Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-21 · Civilinė byla Nr. 2A-823-153/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-21
Bylos Nr.
2A-823-153/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-01627-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Archstudija“
Atsakovas
A. B.
Trečiasis asmuo
M. K.
Civilinė byla Nr. 2A-823-153/2012;

pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė;

(Proceso Nr. 2-05-3-01627-2011-0);
(S)

procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 21.4, 42.7; 52.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Archstudija“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5000-475/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Archstudija“ ieškinį atsakovei A. B., trečiajam asmeniui M. K. dėl sandorio nuginčijimo ir lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad ieškovės įmonės vardu su atsakove A. B. 2007-11-08 sudaryta darbų atlikimo sutartis, remiantis šia sutartimi atsakovė įsipareigojo konsultuoti kuriant išorines priemones, taip pat pateikti užsakovui idėją, paruošti radiofikuotą reklaminę informaciją ir ją perduoti užsakovei, taip pat parengti išorinių reklamos stendų, informacinių švieslenčių lauke, taip pat ir vidaus patalpose išdėstymo projektą. Projektas susideda iš: priešprojektinių pasiūlymų, technologinių švieslenčių brėžinių, konstrukcinių skydų gamybos brėžinių, konstrukcinių švieslenčių gamybos brėžinių, spalvinės gamos parinkimo projekto, projekto vizualizacijos parengimo (ne mažiau kaip 25 skirtinų rakursų), kiekvieno projekto atliekama ne mažiau kaip du skirtingi variantai, iš kurių vėliau bus pasirinktas tinkamiausias. Atsakovė įsipareigojo parengti darbus iki 2007-12-11 ir visus darbus perduoti užsakovei elektroninėje laikmenoje (CD), taip pat visi projektiniai pasiūlymai ir brėžiniai pateikiami užsakovei atspausdinti 3 egzemplioriais. Darbai perduodami priėmimo-perdavimo aktu. Ieškovė pagal šią sutartį įsipareigojo sumokėti atsakovei 19 000 Lt (b. l. 9–10).

Ieškovė nustatė, kad remiantis esančiais byloje dokumentais, ieškovė priėmė iš atsakovės atliktus darbus, o remiantis surašytu 2007-11-13 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu (b. l. 11) 2007 m. lapkričio 14–15 d. atsakovei sumokėti pinigai – 19 000 Lt (b. l. 12–13).

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinio pareiškime prašė pripažinti negaliojančia 2007-11-08 darbų atlikimo sutartį, priteisti iš atsakovės 19 000 Lt ir 6 procentų metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nurodė, jog sandorio šalys veikė nesąžiningai. Trečiasis asmuo M. K., buvęs įmonės direktorius, sudarydamas sutartį žinojo, kad sandoris prieštarauja ieškovės įmonės tikslams, nes dėl darbų atlikimo trečiasis asmuo susitarė su savo motina atsakove A. B. dėl paslaugos, kuri juridiniam asmeniui nebuvo reikalinga, nustatydamas už nereikalingų įmonei darbų atlikimą neprotingai didelę kainą, nes šalių sutartyje nustatyta darbų atlikimo kaina neatitiko rinkos kainos.

Atsakovė, sudarydama ginčo sutartį, veikė nesąžiningai, nerūpestingai, veikdama komerciniais pagrindais, turėdama verslo liudijimą, galėjo ir privalėjo patikrinti, ar tokio sandorio sudarymas nepažeis ieškovės interesų. Taip pat taikant analogiją ieškovė preziumavo atsakovės nesąžiningumą dėl artimo ryšio su trečiuoju asmeniu.

Taip pat ieškovė nurodė, kad ginčo sandoris turi būti panaikintas, remiantis CK 1.82 str., ieškovė laikė, jog nurodė visas aplinkybes sandoriui šiuo pagrindu panaikinti. Taip pat ieškovė sandorio panaikinimo pagrindui nustatyti prašė taikyti CK 1.86 str., nes atsakovė jokių darbų neatliko, tad sandoris sudarytas tik dėl akių, kad pateisintų pinigų sumokėjimą atsakovei. Ieškovė nurodė, kad ginčo sandoris negalioja CK 1.91 str. pagrindu dėl šalių piktavališko susitarimo, nes būdami artimi giminaičiai, veikdami kaip verslininkai, sudarė nereikalingą ir ieškovei nuostolingą sandorį.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nutyli, kad ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo iš atsakovės jau buvo nagrinėjami kitoje byloje, ieškovės ieškinys atmestas. Teismo sprendimu nustatyta, kad trečiasis asmuo veikė ieškovės vardu kompetencijos ribose ir turėjo teisę ginčo sandorius sudaryti. Ieškovės nurodytas CK 6.67 str. sutarties negaliojimo pagrindas taikomas teikiant acto Pauliana ieškinį ginčijant nesąžiningo skolininko veiksmus su trečiaisiais asmenimis, o šiuo atveju šioje byloje faktinės aplinkybės yra kitokios. Todėl ieškovės motyvai dėl šalių nesąžiningumo ir ieškovės bendrovės tikslų pažeidimo sudarant ginčo sandorį nėra įrodyti. Tuo pačiu pagrindu turi būti atmestas ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.86 str. 1 d., nes ieškovė nepateikė įrodymų byloje, kad sandoris sudarytas dėl akių. Taip ieškovė neįrodė fakto, kad ginčo sutartyje už darbų atlikimą nustatyta kaina yra per didelė, ieškovės kainos palyginimas už atliktus darbus su kita sutartimi yra nesąžiningas, nes pateikta byloje sutartis 07/05/008 yra suklastota – tai nustatė Kauno miesto apylinkės prokuratūra. Atsakovė prašė nubausti ieškovę už nepagrįstai pareikštą ieškinį 20 000 Lt bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-22 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismas atmetė ieškovės ieškinį, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2007-11-08 Darbų atlikimo sutartį pagal CK 1.82 str. 1 p., 1.86 str. 1 p., 1.91 str. 1 p. numatytus sandorių negaliojimo pagrindus, nurodydama, kad neturi ieškovės atliktų darbų rezultato, kad atsakovei buvo sumokėta per didelė kaina už darbus ir tai prieštarauja įmonės tikslams, kad atsakovė bei trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir apie tai žinojo, ir kad darbų sutartį bei jų atlikimo priėmimo-perdavimo aktą pasirašė buvęs ieškovo direktorius, atsakovės sūnus M. K., kuris buvo piktavališkai susitaręs su atsakove.

Išnagrinėjęs bylą teismas atmetė ieškovės motyvus dėl sandorio negaliojimo CK 1.82 str. 1 d. pagrindu, nustatęs, kad ieškovė byloje neįrodė, jog ginčo darbai atlikti už žymiai didesnę nei rinkos kaina. Teismas atmetė ieškovės pateiktą byloje įrodymą – 2008-09-04 sutartį, kuria ieškovė įrodinėjo nepagrįstai didelės kainos už atliktą darbą sumokėjimo faktą, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas yra suklastotas.

Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.86 str. 1 d. pagrindu, nes vadovavosi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-245-375/2010 priimtu teismo sprendimu – prejudiciniu faktu, kad darbai buvo priimti ir atsakovei sumokėtas atlyginimas už atliktą darbą, todėl laikė, kad sutartis sukūrė teisines pasekmes, o ne buvo, kaip nurodė ieškovė, sudaryta tik dėl akių. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovės bendrovėje po trečiojo asmens atleidimo iš darbo keitėsi įmonės vadovai. Trečiasis asmuo, dirbdamas ieškovės įmonėje, pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte, išrašė prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitus, atliko atsakovei mokėjimus už darbą ieškovės vardu, nurodęs, kad sumokėjo už paslaugas pagal verslo liudijimą, šios aplinkybės, teismo nuomone, nebuvo byloje nuginčytos, todėl taip pat patvirtina, kad ginčo sutartis nebuvo sudaryta dėl akių.

Teismas nesutiko su ieškovės motyvais dėl ginčo sandorio šalių piktavališko susitarimo, nes šios aplinkybės ieškovė neįrodė, o surinkti byloje įrodymai, teismo manymu, tarp jų ir ieškovės atstovo paaiškinimas, patvirtina, kad trečiasis asmuo, būdamas įmonės vadovu, galėjo sudaryti sandorį su atsakove. Teismas būtinumą sudaryti sutartį dėl darbų atlikimo nustatė trečiojo asmens paaiškinimu, kuris patvirtino, jog poreikis atlikti ginčo darbus atsirado dėl to, kad ieškovė planavo išplėsti įmonės veiklą. Šiais motyvais teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 str. 1 d. pagrindu ir pripažino, kad ginčijama byloje sutartis sudaryta teisėtai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovė, kuri prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti.

Ieškovės pateikti byloje apmokėjimo už suteiktas paslaugas kvitai patvirtina, kad už tuos pačius darbus ieškovė sumokėjo atsakovei žymiai mažesnę pinigų sumą – ne 19 000 Lt, o 3 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir nepagrįstai pasakė sprendime, kad byloje nėra įrodymų dėl analogiškų darbų rinkos kainos, nors šis kvitas, apeliantės manymu, savaime įrodo suteiktų paslaugų kainą. Taip pat teismas klaidingai nurodė, kad ieškovė įrodinėja per didelės kainos sumokėjimo aplinkybę 2008-09-04 sutartimi, kuri buvo pasirašyta ne atsakovės, apeliantė šią aplinkybę įrodinėja 2008-10-13 kvitu Nr. 103211, išrašytu pačios atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovė ir trečiasis asmuo, ieškovės manymu, galėtų pateikti byloje įrodymus ir paaiškinti, kokiais tikslais buvo sudarytas ginčijamas sandoris, kokiu konkrečiu būdu įvykdžius sandorį „gauta“ projekto dokumentacija buvo panaudota įmonės veiklai. Pagal ginčijamą sutartį ir jos pagrindu buvo įsigyta „radiofikuota reklaminė informacija“. Bendrovės veiklos sritis yra įvairių statinių projektavimas, taip pat teritorijų planavimas. Bendrovė niekada tokiu būdu nesireklamavo, o tai, kad trečiasis asmuo negali konkrečiai paaiškinti sandorio sudarymo tikslo, apeliantės nuomone, įrodo, kad sandoriu įsigyti darbai bendrovei buvo visiškai nereikalingi.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbai pagal ginčijamą sutartį buvo atlikti. Teismo sprendime, kuriuo remiamasi taikant prejudiciją, nėra konstatuota apie faktinį darbų atlikimą ir (ar) perdavimą. Kaip matyti iš darbų perdavimo-priėmimo akto, darbų rezultatas turėjo būti perduodamas elektronine forma. Todėl atsakovei, kaip darbų autorei, neturėtų kilti jokių problemų pateikti teismui darbo rezultatą, tačiau atsakovė to nepadarė, todėl labiau tikėtinas darbų nebuvimo faktas, nei faktinis darbų atlikimas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. B. prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimo nekeisti.

Apeliacinio skundo motyvai prieštarauja ieškovės suformuluotam ieškinio pagrindui, nes ieškinio pareiškime ieškovė įrodinėjo per didelės kainos sumokėjimo už darbus, atliktus pagal 2007-11-08 sutartį, faktą ne atsakovės išrašytu 2008-10-13 kvitu Nr. 103211, o suklastota 2008-09-04 sutartimi, todėl teismas pagrįstai sprendime rėmėsi Kauno m. apylinkės prokuratūros 2010-10-21 nutarimu, patvirtinančiu sutarties suklastojimo faktą, ir sprendė, kad ši sutartis negali būti laikoma tinkamu įrodymu.

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad šis 2008-10-13 kvitas nei paneigia, nei patvirtina ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, nes šį kvitą ieškovė išrašė pagal kitą 2008-09-04 sutartį (ne pagal tą, kuri yra suklastota ir pateikta byloje), kurios abu jos egzemplioriai liko pas ieškovę. Pagal pastarąją sutartį buvo atliekami kitos apimties darbai, nei pagal ginčijamą 2007-11-08 sutartį. Ieškovė nenurodė teismui, kokius darbus ir kokios apimties atliko atsakovė, už kuriuos jai sumokėjo 3 070 Lt pagal 2008-10-13 kvitą, todėl remdamasis vien šiuo kvitu teismas negalėjo palyginti darbų apimties ir prieiti prie išvados dėl ginčijamoje 2007-11-08 sutartyje nurodytos darbų kainos atitikties tokių darbų kainai rinkoje. Kitų įrodymų pagrįsti įrodinėjamai aplinkybei, kad 2008-09-04 sutartimi buvo sutarta per didelė kaina, ieškovė nepateikė, todėl teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad ieškovė šios aplinkybės neįrodė.

Trečiasis asmuo M. K., veikdamas ieškovės vardu, turėjo teisę pasirašyti ginčijamą 2007-11-08 sutartį bei gavo atliktą darbų rezultatą, o jei atsakovės atlikti darbai ieškovei nebuvo reikalingi, pretenzijas ieškovė turėtų reikšti ne tokius darbus atlikusiai atsakovei, kuri sudarydama sutartį dėl darbų atlikimo neturi pagrindo ir reikalo domėtis, ar tie darbai ieškovei yra reikalingi.

Ieškovė, ginčydama atsakovės atliktų darbų perdavimo ieškovei faktą, neginčijo tarp šalių pasirašyto ir galiojančio 2007-11-13 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, kuriame fiksuotas 2007-11-08 sutartimi aptartų darbų perdavimas ieškovei. Pasikeitė ne vienas ieškovės direktorius, tačiau tarp jų pasirašytų įmonės dokumentų ir turto (taip pat atsakovės atliktų darbų rezultato) perdavimo aktų nepateikė. Laikmenų, kuriose laikomi darbų rezultatai, atsakovė neišsaugojo, nes to reikalavo ieškovės akcininkas D. J. (dabartinis ieškovės direktorius). Be to, po darbų atlikimo pagal 2007-11-08 sutartį jau kitas ieškovės direktorius susitarė su atsakove dėl panašių, tačiau kitokios apimties darbų, atlikimo, kurie buvo atlikti ir dalis kainos atsakovei sumokėta pagal 2008-10-13 kvitą. Todėl darytina išvada, kad bendrovėje pagal ginčijamą 2007-11-08 sutartį buvo atsakovės atlikti darbai, su kuriais susipažinęs kitas ieškovės direktorius nusprendė užsakyti atsakovei kitus panašius darbus, pretenzijų dėl pagal 2007-11-08 sutartį atliktų darbų perdavimo bendrovei nereiškė. Visgi ieškovė pretenzijas atsakovei pradėjo reikšti tik direktoriumi tapus D. J., po jo konflikto su trečiuoju asmeniu M. K..

Taip pat pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010-05-05 sprendimu ankstesnėje civilinėje byloje konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2007-11-08 buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis, 2007-11-13 tarp šalių pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, t. y. teismas sprendime įvertino juos kaip galiojančius. Remiantis CPK 182 str. 2 p., šios teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, todėl ieškovė tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu šioje byloje nepagrįstai kvestionuoja ankstesnėje civilinėje byloje priimtu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes.

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 1 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurios atmetus apeliacinį skundą turėtų būti priteistos iš ieškovės. Ši honoraro suma advokatui sumokėta už vieną teisinės pagalbos poziciją, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šią sumą atsakovė prašė priteisti iš ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės UAB „Archstudija“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas.

Šalių sudaryta 2007-11-08 sutartis (b. l. 9–10) kvalifikuojama kaip rangos sutartis pagal CK 6.644 str. 1 d. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo atlikti įvairius darbus, susijusius su konsultacijomis, išorinių informacijos priemonių kūrimu, idėjos pateikimu, perdavimu ir paruošimu radiofikuotos reklaminės informacijos pasiūlymų, konstrukcinių skydų gamyba, konstrukcinių švieslenčių gamybos brėžinių, spalvinės gamos parinkimo projektu, projekto vizualizacijos parengimu (ne mažiau kaip 25 skirtingų rakursų), įsipareigojo kiekvieną projektą atlikti ne mažiau kaip dviem skirtingais variantais, iš kurių vėliau bus pasirinktas tinkamiausias. Atsakovė įsipareigojo parengti darbus iki 2007-12-11 ir visus darbus perduoti užsakovei elektroninėje laikmenoje (CD), taip pat projekto pasiūlymus ir brėžinius pateikti užsakovei atspausdintus 3 egzemplioriais. Šalys sutartyje nustatė, kad darbai perduodami priėmimo-perdavimo aktu. Ieškovė pagal šią sutartį įsipareigojo sumokėti atsakovei 19 000 Lt. Byloje pateiktas 2007-11-13 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuris patvirtina, kad darbai ieškovės bendrovei perduoti (b. l. 11). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad darbų perdavimo-priėmimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas dokumentas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims tam tikras teises ir pareigas. Ieškovė šio dokumento byloje neginčija, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiuo rašytiniu įrodymu byloje ir laiko, kad atsakovė perdavė ieškovei darbus pagal ginčo sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi civilinėje byloje Nr. 2-245-375/2010 nustatytu faktu, jog ieškovė darbus priėmė, o atsakovė ginčo darbus atliko ir perdavė ieškovei (CPK 182 str. 2 d.), ir ieškovės reikalavimą CK 1.86 str. 1 d. pagrindu atmetė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Bylos duomenimis, ieškovės įmonėje keitėsi vadovai, tačiau ieškovės bendrovė santykių su atsakove nenutraukė ir toliau naudojosi atsakovės paslaugomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės darbuotojai, kurie po 2008-01-21 buvo paskirti ieškovės įmonėje direktoriaus pareigoms, savo žinioje turėjo įmonės dokumentaciją, tarp jų ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie patvirtina, kad atsakovei buvo pervesta 19 000 Lt, o vėliau, 2008-10-13, sumokėta už darbą dar 3000 Lt, ir iki 2009 m. pavasario dėl tariamai neatliktų darbų ar per didelės užmokesčio sumos ieškovė nepareiškė atsakovei pretenzijų, todėl tikėtina, kad ieškovė jokių neatitikimų savo dokumentacijoje nenustatė, taigi ieškovės prielaidos apie sandorio šalių (buvusio įmonės direktoriaus ir atsakovės) nesąžiningumą, taip pat neteisingos kainos už darbų atlikimą nustatymo ir neišlikusio ieškovės įmonėje atsakovės darbo rezultato yra nepagrįstos ir nesutampa su šalių elgesiu po ginčo darbų priėmimo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai akcentuoja tai, kad ieškovė įrodinėjo sandorio (2007-11-08 sutarties) negaliojimo faktą, pateikusi byloje kartu su ieškiniu 2008-09-04 sutartį (b. l. 14), o ne 2008-10-13 išrašytą kvitą, dėl to pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais – ginčo sutartimis, o ne dėl kitų įrodymų, kurie nebuvo nurodyti ieškinio pareiškime. Taip pat nėra pagrįstas apeliantės motyvas dėl atsakovės nesąžiningumo, kadangi atsakovės žinojimas ar nežinojimas apie atliekamų ieškovei paslaugų reikalingumą ginčijamo sandorio galiojimui nėra reikšmingas, nes ginčo sandorio šalių interesas yra visiškai skirtingas. Šiuo atveju ieškovė, sudarydama ginčo sandorį, neprivalėjo apie užsakymo tikslą ir darbo rezultato panaudojimą informuoti atsakovės, o atsakovei nebuvo svarbu, kaip bus panaudotas atsakovės pagal ieškovės užsakymą sukurtas darbo rezultatas. Be to, nėra įrodyta, kad sandorio šalims buvo žinoma, jog ginčo sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams, nes kaip nustatyta byloje, atsakovė ieškovės įmonėje nedirbo, ginčo sutartyje šalys susitarė dėl darbų, susijusių su reklama, atlikimo, tai atitiko ieškovės vykdomą darbo veiklą. Ieškovei nenuginčijus trečiojo asmens paaiškinimo, kad ieškovės bendrovė nutarė plėsti savo veiklą reklamos srityje, ieškovės motyvas dėl trečiojo asmens nesąžiningumo ir tariamai nereikalingų reklaminių paslaugų užsakymo ieškovės vardu atmestinas kaip neįrodytas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą, kad pagal ginčijamą 2007-11-08 sutartį ir atsakovės 2008-10-13 išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą negali būti nustatyta atlikto darbo kainą, nes nėra žinoma, kokios apimties ir kokį darbą pagal kiekvieną užsakymą atskirai atliko atsakovė. Taigi ieškovės argumentas, kad 2008-09-04 sutartimi šalys susitarė atlikti darbus per didele kaina (19 000 Lt), byloje neįrodytas, todėl ieškovės reikalavimai pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė skundžiamame sprendime, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo sandoris negalioja. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl skundžiamas sprendimas nekeistinas (CPK 328 str., 326 str. 1 d. 1 p.), apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų, remiantis sutartimi dėl teisinės pagalbos (b. l. 104), sumokėjo advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 1 500 Lt (b. l. 105). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei iš apeliantės priteistinas advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimas mažintinas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, nurodyto 8.11 punkte, priteisiant 1 000 Lt advokato išlaidų atlyginimą (CPK 98 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš UAB „Archstudija“ (į. k. 300056347, A. Mickevičiaus g. 7A, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) 1 000 (vieno tūkstančio) Lt advokato atstovavimo išlaidas atsakovei A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ).

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Albina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas