- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-565-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14757-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Alkeksandr Palamarčuk
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.) 66 MGL (3300 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 44 MGL (2200,00 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 11 d., 13.50 val., iki 2019 m. balandžio 12 d., 13.06 val., t. y. viena para, kas atitinka 2 MGL baudos, ir nustatyta, kad mokėtina bauda yra 42 MGL (2100 eurų), nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams. Konfiskuota E. K. priklausanti transporto priemonė – automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnio 2 dalis).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. K. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 11 d., apie 13.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnams neblaivumo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį žmonos O. K. atsakomybei, neskiriant piniginio užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti; sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą nuo 2019 m. balandžio 16 d., t. y. nuo tada, kai buvo surašyta pažyma apie vairuotojo pažymėjimo paėmimą; skirti kuo mažesnę baudą, įpareigojant ją sumokėti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui arba taikant laidavimo institutą apsiriboti dar viena baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3. Apeliaciniame skunde neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių prašoma apelianto atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį, dar kartą peržiūrėti visas sąlygas ir perduoti jį žmonos O. K. atsakomybei pagal laidavimą, nes dėl teistumo jis gali būti atliestas iš darbo, o tai turės neigiamos įtakos jam ir jo šeimos gyvenimui. Apeliantas nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Nurodo, kad jis nebuvo teistas, neturėjo tokio pobūdžio administracinių pažeidimų, nebuvo įrašytas į įskaitą dėl alkoholio ir narkotikų žalos, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d., darbe charakterizuojamas teigiamai; atliekamas darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu, todėl neturėdamas teisės vairuoti gali netekti darbo, o tuo pačiu prarastų pajamas, negalėtų išlaikyti vaikų, sumokėti teismo paskirtos baudos. Dėl įvykio jis padarė tinkamas išvadas ir daugiau nusikalstamų veikų nedarys, laikysis įstatymų.
4. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad jo žmona O. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir atitinka laiduotojui keliamas savybes. Ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka, nėra įrašyta į priklausomybės ligų centro įskaitą dėl alkoholio ar narkotikų žalos, dirba lopšelyje-darželyje auklėtojos padėjėja, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teisme žmona paaiškino, kad jų santykiai normalūs. Buvo prašoma taikyti laidavimą be užstato, nes materialinė padėtis nėra gera, abiejų atlyginimai nėra dideli. Pasak apelianto, jo žmonos O. K. stiprios asmeninės, charakterio bei dalykinės savybės leidžia jai tapti laiduotoja, o byloje yra visos sąlygos atliesti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
5. Be to, apeliantas nurodo, kad neskundžia nuosprendžio dalies, kuria nutarta konfiskuoti jam priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes su šia nuosprendžio dalimi sutinka.
6. Be kita ko, nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga. Jo atžvilgiu teismas taikė BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Apelianto nuomone, toks terminas yra labai ilgas, juolab, kad jis gali būti atleistas iš darbo, todėl prašo sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis pirmosios instancijos teismo prašė įvertinti ir tai, kad nuo 2019 m. balandžio 16 d. nebegali vairuoti transporto priemonės, todėl šį laikotarpį prašė įskaičiuoti į teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau teismas šiuo klausimu iš viso nepasisakė. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018 apeliantas teigia, kad jo nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės pradžia yra skaičiuojama nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.
7. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad teismas neatsižvelgdamas į jo prašymą paskyrė didelę 2100 Eurų baudą, kurios mokėjimą išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui. Apeliantas nurodo, kad tokio dydžio bauda yra per griežta ir neproporcinga jo atžvilgiu. Prašo ją mažinti, išdėstant jos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, arba taikyti BK 40 straipsnį ir paskirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsižvelgiant į tai, kad šeimos pajamos nedidelės, abu gauna minimalias pajamas, o reikia išlaikyti šeimą, nepilnametę dukrą, kurios poreikiai nemaži, 200 eurų kas mėnesį perveda sūnaus išlaikymui, dar reikia mokėti už žmonos O. K. lankomus sporto užsiėmimus, kurie būtini dėl jos sveikatos būklės.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu nuteistojo E. K. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas
10. Apeliaciniame skunde nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas nėra keliamas, tačiau apeliantas nesutinka su paskirta bausme, prašo jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą sumažinti, taip pat sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir nurodyti šio termino skaičiavimo pradžią, taikyti BK 40 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
11. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, E. K. nebuvo taikytas BK 40 straipsnis, nes teismas vertino, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, o būtent, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad jis nedarys nusikalstamų veikų, t. y. laidavimo institutas netaikytas ne dėl galimos laiduotojos neatitikimo įstatymo reikalavimams, o paties nuteistojo E. K.. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.
12. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).
13. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų, būtinų atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visumos, nes nenustatė, kad yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad nors E. K. neteistas, kaltinimas jam pareikštas dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo, prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, žala nebuvo padaryta, tačiau kyla abejonių, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, nes bylos nagrinėjimo metu iš E. K. pozicijos matyti, kad duodamas parodymus, aiškindamas įvykio aplinkybes, jis linkęs save pateisinti, surasti priežastis, kodėl jis taip elgėsi ir tos priežastys susiję su kitais asmenimis, išorinėmis aplinkybėmis, o ne jo paties atsakomybe ir vidinėmis nuostatomis. Kaltinamojo pozicija, kad jis bet kuriam savo poelgiui randa pateisinimą, kaltina kitus, neleido pirmosios instancijos teismui daryti išvados, kad šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti pasiekti atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.
14. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).
15. Šioje byloje nustatyta, kad E. K. neteistas, dirba, turi šeimą, prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, jas įvertino ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo galimybės atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą, bei atsižvelgė, jog žala nebuvo padaryta. Tačiau E. K. praeityje baustas administracine tvarka ne tik už KET pažeidimus, kurie nebuvo vienkartiniai ar atsitiktinio pobūdžio, bet ir už alkoholio vartojimo tvarkos pažeidimus. Pati nusikalstama veika buvo padaryta būtent dėl pavartoto alkoholio – E. K. parodė, kad alkoholį vartojo darbo metu, po to vairavo automobilį būdamas, kaip pats teigė, „lengvai girtas“. Šios nustatytos aplinkybės, be jokios abejonės, patvirtina neatsakingą nuteistojo elgesį ir necharakterizuoja jo kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų, tuo labiau, kad jo darbinė veikla, kaip matyti iš darbdavio charakteristikos, susijusi su vairavimu, kas pačiam nuteistajam neabejotinai buvo žinoma. Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 58-59) duomenys už 5 metus patvirtina, kad jis 2015 m. birželio 9 d. baustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, nes vairuodamas automobilį sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr.333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje; 2016 m. rugsėjo 30 d. baustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, nes vairuodamas automobilį sustojo ir paliko jį stovėti KET draudžiamoje vietoje: kelio ženklo transporto priemonių stovėjimo vieta su papildoma lentele neįgaliesiems; 2017 m. spalio 9 d. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nes vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 204 (STOP) reikalavimus, t. y. nesustojo. Nors šie pažeidimai nėra itin šiurkštūs, tačiau jie apibūdina E. K. kaip asmenį linkusį pažeidinėti nustatytas elgesio taisykles, o tuo pačiu nurodytos aplinkybės pagrįstai kelia abejonių jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumu. Teisėjų kolegija vertina, kad apsisprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti visapusiškai pagrįstas ir negali būti tik formalus.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jos termino skaičiavimo pradžios nustatymo
16. Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo pagrįstumo, tačiau mano, kad uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams yra per didelis, prašo jį mažinti bei skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.
17. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. K., vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus šešis mėnesius naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas tokį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgė tik į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Pirmosios instancijos teismas išsamių argumentų nenurodė, tačiau teismų praktikoje tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir sprendžiant dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo, yra vertinamos reikšmingos bylos aplinkybės apibūdinančios pažeidėjo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę.
18. Šiuo atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per griežtą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką E. K. padarė 2019 m. balandžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas artimas vidurkiui, tačiau jo nesiekia. Įstatymų leidėjo pozicija dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise termino griežtėjo, nes BK 68 straipsnio 2 dalis buvo pakeista (2019 m. sausio 11 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2019 m. balandžio 1 d., redakcija), nustatant uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą nuo vienerių iki penkerių metų, o senojoje BK 68 straipsnio 2 dalies redakcijoje maksimalus terminas buvo nustatytas iki trejų metų. Šiuo atveju nuteistasis neblaivus vairavo automobilį, tačiau neblaivumą tikrintis atsisakė, todėl nebuvo nustatytas jo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. Jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Anksčiau baustas už KET pažeidimus: 2017 m. spalio 9 d. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį; 2016 m. rugsėjo 30 d. pagal ANK 124¹straipsnio 4 dalį; 2015 m. birželio 9 d. pagal 124¹straipsnio 4 dalį. Nors nuobaudos veikos padarymo dienai negaliojo, tačiau spręstina, kad skirtos nuobaudos nesustabdė jo nuo naujų pažeidimų darymo ir šiuo atveju jis jau vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirba, neteistas, jam nustatytas dviejų metų šešių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemones terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties. Taip pat pažymėtina, kad teismas nėra saistomas apelianto pozicijos dėl siūlomos bausmės rūšies ar dydžio, ar baudžiamojo poveikio priemonės termino.
19. Pirmosios instancijos teismas skyrė E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams ir apie termino skaičiavimą nuosprendyje nepasisakė, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios nesukonkretino. Skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios, nes pagal kasacinio teismo praktiką, baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – terminas skaičiuojamas vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.
20. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindu skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos turėtų būti tai, jog taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kasacinis teismas konstatavo, kad uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas E. K. buvo paskirta 2019 m. balandžio 12 d., o ne 2019 m. balandžio 16 d. kaip nurodo apeliantas, tą pačią dieną surašant ir pažymą apie dokumentų paėmimo paskyrimą (b. l. 46-47), todėl, vadovaujantis jau nurodyta teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo dienos, kai E. K. realiai neteko galimybės vairuoti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, nuo kada yra skaičiuotinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį tikslina, nustatydama, kad baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones– terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. balandžio 12 d.
Dėl baudos dydžio
21. Veika, numatyta BK 281¹straipsnio 1 dalyje pagal įstatymo konstrukciją gali būti padaroma tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Šis straipsnis galioja nuo 2019 m. balandžio 1 d. Ši nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju iš pirmosios instancijos nuosprendžio matyti, kad apeliantas šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tyčia. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos dydis nustatytas nuo 50 iki 2000 MGL. Nuteistajam E. K. už 281¹straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą paskirta 66 MGL (3300 Eur) bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 42 MGL (2100 Eur) dydžio bauda, t. y. mažiau nei minimalus baudos dydis. Teismas skirdamas bausmę įvertino ne tik apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. nuteistojo šeiminę ir turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bet ir tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, todėl skirdamas bausmę ir nustatydamas bausmės rūšį pagrįstai vadovavosi BK 55 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja bausmės skyrimą pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą, t. y. visas aplinkybes, reikšmingas bausmei skirti. Nuteistajam paskirta bauda savo dydžiu, palyginti su padaryta nusikalstama veika ir atsižvelgiant į įstatyme nustatytą reglamentavimą, nėra aiškiai per didelė. Paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo principus, o taikytos baudžiamojo poveikio priemonės yra tinkamos įgyvendinti bausmės paskirtį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nustatant, kad E. K. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 12 d.