- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- eI2-10375-860/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01316-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas I. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).
Paaiškina, kad pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau Migracijos departamentas 2025 m. kovo 6 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG), nes nebuvo pateikta duomenų ir dokumentų, pagrindžiančių, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) vykdo Lietuvos Respublikoje tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą ir kad jai vykdyti reikalingas kviečiamas asmuo, sprendimui dėl LLG išdavimo priimti. Pareiškėjas nesutinka su tokiu Migracijos departamento Sprendimu. Mano, kad Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei turi būti panaikintas. Pirmiausia nurodo, kad kreipėsi į Migracijos departamentą per išorės paslaugų teikėją ir pateikė prašymą dėl LLG išdavimo darbo pagrindu, o Bendrija įsipareigojo įdarbinti jį ir pateikė atitinkamą dokumentą atsakovui – tarpininkavimo raštą. Tad mano, kad visi prašyme dėl LLG išdavimo pateikti duomenys yra (buvo) tikri ir atitinka jo valią, ketinimus bei jis pateikė visus reikalingus dokumentus, o jo profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Tačiau Migracijos departamentas nepagrįstai nustatė terminą trūkstamiems dokumentams pateikti, kadangi atsakovas prašė pateikti informaciją tiesiogiai susijusią su Bendrija ir jos veikla, t. y. informaciją apie užsakovus, sutartis, konkrečius darbus, darbuotojus, finansus ir kt. Anot pareiškėjo, tokia informacija yra prieinama tik darbdaviui (šiuo atveju Bendrijai), todėl jis negalėjo ir neprivalėjo šios informacijos pateikti. Mano, kad nebuvo jokio faktinio pagrindo ir tuo pačiu jokio teisinio pagrindo priimti skundžiamą Sprendimą. Dar pažymi, jog Migracijos departamentas, nustatė nepagrįstai trumpą terminą trūkstamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Teigia, kad Migracijos departamentas peržengė savo kompetencijos ribas, vykdė tik represinę funkciją, nesilaikė gerosios viešo administravimo praktikos, nustatydamas neproporcingai trumpą terminą trūkstamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti, taip jam sukeldamas sunkias teisines pasekmes. Pareiškėjas skunde nurodo dar ir tai, kad Migracijos departamentas su juo nebendradarbiavo ir prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą jo neinformavo. Taip pat iš anksto neįspėjo nei jo, nei Bendrijos apie pateikto prašymo trūkumus, neklausė jokios papildomos informacijos apie jo atvykimo laiką, aplinkybes, dėl kurių Bendrija jo neįdarbino ir pan. Todėl pareiškėjo nuomone, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatyti principai. Galiausiai skunde nurodo, kad Migracijos departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė tinkamai neišnagrinėjęs situacijos.
Atsiliepimas
2. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl LLG išdavimo, nes ketino dirbti (duomenys neskelbtini) Bendrijoje. Teigia, kad siekdamas įvertinti Bendrijos vykdomą veiklą, paprašė pateikti Bendrijos direktoriaus pasirašytą paaiškinimą, kodėl per Migracijos departamento atliekamą patikrinimą darbų vykdymo vietoje nebuvo rasti darbuotojai. Taip pat nurodo, kad 2025 m. sausio 20 d. išsiuntė Bendrijai dėl šio fakto paklausimą su prašymu per 5 kalendorines dienas pateikti papildomus dokumentus apie Bendrijos deklaruojamą veiklą. O Bendrijai neatsakius, 2025 m. vasario 18 d. buvo siunčiamas sekantis pranešimas, kartu prašant pateikti dokumentus, pagrindžiančius įmonės veiklą ir darbuotojų poreikį bei kartu 2025 m. vasario 25 d. pranešimu apie šiuos veiksmus buvo informuotas pareiškėjas. Migracijos departamento teigimu, 2025 m. vasario 25 d. Bendrija pateikė tam tikrus dokumentus, kuriuos jis vertino kaip nepakankamus. Todėl 2025 m. vasario 26 d. pateikė Bendrijai dar vieną paklausimą, prašydamas paaiškinimų dėl vykdomos veiklos bei papildomų dokumentų, tačiau iki 2025 m. kovo 2 d. dokumentai nebuvo pateikti. Tad nepateikus trūkstamų dokumentų, anot atsakovo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, jog ginčijamas Sprendimas priimtas paskubomis, aplinkybės įvertintos paviršutiniškai, neįsigilinus į situaciją. Migracijos departamento teigimu, skundžiamas Sprendimas priimtas nustačius svarbias faktines aplinkybes ir objektyviai jas įvertinus. Pažymi, jog siekiant įvertinti Bendrijos vykdomą veiklą atliko patikrinimą, kurio metu nebuvo rasta dirbančių darbuotojų, dėl šios faktinės aplinkybės prašė Bendrijos paaiškinimo, taip pat keletą kartų prašė Bendrijos pateikti paaiškinimus ir papildomus dokumentus, nuolat skirdamas laiko šių dokumentų pateikimui. Ir tik daugiau nei po mėnesio, Bendrijai nepateikus prašomų dokumentų, buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Nesutinka ir su tuo, kad buvo nustatytas nepagrįstai trumpas terminas trūkstamiems duomenims pateikti. Anot atsakovo, jis su paklausimais į Bendriją kreipėsi keletą kartų (2025 m. sausio 20 d., 2025 m. vasario 2 d., 2025 m. vasario 18 d. ir 2025 m. vasario 25 d.), tačiau Bendrija iki 2025 m. vasario 25 d. jokios informacijos neteikė. Bendrija pateikė tik dalį dokumentų. Paprašius papildomų dokumentų dėl vykdomos veiklos buvo nustatytas dokumentų pateikimo terminas iki 2025 m. kovo 2 d. Tačiau dokumentai vėl nebuvo pateikti. Atsakovas pažymi, kad Bendrija neprašė daugiau laiko dokumentams pateikti. Todėl Migracijos departamentas mano, jog Bendrijai nustatyti terminai buvo pagrįsti ir protingi. Dar Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėju, kad nurodytus duomenis turėjo pateikti Bendrija, o ne pareiškėjas. Teigia, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti LLG pagrindai. O Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į užsieniečio turėtus dokumentus, suteikiančius teisę būti Lietuvos Respublikoje, užsieniečio teisėto buvimo bei darbo šalyje laikotarpį ar kitas aplinkybes, taip pat nėra numatyta, kad užsieniečiui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, jei nurodyti duomenys nepateikiami dėl kitų asmenų kaltės. Atsakovas nesutinka ir su tuo, kad pareiškėjui negali kilti neigiamos pasekmės dėl to, jog Bendrija nepateikė prašomų dokumentų. Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, jog LLG išdavimo pareiškėjui procedūroje tiek pareiškėjas, tiek darbdavys yra tiesiogiai susiję asmenys, todėl jų teikiama informacija (taip pat ir jos nepateikimas) turi būti vertinamas bendrai. Pažymi, kad pareiškėjas apie tai, jog Bendrija nepateikė dokumentų, buvo informuotas. Taip pat nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Migracijos departamentas turėjo pareigą iš anksto įspėti pareiškėją apie bet kokius trūkumus. Anot atsakovo, galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Dar atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas ir Bendrija ne vieną kartą buvo informuoti raštu apie prašomus pateikti dokumentus. Atsakovas nurodo ir tai, kad neturi pareigos iš anksto informuoti užsieniečius apie ketinimą jų atžvilgiu priimti sprendimą dėl LLG, taip pat neturi ir pareigos apklausti užsienietį, prieš priimdamas jo atžvilgiu ginčytiną sprendimą. Tad mano, jog pareiškėjo teisės skundžiamu Sprendimu nebuvo pažeistos. Migracijos departamento įsitikinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, jame išsamiai išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai ir teisiniai argumentai, sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės, jos susietos su teisės normomis. Sprendimas priimtas objektyviai, nešališkai, nurodyta apskundimo tvarka. Taip pat ginčijamame Sprendime, anot atsakovo, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, todėl Sprendimas atitinka Įstatymo, VAĮ, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepimo nepateikė, bet pateikė rašytinius paaiškinimus.
Bendrija iš esmės nurodė, kad palaiko Migracijos departamento poziciją.
4. Teismo posėdyje:
- atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2025 d. kovo 6 d. priimto Sprendimo, kuriuo pareiškėjui I. S. ((duomenys neskelbtini) piliečiui) atsisakyta išduoti LLG, teisėtumo ir pagrįstumo.
6.1. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl LLG išdavimo, tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį arba pagal laikinojo darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
6.2. Migracijos departamentas Bendrijai 2025 m. sausio 20 d. išsiuntė paklausimą.
Migracijos departamentas Bendrijos vadovo prašė iki 2025 m. vasario 7 d. pateikti pasirašytą paaiškinimą, kodėl per Migracijos departamento patikrinimą darbų vykdymo vietoje, nebuvo rasti darbuotojai, kai Bendrija nurodė, jog tam tikrais adresais vykdomi statybų darbai, taip pat nurodyti, kur dirba Bendrijoje įdarbinti užsieniečiai ir kokiais adresais Bendrija vykdo statybos darbus.
6.3. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 6 d. Bendrijai ir pareiškėjui pateikė pranešimą.
Pranešime Migracijos departamentas informavo, jog Migracijos departamentas 2025 m. sausio 20 d. išsiuntė Bendrijai, kuri tarpininkauja dėl pareiškėjo prašymo išduoti LLG paklausimą, su prašymu per 5 kalendorines dienas nuo šio paklausimo išsiuntimo dienos pateikti papildomus duomenis ir (ar) dokumentus apie Bendrijos oficialiai deklaruojamą veiklą, kuriai vykdyti kviečiamas asmuo.
6.4. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 18 d. Bendrijai per MIGRIS komunikaciją išsiuntė paklausimą.
Migracijos departamentas prašė Bendrijos pateikti šiuos veiklą pagrindžiančius dokumentus: 1) laisvos formos raštu pateikti paaiškinimą, kuriame reikia nurodyti: informaciją apie Bendrijos vykdomą veiklą, pristatant Bendrijos veiklos modelį; kada, kokių profesijų ir kiek užsieniečių Bendrija ketina įdarbinti; ar Bendrijos veikla yra vykdoma užsienyje, jei taip – nurodyti, kokią dalį veiklos Bendrija vykdo Lietuvoje ir kokią užsienyje (nurodyti procentais); kas yra Bendrijos užsakovai (nurodyti esamus ir (ar) būsimus užsakovus); kur ir kokius statybų darbus Bendrija vykdo ir ketina vykdyti artimiausius 3 mėnesius (nurodyti konkrečius statybų objektus, jų adresus bei statybos darbų vykdymo pradžios bei pabaigos datas); 2) sudarytų ūkinės komercinės veiklos sutarčių ir šių sutarčių vykdymą bei atsiskaitymą pagrindžiančių dokumentų skaitmenines kopijas, t. y. sudarytas sutartis ir šių sutarčių priedus, statybų leidimus, atliktų statybos darbų priėmimo – perdavimo aktus, išrašytas sąskaitas faktūras, banko sąskaitos išrašą, už pastaruosius 6 mėnesius; 3) duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius, jog Bendrija aprūpins užsieniečius darbu ir ateityje.
6.5. Migracijos departamentas per MIGRIS komunikaciją 2025 m. vasario 25 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą.
Migracijos departamentas pranešime informavo, jog Migracijos departamentas 2025 m. vasario 18 d. išsiuntė Bendrijai, kuri tarpininkauja dėl asmens prašymo išduoti LLG paklausimą, su prašymu per 5 kalendorines dienas nuo šio paklausimo išsiuntimo dienos pateikti papildomus duomenis ir (ar) dokumentus apie Bendrijos oficialiai deklaruojamą veiklą, kuriai vykdyti kviečiamas asmuo.
6.6. Bendrija Migracijos departamentui 2025 m. vasario 25 d. pateikė sutartį bei mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašą.
6.7. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 26 d. Bendrijai per MIGRIS komunikaciją išsiuntė paklausimą.
Migracijos departamentas Bendrijos prašė pateikti paaiškinimą, nurodant: 1) informaciją nuo kada Bendrija pradėjo vykdyti statybos darbus, kartu prašė pateikti tai pagrindžiančius dokumentus (šių sutarties vykdymą bei atsiskaitymą pagrindžiančių dokumentų skaitmenines kopijas, t. y. išrašytas sąskaitas faktūras, banko sąskaitos išrašą ar / (ir) gautų bankinių mokėjimų kopijas); 2) kur ir kokius statybų darbus Bendrija vykdo ir ketina vykdyti artimiausius 3 mėnesius (nurodyti konkrečius statybų objektus, jų adresus bei statybos darbų vykdymo pradžios bei pabaigos datas); 3) duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius, jog Bendrija aprūpins užsieniečius darbu ir ateityje; 4) kodėl per Migracijos departamento patikrinimą (2024 m. spalio 23 d.) darbų vykdymo vietoje, nebuvo rasti darbuotojai, kai Bendrija nurodė, jog tam tikrais adresais vykdomi statybų darbai, kur dirba Bendrijoje įdarbinti užsieniečiai ir kokiais adresais Bendrija vykdo statybos darbus ir ar darbai yra baigti. Buvo prašoma pateikti išrašytas sąskaitas faktūras, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, banko sąskaitos išrašą ar / (ir) gautų bankinių mokėjimų kopijas.
7. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 2025 m. kovo 6 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui LLG nes: asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašymą išduoti ar pakeisti LLG pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, jog Bendrijos tarpininkavimo rašte dėl LLG išdavimo nurodyti duomenys apie tai, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrija ketina įdarbinti asmenį patys savaime nepatvirtina, jog Bendrija realiai šią veiklą vykdo, paprašė Bendrijos ir asmens pateikti dokumentus, patvirtinančius jos ekonominę veiklą atitinkamoje ekonominėje srityje, kuriai vykdyti kviečiami užsieniečiai. Tačiau Bendrija per Migracijos departamento siųstuose paklausimuose (taip pat ir asmeniui bei Bendrijai siųstame pranešime) nurodytus terminus duomenų ir dokumentų, pagrindžiančių, kad Bendrija vykdo Lietuvos Respublikoje tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą ir kad jai vykdyti reikalingas kviečiamas asmuo, nepateikė. Tad Migracijos departamentas Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyto LLG išdavimo pagrindo bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytų LLG išdavimo sąlygų.
8. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
9. Pažymėtina, kad užsieniečiui LLG išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą LLG išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas LLG išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui LLG gali būti neišduotas arba nepakeistas.
10. Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nepakanka prašymą išduoti LLG pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat jeigu kyla abejonių dėl darbdavio pateiktos informacijos apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba darbo patirtį, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti LLG gavimo dienos raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl LLG išdavimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.
Taip pat Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta, kad išduoti užsieniečiui LLG atsisakoma, jeigu per Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti LLG pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl LLG išdavimo priimti.
11. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad LLG gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
12. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 64.3 papunktyje nurodyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti LLG ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas LLG išdavimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos LLG gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti LLG. Jis privalo sutikrinti, ar prašyme išduoti LLG nurodyti užsieniečio asmens duomenys sutampa su jo duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose, ar prie prašymo išduoti LLG pateikti visi prašymą išduoti LLG pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl LLG išdavimo ar pakeitimo priimti.
13. LVAT praktikoje pažymėta, kad įstatymų leidėjas Įstatymo 35 straipsnyje išdėstė atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui Lietuvoje pagrindus; nustačius bent vieną iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, turi būti užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2425-556/2023).
14. Teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi, jog su prašymu išduoti LLG pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tik tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2025 m. sausio 20 d. paklausimo skirto Bendrijai matyti, kad Migracijos departamentas atliko Bendrijos patikrinimą darbų vykdymo vietoje bei nerado darbuotojų. Tad teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas turėjo pagrindą, vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, nustatyti Bendrijai terminą pateikti paaiškinimams. Akivaizdu, jog Migracijos departamentui kilo abejonių dėl Bendrijos vykdomos veiklos bei, kad jai vykdyti reikalingas pareiškėjas. Tad atmestini pareiškėjo argumentai dėl nepagrįstai nustatyto termino dokumentams pateikti.
15. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad Migracijos departamentas nustatė nepagrįstai trumpą terminą dokumentams (duomenims) pateikti.
Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais. Pažymėtina, kad Įstatymas neįtvirtina konkretaus termino per kurį asmuo turi pateikti Migracijos departamento prašomus dokumentus, bet turi būti nustatytas pagrįstas terminas reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti (Įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).
Bylos medžiaga patvirtina, kad Migracijos departamentas su paklausimais į Bendriją kreipėsi bei kartu informavo ir pareiškėją net kelis kartus (2025 m. sausio 2 d., 2025 m. vasario 6 d., 2025 m. vasario 18 d. ir 2025 m. vasario 26 d.). Pirma kartą Migracijos departamentas Bendrijai išsiuntė paklausimą 2025 m. sausio 20 d., kuriuo prašė Bendrijos iki 2025 m. vasario 7 d. pateikti pasirašytą paaiškinimą, kodėl per Migracijos departamento patikrinimą darbų vykdymo vietoje, nebuvo rasti darbuotojai, kai Bendrija nurodė, jog tam tikrais adresais vykdomi statybų darbai, taip pat nurodyti, kur dirba Bendrijoje įdarbinti užsieniečiai ir kokiais adresais Bendrija vykdo statybos darbus. Nesulaukęs atsakymo, Migracijos departamentas 2025 m. vasario 6 d. Bendrijai ir pareiškėjui vėl pateikė pranešimą, kuriame nurodė per 5 kalendorines dienas nuo šio paklausimo išsiuntimo dienos pateikti papildomus duomenis ir (ar) dokumentus apie Bendrijos oficialiai deklaruojamą veiklą, kuriai vykdyti kviečiamas asmuo. Nesulaukęs jokio atsakymo, Migracijos departamentas 2025 m. vasario 18 d. Bendrijai per MIGRIS komunikaciją dar kartą išsiuntė paklausimą, kuriuo prašė Bendrijos iki 2025 m. vasario 22 d. pateikti veiklą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat 2025 m. vasario 25 d. Migracijos departamentas per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pareiškėjui pranešimą, kuriuo informavo, jog Migracijos departamentas 2025 m. vasario 18 d. išsiuntė Bendrijai, kuri tarpininkauja dėl asmens prašymo išduoti LLG paklausimą, su prašymu per 5 kalendorines dienas nuo šio paklausimo išsiuntimo dienos pateikti papildomus duomenis ir (ar) dokumentus apie Bendrijos oficialiai deklaruojamą veiklą, kuriai vykdyti kviečiamas asmuo.
Pastebėtina, kad tik 2025 m. vasario 25 d. Bendrija pateikė Migracijos departamentui dalį prašomų pateikti dokumentų (Bendrija pateikė sutartį bei mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašą). Migracijos departamentas nustatęs, kad pateikti ne visi reikalingi dokumentai, dar kartą 2025 m. vasario 26 d. Bendrijai per MIGRIS komunikaciją išsiuntė paklausimą iki 2025 m. kovo 2 d. pateikti paaiškinimą dėl Bendrijos vykdomos veiklos ir pan. Tačiau Bendrija atsakymo nepateikė.
Taigi, kaip matyti, Migracijos departamentas iš esmės Bendrijai ir pareiškėjui nustatė beveik dviejų mėnesių terminą (nuo 2025 m. sausio 20 d. iki 2025 m. kovo 2 d.) trūkstamiems dokumentams pateikti. Be to, Migracijos departamentas buvo aktyvus, net keturis kartus kreipėsi tiek į Bendriją, tiek į pareiškėją, vis prašydamas pateikti dokumentus ir pratęsdamas nustatytą terminą.
Pabrėžtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad Bendrija ir (ar) pareiškėjas, būtų kreipęsi į atsakovą pratęsti nustatytą terminą prašomiems dokumentams pateikti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nustatytas beveik dviejų mėnesių terminas yra proporcingas ir adekvatus susiklosčiusiai situacijai. Kadangi Migracijos departamentas prašė pateikti elementarius dokumentus ir paaiškinimus, kurie reikalingi siekiant įdarbinti užsienietį. Tad atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl nustatyto nepagrįstai trumpo termino.
16. Dar pareiškėjas nurodo, kad prašomą atsakovo informaciją turėjo pateikti Bendrija, o ne jis, kadangi atsakovas prašė pateikti informaciją tiesiogiai susijusią su Bendrija ir jos veikla, t. y. informaciją apie užsakovus, sutartis, konkrečius darbus, darbuotojus, finansus ir kt. Anot pareiškėjo, tokia informacija yra prieinama tik darbdaviui (šiuo atveju Bendrijai). Tad pareiškėjo manymu, jis nepagrįstai nubaustas ir patiria ypatingai neteisingą ir neproporcingą sankciją.
Akcentuotina, jog LLG išdavimo pareiškėjui procedūroje tiek pareiškėjas, tiek darbdavys (šiuo atveju Bendrija) yra tiesiogiai susiję asmenys. Pažymėtina, kad Bendrija darbui nurodytam tarpininkavimo rašte pasirinko būtent pareiškėją, o pareiškėjas prašo LLG, Bendrovei įsipareigojus jį įdarbinti nurodytoms pareigoms ir mokėti nurodytą atlyginimą, todėl jų teikiama informacija (taip pat ir jos nepateikimas) turi būti vertinamas bendrai. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2416-821/2024). Tad atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl Bendrijos pareigos (o ne jo) pateikti informaciją atmestini.
17. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad prieš Migracijos departamentui priimant Sprendimą, jis neturėjo galimybės pasiaiškinti bei pateikti informaciją dėl susiklosčiusios situacijos bei priimamo sprendimo. Anot pareiškėjo, Migracijos departamentas turėjo pareigą jį iš anksto įspėti apie bet kokius trūkumus ir jie būtų nedelsiant pašalinti ir pan.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal nusistovėjusią teismų praktiką, teisė būti išklausytam yra teisinės valstybės principo elementas, visuotinai pripažintas bendrasis teisės principas, kylantis ne tik iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 ir 30 straipsniais užtikrinamų teisės į gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą paisymo. Taigi, teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr., pvz., LVAT 2025 m. gegužės 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1597-1047/2025).
Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jo teisės būti išklausytam pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ši tiesė nėra savitikslė. Kaip nurodyta LVAT praktikoje, viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo nuomone, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017). Taigi, tokia aplinkybė paprastai yra reikšminga, kai pareiškėjas nurodo, kokius konkrečiai dokumentus ar duomenis jam sukliudė pateikti atsakovo sprendimas jo neapklausti, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisės būti išklausytam suvaržymas, be to, yra vertinama, ar pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme, ar pareiškėjo pateikti paaiškinimai paneigia ginčijamo akto pagrįstumą ir teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018).
Šiuo atveju pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokias papildomas nagrinėjamai bylai reikšmingas ir galbūt galėjusias lemti kitokio sprendimo priėmimą aplinkybes jis būtų nurodęs bei kokius šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus būtų pateikęs. Be to, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016 ir kt.). Teisės aktai taip pat neįtvirtina Migracijos departamento pareigos pranešti asmenims apie planuojamą priimti sprendimą.
Be to, minėta, Migracijos departamentas net kelis kartus kreipėsi į pareiškėją ir Bendriją dėl dokumentų ir informacijos pateikimo, tačiau pareiškėjas neatsakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas galėjo pateikti norimus paaiškinimus atsakovui, atsakydamas į bent vieną paklausimą. Tačiau to nepadarė. Ginčo, jog pareiškėjas nebūtų gavęs Migracijos departamento paklausimų, byloje nėra. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas turėjo pareigą jį iš anksto įspėti apie bet kokius trūkumus ir jie būtų nedelsiant pašalinti, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Migracijos departamentas pažeidė viešojo administravimo principus. Kadangi, kaip matyti, atsakovas net kelis kartus kreipėsi tiek į Bendriją, tiek ir į pareiškėją, dėl informacijos bei dokumentų pateikimo, tačiau atsakovui tinkamai atsakyta nebuvo.
18. Pareiškėjas dar mano, jog skundžiamu Migracijos departamento Sprendimu yra pažeidžiami jo interesai ir teisės. Teigia, jog atsakovo Sprendimas yra neproporcingas bei dėl Sprendimo jam kylą itin sunkios teisinės ir socialinės pasekmės.
Teisėjų kolegija, vėlgi, negali pritarti tokiems pareiškėjo skundo argumentams. Teisėjų kolegijos vertinimu, LLG neišdavimas pareiškėjui šiuo atveju yra proporcinga priemonė, kadangi, kaip minėta, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintas reikalavimas yra imperatyvus, ir šio reikalavimo pareiškėjas neįvykdė.
Be to, pritartina atsakovo pozicijai, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024; 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2109-1047/2024).
19. Pareiškėjas dar mano, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė iš esmės neįvertinęs visų aplinkybių.
Tačiau šie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir neturintys pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, todėl skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus.
Be to, Sprendime įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai.
20. Pareiškėjas yra nurodęs daugiau argumentų (dėl Bendrijos veiklos (ne) fiktyvumo, (ne) keliamos grėsmės Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui ir kt.), tačiau jie yra teisiškai nereikšmingi bei nesusiję su nagrinėjamu ginču, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
21. Apibendrinant konstatuotina, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė neišduoti pareiškėjui LLG. Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, bei jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
22. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.