- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- 1A-358-1121/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41462-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Advokatai
- Marius Navikas, Vladislav Latušinskij, Vytenis Dziegoraitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
nuteistajam A. S. (A. S.), jo gynėjams advokatams Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij) ir Vyteniui Dziegoraičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas:
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant A. S. visą bausmės laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti darbą, o atleistam iš darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant A. S. visą bausmės laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti darbą, o atleistam iš darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
A. S. skirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės – laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, A. S. skirtos už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridėti dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo bausmės, A. S. skirtos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir A. S. skirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant A. S. visą bausmės laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti darbą, o atleistam iš darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
A. S. skirtos bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu – 7 (septyniais) mėnesiais ir A. S. skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant A. S. visą bausmės laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti darbą, o atleistam iš darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.
A. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. S. nukentėjusiojo A. Š. naudai priteisti 1 800 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų) neturtinės žalos ir 500 Eur (penki šimtai eurų) procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.
Priimtas (duomenys neskelbtini) atsisakymas nuo civilinio ieškinio ir procesas dėl (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio nutrauktas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. S. nuteistas už tai, kad jis, 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 17.05 val., prie buto durų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su V. G. metu, tyčia kumščiu sudavė pastarajam po vieną smūgį į pilvą ir į galvą, tokiu būdu sukeldamas V. G. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
2. A. S. skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir už tai, kad jis, 2020 m. balandžio 27 d. apie 16.20 val., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ naudojamose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė A. Š. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas A. Š. veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosyje, kairėje akiduobinėje ir kairio skruosto srityse, odos ir gleivinės nubrozdinimus abiejose lūpose bei nosikaulių lūžius, t. y. nesunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir panaikinti jam kartu su laisvės apribojimo bausme paskirtą įpareigojimą per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., vietoje šio įpareigojimo paskiriant kitą.
4. Nuteistojo teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Nors bausmės rūšis ir dydis pirmosios instancijos teismo buvo parinkti tinkamai, tačiau nuteistajam paskirti įpareigojimai nesuderinti tarpusavyje.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus. Pagrindinis vaikų pragyvenimo šaltinis – nuteistojo pajamos, gaunamos dirbant UAB „B“ (duomenys neskelbtini). Nuteistajam dažnai tenka vykti į komandiruotes tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse. Vystant įmonės įdirbį (duomenys neskelbtini) rinkoje, dėl didelio laiko juostų skirtumo, pastoviai tenka dirbti itin vėlai, t. y. ir naktį. Tokiu būdu, paskirdamas įpareigojimą tęsti darbą, pirmosios instancijos teismas taip pat suvaržė galimybę tai daryti, nes privalėdamas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jis negalės atlikti jam priskirtų darbinių funkcijų.
6. Be to, skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad nuteistojo elgesio probleminė sritis yra nemokėjimas tinkamai elgtis konfliktinėse situacijose. Analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose nuteistiesiems paprastai skiriamas įpareigojimas – dalyvavimas elgesio pataisos programoje. BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad toks įpareigojimas gali būti skiriamas ir be intensyvios priežiūros. Nuteistasis įsitikinęs, kad jam paskirtos bausmės (laisvės apribojimo) paskirtis būtų efektyviau įgyvendinta būtent tokiu būdu. Du įpareigojimai savo apimtimi ir turiniu būtų pakankamai veiksmingi bei padėtų pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu nukentėjusiojo A. Š. atstovas advokatas Marius Navikas prašo atmesti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą ir pripažinti nukentėjusiojo A. Š. patirtas 212,50 Eur išlaidas procesinėmis išlaidomis jas priteisiant iš nuteistojo.
8. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistajam paskirta bausmė, o konkrečiai – paskirtas įpareigojimas, yra tinkama, teisinga, proporcinga priemonė, reikalinga bausmės tikslams pasiekti. Nuteistasis A. S. kartu su apeliaciniu skundu nepateikė nei vieno įrodymo, jog jis vyksta į komandiruotes tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse ir kad tam bus poreikis ateityje. Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu šių aplinkybių nuteistasis neminėjo, todėl pastarasis galimai klaidina apeliacinį skundą nagrinėjantį teismą, siekdamas sau palankaus sprendimo. Be to, nuteistasis turi teisę prašyti leidimo išvykti, todėl paskirtas įpareigojimas nekliudo vykdyti darbines funkcijas – vykti į komandiruotes, jeigu tam iš tiesų egzistuoja realus poreikis.
9. Nuteistasis taip pat nepateikė nei vieno įrodymo, kad jis dirba naktimis. Darbdavio raštas nepatvirtina, kad nuteistasis A. S. nakties metu vyksta į darbovietę ir iš tiesų dirba naktinėje pamainoje. Aplinkybės apie tariamą naktinį darbą nuteistasis neminėjo ir teisiamojo posėdžio metu, kuris įvyko pirmosios instancijos teisme. Šiuo metu dėl pandemijos dauguma darbinių funkcijų yra atliekamos nuotoliniu būdu, todėl įpareigojimas būti namuose tam tikru laiku nuteistojo teisės į darbą neriboja. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nepateikė nei vieno įrodymo, jog savo darbinių funkcijų negali atlikti nuotoliniu būdu. Nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie negalėjimą atlikti darbines funkcijas dėl jam paskirto įpareigojimo, nėra grindžiami jokiais objektyviais įrodymais ar duomenimis (nepateikta darbo sutartis, darbo grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, pareiginiai nuostatai ir kiti reikšmingi duomenys).
10. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti parinkta tinkama bausmė, kuri geriausiai atitiktų baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Akivaizdu, kad nuteistasis siekia išvengti bet kokių apribojimų ir patirti kuo mažiau nepatogumų. Nuteistąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad jis yra linkęs nusižengti, negerbti nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nėra linkęs taisytis, dėl to bausmės tikslai nebus pasiekti, jeigu bus paskirta tokia bausmė, kuri nuteistajam nesukels jokių nepatogumų. Manytina, kad patiriami nepatogumai dėl paskirto įpareigojimo gali nuteistajam padėti suvokti savo neteisėto elgesio pasekmes ir jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl paskirtas įpareigojimas nėra per griežtas, o yra adekvati bei teisinga priemonė bausmės tikslams pasiekti.
11. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas Vytenis Dziegoraitis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
12. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), prireikus ištaisyti bet kurias fakto ar teisės taikymo klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų bei normų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos fakto, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
13. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų bylos faktinių aplinkybių, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir kaltės konstatavimo, taip pat jam paskirtų bausmių rūšių bei jų dydžių, tačiau nesutinka su paskirtu įpareigojimu – per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina tik tai, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir pagrįstai bei teisėtai paskyrė minėtą įpareigojimą nuteistajam A. S..
14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, įvertinusi A. S. charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, individualizuodamas nuteistajam skiriamą bausmės rūšį, taip pat ir kartu su bausme skiriamą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, nepadarė teisės taikymo klaidų, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir pakeisti skundžiamo nuosprendžio.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam kartu su galutine subendrinta bausme paskirti įpareigojimai nesuderinti tarpusavyje, t. y. A. S. dažnai tenka vykti į komandiruotes (taip pat ir į užsienio valstybes), o vystant įmonės įdirbį (duomenys neskelbtini) rinkoje, dėl didelio laiko juostų skirtumo pastoviai tenka dirbti ir naktimis. Paskyrus įpareigojimą tęsti darbą ir įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pirmosios instancijos teismas suvaržė nuteistojo galimybę dirbti, nes A. S. negalės tinkamai atlikti jam priskirtų darbinių funkcijų.
16. Formuojamoje Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
17. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
18. Byloje nustatyta, kad A. S. padarė du nesunkius nusikaltimus, priskiriamus nusikaltimų žmogaus sveikatai kategorijai. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo prokurorės (duomenys neskelbtini) nutarimu ikiteisminis tyrimas A. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nuteistasis susitaikė su nukentėjusiuoju V. G. (1 t., b. l. 91-92, 93-95). Pažymėtina, kad nepraėjus nei pusei metų po procesinio sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuteistojo atžvilgiu, A. S. padarė sunkesnę savo padariniais nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kas patvirtina asmens abejingą požiūrį į jam suteiktą šansą nepatirti neigiamų teisinių pasekmių, jeigu jo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau asmuo šiuo šansu nepasinaudojo, todėl turi prisiimti visas savo amoralaus, neteisėto ir nusikalstamo elgesio pasekmes. Be to, ši aplinkybė patvirtina ir tai, kad nuteistasis nepadarė jokių teigiamų išvadų dėl netinkamo savo elgesio bei vėl ryžosi nusikalsti (smurtauti prieš kitą asmenį) be jokios pateisinamos ir rimtos priežasties. Galima pagrįstai teigti, kad byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o švelniomis ir nuteistąjį praktiškai minimaliai ribojančiomis ir jo interesus atitinkančiomis teisinėmis priemonėmis nebuvo užkardintas naujos nusikalstamos veikos padarymas ateityje, dėl ko A. S. gali susiformuoti nebaudžiamumo jausmas, kuris padidintų recidyvo tikimybę ateityje.
19. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. S. paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis (laisvės apribojimas), o už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – antra pagal švelnumą, nors, nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tai, jog jos buvo padarytos per beveik šešių mėnesių laikotarpį, nusikalstamos veikos padarytos be jokių rimtų priežasčių ir gana ciniškai, buvo susiformavęs realus tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismui svarstyti klausimą dėl arešto ar net laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirtos baudžiamajame įstatyme numatytos švelnesnės bausmių rūšys. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. S. paskirti bausmių dydžiai, kurie artimi laisvės apribojimo bausmės vidurkiui, bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), o galutinė subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad vienas tik iš dviejų kartu su bausme paskirtų įpareigojimų – tęsti darbą, nuteistajam galimai neturės absoliučiai jokios neigiamos įtakos ir akivaizdžiai yra tik simbolinis įpareigojimas, kadangi, kaip galima suprasti iš A. S. paaiškinimų, jis augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, be to, dirba UAB „B“ (duomenys neskelbtini) ir artimiausiu metu nuteistasis nežada palikti dabartinės darbovietės, t. y. nuteistasis ar būtų paskirtas minėtas įpareigojimas, ar ne, vis tiek toliau dirbtų, siekdamas pajamų šaltinio ne tik sau, bet ir auginamų mažamečių vaikų išlaikymui.
20. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad vienintelis skundžiamu nuosprendžiu paskirtas realus įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku nuo 22.00 val. iki 6.00 val. nuteistajam sukels tam tikras neigiamas pasekmes ateityje, t. y. apribos A. S. judėjimo laisvę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įpareigojimas nėra akivaizdžiai neproporcingas ar nagrinėjamu atveju sukeliantis daugiau neigiamų pasekmių nuteistajam nei tai yra būtina, siekiant pasiekti BK 41 ir 54 straipsnyje numatytus tikslus. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistajam paskyrus įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku, pastarasis neteks darbo ir pagrindinio pajamų šaltinio. Šioje baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl minėto įpareigojimo nuteistasis gaus mažesnes pajamas ir negalės išlaikyti savo mažamečių vaikų. Be to, kaip teisingai nurodyta atsiliepime, A. S. nei apeliaciniame skunde, nei teisiamojo posėdžio metu nepateikė jokių objektyvių duomenų apie negalėjimą tinkamai atlikti jam pavestų darbinių funkcijų. Aktualu ir tai, kad nuteistasis nenurodė, jog nakties metu savo darbinių funkcijų negalėtų atlikti nuotoliniu būdu iš savo gyvenamosios vietos ar duoti nurodymus kitiems darbuotojams telefonu, taip pat nenurodė kaip dažnai jam tenka vykdyti darbines funkcijas nakties metu, t. y. ar tai labiau atsitiktinio pobūdžio atvejai, ar yra iš anksto sudaryti grafikai ir panašiai.
21. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis, vykdydamas jam paskirtas darbines funkcijas, turi dažnai vykti į komandiruotes tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek užsienio valstybėse, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis A. S. bausmės vykdymo metu turi teisę kreiptis su motyvuotu prašymu į bausmę vykdančią instituciją, kad jam būtų leidžiama išvykti į komandiruotes, prašyme nurodant tikslią vykimo vietą, laiką ir kitą svarbią informaciją, o bausmę vykdanti institucija turi šiuos prašymus apsvarstyti.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyręs bausmes ir nustatęs jų dydžius, kartu su galutine subendrinta bei sumažinta bausme paskyrė proporcingus įpareigojimus, kurių naikinti ar keisti kitais nėra jokio pagrindo. Bausmės paskirtimi šalia kitų funkcijų atsispindi ir represinė – nubaudimo funkcija. Bausmė nėra malonė ir jos poveikio priemonės privalo sukelti asmeniui vienokius ar kitokius teisių suvaržymus.
Dėl A. Š. patirtų išlaidų pripažinimo procesinėmis išlaidomis
23. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašoma ne tik jį atmesti, tačiau ir iš A. S. priteisti nukentėjusiojo A. Š. naudai pastarojo turėtas procesines išlaidas 212,50 Eur sumai. Apeliacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui kartu su atsiliepimu buvo pateikta (duomenys neskelbtini) sąskaita už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 200), taip pat mokėjimo pavedimas (2 t., b. l. 201), iš kurių matyti, kad nukentėjusysis A. Š. už atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą parengimą advokatui Mariui Navikui sumokėjo 215,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas, o nukentėjusysis, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 2 dalimi, turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, įvertinus bylos sudėtingumą, teisme spręsto klausimo esmę, proporcingumo principą, prašymas pripažinti patirtas išlaidas procesinėmis išlaidomis tenkintinas visiškai – priteisiant nukentėjusiojo A. Š. naudai 212,50 Eur proceso išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
24. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma, t. y. 84,06 Eur už A. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (2 t., b. l. 186, 187-188, 205, 206-208).
25. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius A. S. parinko gynėją advokatą Vladislavą Latušinskij.
26. Byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nors apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nuteistasis ir pakeitė jam valstybės skirtą gynėją advokatą savo pasirinktu. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendį nepakeistą.
Nukentėjusiojo A. Š. atstovo advokato Mariaus Naviko prašymą proceso išlaidomis pripažinti 212,50 Eur, kuriuos nukentėjusysis sumokėjo už suteiktas teisines paslaugas, tenkinti visiškai ir šią pinigų sumą priteisti nukentėjusiojo A. Š. naudai iš A. S..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienos.