- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-07
- Bylos Nr.
- 2S-1620-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00007-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- J. S.
- Advokatai
- Linas Šarkys
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės J. S. atstovaujamos advokato Lino Šarkio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2733-752/2013, kuria buvo nustatytas terminas pateiktos taikos sutarties trūkumams šalinti, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą prašydama atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 2/3 dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, priteisiant jai visą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune natūra ir įpareigojant ją sumokėti atsakovui I. B. 108 961,00 Lt piniginę kompensaciją (b.l. 3-4; 32-34).
Teisme 2013-06-06 gautas prašymas patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir nustatyti priverstinę hipoteką (b.l. 49-51).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovei J. S. ir atsakovui I. B. nustatė 5 dienų terminą nuo teismo nutarties kopijos įteikimo trūkumams pašalinti (b.l. 53-54). Nurodė, kad CPK 42 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis turi neprieštarauti įstatymui, nepažeisti šalių, o taip pat kitų suinteresuotų asmenų, teisių, jų interesų, neišeiti už iš ieškinio reikalavimo ribų. Taikos sutartimi išreiškiama šalių valia. Šalys taikos sutarties 4 ir 5 p. susitarė “siekiant užtikrinti tinkamą prievolių pagal šią sutartį įvykdymą, atsakovas I. B. neprieštarauja, kad pagal šią sutartį jam asmeninės nuosavybės teise atitenkančiam turtui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 806/4153 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), Kaune, būtų nustatyta priverstinė hipoteka, maksimaliai 109.000 Lt sumai, nustatant pagrindinio įsipareigojimo įvykdymo terminą iki 2013 m. rugsėjo 1 d. < > Ieškovei J. S. yra žinoma, jog kompensacijos, nurodytos Šios sutarties 1 punkte sumokėjimui, I. B. ims paskolą, ir J. S. sutinka, kad gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 806/4153 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, būtų įkeisti paskesne hipoteka bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, užtikrinant tokios paskolos grąžinimą”.
Teismas nurodė, kad šalys prašo nustatyti priverstinę hipoteką. Teismo nuomone, pateiktoje teismui tvirtinti taikos sutartyje šalių susitarimas atitinka sutartinės hipotekos sampratą, todėl pareiškėjų prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo negalėtų būti tenkinamas, kadangi CK 4.175 straipsnis numato, kad hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka).
Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, jog tikslinga nustatyti terminą trūkumams šalinti – t.y. patikslinti savo susitarimą dėl hipotekos rūšies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė J. S. atstovaujama advokato Lino Šarkio prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (b.l. 57-58). Apelianto nuomone teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartį, nes teismui nustačius atsakovo turtui priverstinę hipoteką, hipotekos lakštą pildo ir pasirašo pats kreditorius, t.y. ieškovė. Šiuo atveju jokios turto savininko valios išraiškos nereikalaujama. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovei priklausančios 2/3 dalys turto atiteks atsakovui, o šis įsipareigos sumokėti ieškovei kompensaciją, kas reiškia, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2/3 dalių turto atsakovas negali savo valia įkeisti ieškovei, nes tas turtas ir taip priklauso jai. Teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, ieškovei priklausančio turto dalies nuosavybės teisės perėjimas atsakovui ir priverstinės hipotekos nustatymo momentai sutaptų. Šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimas teismo sprendimu, reiškia ieškovės pareikštų atitinkamos dalies reikalavimų patenkinimą. Todėl, apeliantės teigimu, nustatyti priverstinę hipoteka nėra jokių teisinių kliūčių.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo prašymo priėmimo stadijos (CPK 115 str., 135 str., 137 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas ar pagrįstai teismas taikė trūkumų šalinimo institutą.
Priimdamas ieškinį ar kitą šalių pateiktą procesinį dokumentą teismas turi patikrinti ar ieškinys (kitas procesinis dokumentas) atitinka procesiniams dokumentams nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 111 str., 114 str., 135 str., 137 str. 1 d.). Teismas, nustatęs, kad procesinio dokumento forma ir turinys, šiuo atveju ieškinys, atitinka keliamus reikalavimus, ieškinį (kitas procesinį dokumentą) priima (CPK 115 str. 1d., 137 str. 1 d.). Jei šis procesinis dokumentas neatitinka nustatytai formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio.
Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, todėl atsisakyti priimti pareiškimą dėl, teismo nuomone, neaiškaus, netikslaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, ir dėl to teismo procesas negali būti pradėtas. Besikreipiantis į teismą asmuo neturi pareigos įvardyti pasirinktą civilinių teisių gynimo būdą CK 1.138 straipsnio prasme, t.y. neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti. Pakanka, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, t.y. ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai. Kaip matyti iš šalių teismui pateikto prašymo patvirtinti taikos sutartį ir nustatyti priverstinę hipoteką, jo forma ir turinys, iš esmės atitinka keliamus reikalavimus (CPK 135 str.). Jame aiškiai nurodytas prašymo pagrindas ir dalykas, išreikšti konkretūs reikalavimai.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nesudaro pagrindo laikyti, jog dėl to teismo procesas dėl taikos sutarties patvirtinimo negali būti pradėtas, nes nurodyti teismo argumentai, susiję su taikos sutarties pagrįstumu, ir turi būti vertinami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismo sprendžia, kad pirmosios instancijos konstatuoti trūkumai nesudaro pagrindo taikyti trūkumų šalinimo instituto, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi priimti prašymą ir jį išnagrinėti yra kompetentingas tik pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d.), apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, pats negali šio prašymo priimti, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, klausimas dėl prašymo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti klausimą dėl prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo ir priverstinės hipotekos nustatymo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.