Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-07-01 · Civilinė byla Nr. e2A-19-798/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
e2A-19-798/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Leo Minor“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-542-798/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00591-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leo Minor“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovas A. L. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Leo Minor“ 150 000 Eur skolos, 24 982,18 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinyje nurodė, kad A. L. ir UAB „Leo Minor“ sudarė 2016 m. gegužės 2 d. Komercinio bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pastatyti vieną dvibutį kotedžą ir vieną gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo investuoti į statybos projektą 150 000 Eur (toliau ir – Sutartis). Sutarties 1.2 papunktyje šalys sulygo, kad pasibaigus projektui ir pardavus pastatytus nekilnojamojo turto objektus, atsakovei atitenka 66,67 procentų projekto pelno, o ieškovas atgauna investuotų pinigų sumą ir jam atitenka 33,33 proc. statybos projekto pelno; atsakovė įsipareigojo užbaigti projekto darbus iki 2016 m. gruodžio 31 d, o pelną pasidalinti ne vėliau nei 2017 m. gruodžio 31 d. Sutarties 2.2 papunktyje ieškovas (investuotojas) įsipareigojo sumokėti 150 000 Eur ir juos sumokėjo atsakovei šešiais bankiniais pavedimais. Gyvenamasis namas bei dvibutis kotedžas pasatyti ( 90 proc. baigtumas). Atsakovė negrąžino ieškovui 150 000 Eur ir nesumokėjo pagal Sutartį priklausiusios pelno dalies, todėl ieškovas paskaičiavo 5 proc. palūkanų (24 982,18 Eur), nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Leo Minor“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime į ieškinį atsikirto, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2020 teismas konstatavo, jog Sutartis nebuvo įvykdyta laiku, tačiau iki šiol nėra įvykdyta visiškai (statiniai neparduoti bei investicijos ieškovui negrąžintos, pelnas nepasidalintas) dėl abiejų šalių kaltės. Taip pat ieškovas apskaičiavo nepagrįstas ir nesąžiningas palūkanas nuo kiekvieno atlikto mokėjimo į projektą dienos (nuo 2018 m. balandžio iki 2020 m. balandžio 14 d.). Palūkanos skaičiuotinos: i) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (nuo Sutartyje numatyto investicijų atsiėmimo termino pabaigos iki ieškinio pripažinti jį statinių bendraturčiu ir atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškimo teismui dienos); ii) nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki balandžio 22 d. (nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienos iki šio ieškinio pareiškimo dienos). Be to, pats ieškovas vėlavo pervesti mokėjimus 640 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020 ieškinį atmetė.

6. Ieškovas A. L. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo.

7. Ieškovas A. L. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su 2021 m. balandžio 9 d. (teisme gautas 2021 m. balandžio 12 d.) prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 167 321 Eur vertės atsakovės UAB „Leo Minor“ turto, įskaitant reikalavimo teisių ir piniginių lėšų, esančių atsakovės banko sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atlikti mokėjimus ieškovui, taip pat mokėjimus darbuotojams, valstybės ir draudimo fondo biudžetams. Šis prašymas atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-542-241/2021.

8. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 25 d. gavo ieškovo A. L. 2021 m. birželio 23 d. pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – byloje pareikšto reikalavimo sumai (167 321 Eur) areštuoti atsakovės UAB „Leo Minor“ turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Šalies argumentai

9. Pakartotiniame prašyme nurodo, jog egzistuoja visos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: pirma, ieškovo byloje pareikštas reikalavimas yra suformuluotas tinkamai ir pagrįstas kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais, todėl reiškiamas reikalavimas laikytinas preliminariai pagrįstu. Antra, atsakovė nesąžininga ir yra grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina faktas, kad perleido visus ginčo nekilnojamojo turto objektus nepaisydama, kad: i) ginčo nekilnojamojo turto statybos finansuotos ieškovo lėšomis, kurių ieškovas reikalauja nagrinėjamoje byloje, ii) ieškovas, sužinojęs apie pirmojo nekilnojamojo turto objekto pardavimą, raštiškai kreipėsi į atsakovę su reikalavimu (pretenzija) nedelsiant atsiskaityti, tačiau atsakovė pardavė likusius du nekilnojamojo turto objektus susijusiems asmenims: atsakovės direktoriaus L. B. giminaičio A. B. valdomai UAB „Conlista“ bei atsakovės akcininkės UAB „Farlita“ vieninteliam akcininkui E. J.. Tokiu būdu buvo „dirbtinai“ perkeltas vienintelis likvidus atsakovės turtas, į kurį ieškovas galėjo nukreipti savo reikalavimus ir neliko turto, iš kurio ieškovas galėtų patenkinti savo reikalavimą. Turto perleidinėjimas susijusiems asmenims yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330-2021).

Atsiliepimas

10. Atsakovė UAB „Leo Minor“ atsiliepime prašo atmesti ieškovo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priimti naujus įrodymus (dviejų Pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas). Nurodė šiuos nesutikimo su ieškovo pakartotiniu prašymu motyvus:

10.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje pažymėta, jog yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti, nes Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas, nors ir neįsiteisėjęs dėl pateikto apeliacinio skundo, nepaneigia abejones dėl ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo.

10.2. Pagal 2016 m. gegužės 2 d. Komercinio bendradarbiavimo sutartį atsakovei kilo pareiga pastatytus ginčo nekilnojamojo turto objektus parduoti ir gautas pardavimo lėšas šalims pasidalinti tarpusavyje Sutartyje nustatyta tvarka. Visų tarp šalių vykusių teisminių ginčų metu (byloje dėl turto dalies atidalinimo iš bendro jungtinės veiklos turto ir šioje byloje dėl skolos ir palūkanų priteisimo) atsakovė laikosi nuoseklios pozicijos, kad Sutartis nėra pasibaigusi, ją toliau vykdė (pastatė statinius ir juos pardavė). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendime pažymėjo, jog šalių Sutartis nėra pasibaigusi ir atsakovei neatsirado prievolė grąžinti ieškovui investuotas sumas; tą, pasak teismo, atsakovė turės padaryti tik kai bus pabaigtas statybos projektas ir parduoti dvibutis kotedžas ir vienbutis individualus namas. Atsakovei pardavus vieną iš ginčo nekilnojamojo turto objektų, nekilo pareigos atsiskaityti su ieškovu (grąžinti investicijas ir pelną), kadangi pagal Sutarties 1.2 papunktį tokią pareigą atsakovas įgis tik pardavęs visus tris projekto objektus, o ne vieną iš jų. Kiti du ginčo nekilnojamojo turto objektai parduoti iš dalies su atsakove susijusiems asmenims, nes ilgą laiką (daugiau nei vienerius metus) neatsirado pirkėjų, kurie norėtų įsigyti turtą dėl neaiškaus statinių teisinio statuso, ginčijamo teisme. Nekilnojamojo turto objektai buvo parduoti už artimą vidutinei rinkos vertei kainą: objektas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypu buvo parduotas už 98 50 Eur, kai vidutinė objekto ir žemės sklypo rinkos vertė buvo 104 100 Eur (kaina sumažinta dėl fasado ir langų defektų), o objektas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypu buvo parduotas už 90 000 Eur, kai vidutinė objekto ir žemės sklypo rinkos vertė buvo 109 700 Eur.

10.3. Atsakovė pardavė visus tris ginčo nekilnojamojo turto objektus, tačiau šiai dienai nėra atsiskaičiusi su ieškovu, nes nėra galutinai aišku, ar turi pareigą sumokėti ieškovui 150 000 Eur skolos ir 17 321 Eur palūkanų ir UAB „Leo Minor“ negavo iš pirkėjų lėšų už parduotus du ginčo nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Mokėjimo terminai atidėti iki šioje byloje ginčas nebus galutinai išspręstas.

10.4. Atsakovė neturi ką slėpti, todėl neprieštarauja dėl ieškovo pateiktų naujų įrodymų priėmimo bei kartu su atsiliepimu (prieštaravimais) teikia naujus įrodymus – 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. Pirkimo–pardavimo sutarčių, patvirtintų notarine tvarka, kopijas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Asmeniui leidžiama pakartotinai prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei atsirado papildomos, ir (ar) pasikeitė esamos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016).

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).

13. Nagrinėjamu atveju yra pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinio reikalavimai atmesti (priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas), nepriklausomai nuo to, kad jis neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-512-464/2019 ir kt.).

14. Ieškovas A. L. pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, jog paaiškėjo naujos aplinkybės – visi ginčo nekilnojamojo turto objektai parduoti, todėl šiuo metu Sutartis jau nėra vykdymo stadijoje, kaip konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendime.

15. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendime konstatuota, jog pagal Sutarties 1.2 papunktį atsakovė turės prievolę grąžinti ieškovui investuotą pinigų sumą ir sumokėti 33,33 proc. projekto pelno, kai bus pabaigtas statybos projektas ir parduoti dvibutis kotedžas bei vienbutis individualus namas. Į bylą pateikti duomenys, kad 2018 m. balandžio 16 d. registruotas gyvenamojo namo, 2018 m. spalio 12 d. – dvibučio kotedžo 90 proc. baigtumas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3520-258/2018 taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei perleisti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)00, ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – galiojo iki 2020 m. balandžio 16 d. Dėl to atsakovė negalėjo įvykdyti nekilnojamojo turto pardavimo sąlygos. Taigi, neįvykdyta Sutarties 1.2 papunktyje šalių sulygta atidedamoji sąlyga, todėl atsakovei nekyla prievolė grąžinti ieškovui į projektą investuotų 150 000 Eur.

16. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas iš esmės nenagrinėja netiria ir nevertina bylos faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų. Todėl dėl Sutarties 1.2 papunktyje sulygtos sąlygos įvykdymo / neįvykdymo bei įrodymų, susijusių su ginčo nekilnojamojo turto objektų pardavimu bus pasisakyta iš esmės išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo.

17. Taip pat ieškovas nurodo, kad UAB „Leo Minor“, pardavusi ginčo nekilnojamojo turto objektus, vengia atsiskaityti su ieškovu pagal Sutartį ir yra nesąžininga, nes turtą pardavė tarpusavyje susijusiems asmenims – atsakovės direktoriaus L. B. giminaičio A. B. valdomai UAB „Conlista“ bei atsakovės akcininkės UAB „Farlita“ vieninteliam akcininkui E. J.. Tokiu būdu atsakovė „dirbtinai“ perkėlė (paslėpė) savo vienintelį likvidų turtą.

18. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017).

19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra būtina turėti absoliučių ir nepaneigiamų įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo, perleidęs savo turtą, turėjo tikslą tokiais savo veiksmais pakenkti būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o užtenka to, kad tokie atsakovo veiksmai sukeltų abejonių jo sąžiningumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2021).

20. Priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusi šalis kartu turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020).

21. Iš ieškovo pateiktų valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad: 1) žemės skylas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise (2021 m. gegužės 13 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5625 pagrindu) priklauso J. J. ir E. J.; 2) patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise (2021 m. balandžio 9 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4234 pagrindu) priklauso UAB „Conlista“ ir 3) patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise (2021 m. balandžio 2 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3963 pagrindu) priklauso R. M..

22. Taip pat iš ieškovo pateiktų VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad: 1) E. J. nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. priklauso 100 vienetų vardinių paprastųjų UAB „Farlita“ akcijų; ii) A. B. nuo 2019 m. kovo 27 d. priklauso 40 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Conlista“ akcijų; iii) atsakovės UAB „Leo Minor“ vadovas nuo 2016 m. balandžio 15 d. yra L. B., akcininkai – L. B. nuo 2016 m. sausio 12 d. ir UAB „Farlita“ nuo 2015 m. liepos 17 d. (priklauso po 50 vnt. vardinių paprastųjų).

23. Iš atsakovo pateiktų: i) 2021 m. balandžio 9 d. Pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad UAB „Conlista“ įsigijo iš UAB „Leo Minor“ butą-patalpą (ir 211/137 dalis žemės sklypo) (duomenys neskelbtini) už 98 500 Eur kainą; pagal Pirkimo–pardavimo sutarties 3.3 papunktį pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui 98 500 Eur ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo momento pavedimu į pardavėjo atstovo nurodytą pardavėjo vardu atidarytą Luminor bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); ii) 2021 m. gegužės 13 d. Pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, jog E. J. (su sutuoktine) įsigijo iš UAB „Leo Minor“ žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) už 90 000 Eur kainą; pagal Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 papunktį 90 000 Eur pirkėjas sumokėjo pardavėjui nuo šios Sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo momento pavedimu į pardavėjo atstovo nurodytą pardavėjo vardu atidarytą Luminor bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, sprendžia ieškovo pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nors ieškovas pateikė objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė perleido ginčo nekilnojamojo turto objektus tretiesiems iš dalies suinteresuotiems asmenims, tačiau tokie UAB „Leo Minor“ veiksmai nevertintini kaip atsakovės nesąžiningumas ir siekis išvengti būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo. Visų pirma, ginčo nekilnojamojo turto objektų pardavimo faktai nėra nuslėpti. Priešingai, visi pirkimo–pardavimo sandoriai yra įregistruoti (išviešinti). Antra, atsiliepime (prieštaravimuose) į ieškovo pakartotinį prašymą atsakovės UAB „Leo Minor“ paaiškina, kad du ginčo nekilnojamojo turto objektai parduoti iš dalies su atsakove susijusiems asmenims todėl, nes ilgą laiką nebuvo potencialių pirkėjų, pageidavusių įsigyti turtą su neaiškiu statinių teisiniu statusu ir šį turtą pardavė už panašią vidutinei rinkos vertei kainą. Trečia, atsakovė patvirtina, jog pardavė visus tris ginčo nekilnojamojo turto objektus, bet neatsiskaitė su ieškovu dėl dviejų priežasčių: i) laukia šios civilinės bylos baigties (paaiškės, ar turi pareigą sumokėti ieškovui 150 000 Eur skolos ir 17 321 Eur palūkanų) ir ii) UAB „Leo Minor“ negavo iš dviejų pirkėjų lėšų už parduotus du ginčo nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes už parduotą objektą (duomenys neskelbtini) atsiskaitymą turi gauti per vienerius metus nuo Sutarties pasirašymo dienos, o už objektą (duomenys neskelbtini)– iki 2021 gruodžio 31 d. Vadinasi, atsakovė, įvykdžiusi Sutarties sąlygas (pardavusi ginčo nekilnojamojo turto objektus) atsakovės vardu atidarytoje sąskaitoje turės lėšų, iš kurių galės būti patenkinti ieškovo reikalavimai galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo A. L. pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėAntanas RudzinskasJūratė Varanauskaitė