Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, baigęs 11 klasių, be nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 285 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2016 m. gegužės 3 d. bausmė atlikta;

2) 2017 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams;

3) 2017 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmę subendrinus su 2017 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nustatyta galutinė bausmė – areštas 45 paroms. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. ir konstatuota, kad bausmė atlikta;

4) 2017 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams;

5) 2017 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams. Bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

6) 2017 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

7) 2017 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams. 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams;

8) 2018 m. gegužės 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams; 2021 m. rugsėjo 3 d. atliko bausmę;

9) 2023 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 40 parų;

10) 2023 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 20 parų. 2023 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. ir 2023 m. liepos 19 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes, nustatyta galutinė bausmė – areštas 55 paroms. 2024 m. sausio 5 d. atliko bausmę;

11) 2024 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams;

12) 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams (šiuo metu atlieka bausmę), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą šiomis aplinkybėmis:

jis 2023 m. lapkričio 4 d. apie 8.29 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės paėmė 41 vienetą proteino batonėlių „ME2U PROTEIN COCONUT“, kurių vieno vertė 2,29 Eur, bendra vertė – 93,89 Eur, 27 vienetus proteino batonėlių „ME2U PROTEIN CHOCOLATE“, kurių vieno vertė 2,29 Eur, bendra vertė – 61,83 Eur, ir išėjo iš parduotuvės, nepateikęs šių prekių kasoje apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 155,72 Eur vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje D. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo metu gyveno gatvėje, buvo dvi dienas nevalgęs. Užėjęs į parduotuvę prisiminė, kad draugas yra sakęs, jog galima pavogti ir paskui parduoti šokoladinius batonėlius. Parduotuvės durys buvo pilnai neužsidariusios. Pavogė kaltinime nurodytas prekes ir vėliau pardavė jas Kalvarijų turguje po vieną eurą. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Žalos neatlygino, nes nežinojo, kam reikia siųsti pinigus. Be to, jo alga 300 Eur. Anksčiau laisvėje dirbdavo neoficialiai. Jeigu neužgerdavo, tai uždirbdavo apie 2000 Eur. Kai pradėjo vogti, jau buvo viską praradęs ir gyveno gatvėje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. M. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

1) IP Camera1_(duomenys neskelbtini)_20231104082458_20231104083457_992735

2) IP Camera2_(duomenys neskelbtini)__20231104082500_20231104083459_966936;

3) IP Camera3_(duomenys neskelbtini)_ 20231104082458_20231104083459_932410;

4) IP Camera4_(duomenys neskelbtini)_20231104082458_20231104083457_894051

5) IP Camera5_(duomenys neskelbtini)_20231104082500_20231104083459_840827;

6) IP Camera6_(duomenys neskelbtini)_20231104082459_20231104082719_762134;

7) IP Camera6_(duomenys neskelbtini)__20231104082719_20231104083459_763430;

8) IP Camera7_(duomenys neskelbtini)_20231104082458_20231104083458_803656

2023 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant pagal IT 01-1-44713-23, peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus ir palyginus juose užfiksuotą asmenį su kitose medžiagose užfiksuotais asmenimis, taip pat sulyginus asmens duomenis iš HDR, vyras, 2023 m. lapkričio 4 d. įvykdęs vagystę iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), atpažįstamas kaip D. M., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 39).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Vagystė – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad D. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 4 d. atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Atėjo tikslu pavogti maisto. Vaikščiodamas po parduotuvę spontaniškai nusprendė paimti įtarime nurodytus batonėlius. Batonėlius išnešė rankose. Kad parduotuvės durys neužsidarytų, padėjo dėžutę nuo saldainių ir taip be jokių kliūčių išėjo. Prekes pardavė Kalvarijų turguje nepažįstamiems asmenims už pusę kainos.

Šiuos kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtina parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip kaltinamasis 2023 m. lapkričio 4 d. 08.29 val. įeina į parduotuvę, pasiima nuo lentynos saldainių pakuotę ir pasideda, kad neužsidarytų durys. Vaikštinėja, apžiūrinėja prekes, tuomet paima nuo lentynos dėžutę batonėlių, tuomet dar tris dėžutes. Be to, imdamas iš dėžučių jis dedasi batonėlius į striukės kišenę. Tuomet laikydamas dėžutes rankose vyras išeina iš parduotuvės 08.30 val. neatsiskaitęs už prekes. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įraše užfiksuotas vyras – D. M. Šio fakto nei tyrimo metu, nei teisme neginčijo ir pats kaltinamasis.

Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog D. M. 2023 m. lapkričio 4 d. apie 8.29 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės paėmė 41 vienetą proteino batonėlių „ME2U PROTEIN COCONUT“, kurių vieno vertė 2,29 Eur, bendra vertė – 93,89 Eur, 27 vienetus proteino batonėlių „ME2U PROTEIN CHOCOLATE“, kurių vieno vertė 2,29 Eur, bendra vertė – 61,83 Eur, ir išėjo iš parduotuvės, nepateikęs šių prekių kasoje apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 155,72 Eur vertės turtą.

Neteisėtus veiksmus kaltinamasis atliko neabejotinai veikdamas tiesiogine tyčia. Su pagrobtu turtu D. M. sėkmingai pasišalino, pagrobtą turtą realizavo. Vagystė laikoma baigta. Pagrobto turto vertė viršija 3 MG, bet nesiekia 10 MGL, todėl D. M. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Bausmės skyrimas

D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas D. M. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika yra baigta ir padaryta tiesiogine tyčia, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog D. M. anksčiau ne kartą teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir nuosavybei, šiuo metu atlieka bausmę už kitą nusikaltimą nuosavybei, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus baustas ne mažiau 29 kartų už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, daugiausiai už naudojimosi visuomeniniu transportų taisyklių pažeidimus, taip pat už smulkias vagystes, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 58-71). Nedirba, paskutinė darbinė veikla registruota 2022 m. (b. l. 57). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose valstybinis kaltintojas nesurinko.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kad praeityje jis įsiteisėjusiais teismų sprendimais teistas dvylika kartų (nagrinėjamos veikos padarymo metu buvo teistas 10 kartų), atliktos įvairių rūšių bausmės teigiamo poveikio jo gyvenimo būdui nepadarė, nuostatų laikytis visuomenei priimtino ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio elgesio nesuformavo, teistumas neišnykęs, žala neatlyginta, asmuo daugybę kartų baustas administracine tvarka už vagystes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta D. M. už padarytą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalią jo trukmę.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną arešto bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. ir 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžių priėmimo. Abu šie nuosprendžiai jau įsiteisėję, jais D. M. buvo nuteistas už apysunkį nusikaltimą ir už baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgiant, kad jais paskirtos bausmės jau yra subendrintos paskutiniajame 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje, todėl, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, bendrintina tik su 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme.

Kaip minėta, 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. M. paskirta subendrinta bausmė už apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo nuosprendžiu jis teisiamas taip pat už baudžiamąjį nusižengimą, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skiriama arešto bausmė su 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme bendrintina apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę bausmę įskaitytina bausmė, šio nuosprendžio priėmimo dienai faktiškai atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį bei jame nurodyti įskaitytini laikotarpiai.

Kadangi D. M. šiuo metu atlieka vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, skiriamos subendrintos bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-4-699/2016, 2K-263-689/2018).

Dėl kardomosios priemonės

D. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Kadangi asmuo atlieka vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, netikslinga ją skirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kalto asmens prašo priteisti civiliniam ieškovui 155,72 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti (b. l. 28-29). Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kaltinamasis dėl civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 155,72 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2024 m. liepos 29 d. pažymoje (pirminėje) nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6, 14.3.2.1, 14.3.1 punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo D. M. priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 203,75 Eur (b. l. 146-149).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju D. M. gynėjas skirtas teismo iniciatyva, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą apribotos įkalinimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pati pasisamdyti gynėją, o nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamosios teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, šio nuosprendžio priėmimo dienai faktiškai atliktą pagal 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, bei jame nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo D. M. 155,72 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinei žalai atlyginti.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.