai 205 km/h ir 150 km/h, t.y. leistiną greitį viršijo daugiau nei 50 km/h. Greičio matuokliu užfiksuotos vairuotojo nuotraukos buvo itin neaiškios, todėl T. T. 2013-05-02 davė paaiškinimus apie šiuos pažeidimus, nes būtent jis buvo įtariamas vairavęs automobilį ir padaręs šiuos pažeidimus. Be to, T. T. 2014-03-19 Kauno apylinkės nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-2194-919/2014 pripažintas padaręs pažeidimus, užfiksuotus 2013-04-15 ir numatytus ATPK 124 str. 6 d. ir 124¹ str. 7 d. (po dvi veikas) bei vadovaujantis ATPK 33 str., jam paskirta 1300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje T. T. inkriminuoti veiksmai tiesiogiai susiję su apylinkės teismo išnagrinėtomis administracinėmis bylomis Nr. A2.6-3902-358/2013, kurioje buvo nutarta, kad pažeidimą greičiausiai padarė jis ir A2.6-2194-919/2014, kurioje jis buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Pastebėtina, kad tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo (pažeidimo) įvykį, kitas svarbias bylai aplinkybes. Įrodinėjimo dalykas T. T. administracinėje byloje Nr. A2.6-3902-358/2013, apie kurį galimai melagingus parodymus jis davė, kartu buvo ir yra įrodinėjimo dalykas ir šioje jo administracinėje byloje, nes abu šie procesai, buvo pradėti dėl to paties įvykio, dėl to T. T. Kauno apylinkės teismo 2014-03-19 nutarimu netgi buvo pripažintas kaltu ir nubaustas (administracinė byla Nr. A2.6-2194-919/2014).

Visos šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad T. T. paaiškinimo davimo metu (15 b. l.) buvo iškilusi grėsmė būti patrauktam administracinėn atsakomybėn, už ką po to jam ir buvo pradėta administracinė teisena, ir rodo, kad duodamas šioje byloje jam inkriminuotus galimai melagingus parodymus, jis siekė tokios atsakomybės išvengti.

Dėl to darytina išvada, kad T. T. 2013-05-02 paaiškinimo davimo metu buvo kilusi vertimo duoti parodymus prieš save situacija, todėl Institucijos T. T. pradėta administracinė teisena pagal ATPK 187² straipsnį – neteisėta ir negalima. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Esant šioms aplinkybėms Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014-03-26 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.