Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2416-821/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-13
Bylos Nr.: eA-2416-821/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03372-2024-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas: S. K.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje

Administracinė byla Nr. eA-2416-821/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03372-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja S. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 24S144009 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja, kuri yra Turkijos Respublikos pilietė, skunde nurodė:

2.1. pareiškėja kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas Sprendime netenkino jos prašymo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais. Pareiškėjos nuomone, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai nurodyti tik formaliai;

2.2. Sprendime nenurodyta, kokie konkrečiai pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kuo konkrečiai pasireiškė jos piktnaudžiavimas, todėl atsakovas nepagrįstai Sprendimą grindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais;

2.3. nors Sprendimas yra grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, jame nėra nurodyta, kokių Įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintų sąlygų neatitinka pareiškėja. Sprendime yra nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėja, tačiau jos nėra įvertintos aptariamo teisinio reglamentavimo kontekste;

2.4. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, nes atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių. Atsakovas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių tyrimo, todėl Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. pareiškėja siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ketindama dirbti paslaugų vadybininke uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) MTY Group (toliau – ir Bendrovė). Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kreipėsi į Bendrovę su prašymais pateikti informaciją, susijusią su jos vykdoma veikla. Bendrovė neatsakė į Departamento raštus ir nepateikė trūkstamų dokumentų, turinčių įtakos sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti. Dėl šių priežasčių Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo;

4.2. Sprendimas buvo priimtas įvertinus duomenų visumą, o vertinimas išsamiai aprašytas šiame sprendime. Iš surinktų duomenų visumos padaryta išvada, kad pareiškėja neketina dirbti Bendrovėje, o jos prašyme deklaruotas tikslas (t. y. dirbti Bendrovėje paslaugų vadybininke) neatitinka tikrovės. Tai, kad Bendrovė nepateikė aktualių veiklos sutarčių, šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nenurodė statybų objektų, kuriuose dirba Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, priimti darbui statybų srityje, ir pan., taip pat tai, kad, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai negavo darbo užmokesčio už 2024 m. vasario–balandžio mėn., patvirtina, kad Bendrovė nevykdo jokios realios ekonominės veiklos, negali kviečiamiems užsieniečiams pasiūlyti nuolatinio darbo statybų ar paslaugų srityje ir neturi finansinių pajėgumų jiems mokėti tarpininkavimo rašte nurodytą mėnesinį darbo užmokestį (Bendrovė teikė Departamentui duomenis, kurie neatitinka tikrovės);

4.3. skunde nepagrįstai teigiama, kad Sprendime nėra nurodyta, kokių Įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintų sąlygų neatitinka pareiškėja. Įstatymo 44 straipsnyje reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. yra priimtas darbui Lietuvos Respublikoje. Tam, kad užsienietis galėtų dirbti Lietuvoje pagal darbo sutartį ir dalyvauti Lietuvos darbo rinkoje, užsienietį dirbti kviečianti įmonė turi vykdyti ekonominę veiklą Lietuvoje. Tokiu būdu užsieniečiui išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį darbui Lietuvos Respublikoje, t. y. sukuriami realūs darbo santykiai darbo funkcijoms atlikti Lietuvoje. Šiuo atveju surinkti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad Bendrovė Lietuvoje nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos, todėl, išdavus pareiškėjai prašomą leidimą, ji nebus aprūpinta darbu ir realiai neatliks darbo funkcijų Bendrovėje;

4.4. nustatytų aplinkybių visuma patvirtina abejones dėl pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jos siekio realiai vykdyti sulygtą darbo funkciją Bendrovėje, t. y. sudaro pagrindą išvadoms, kad Bendrovė ir pareiškėja piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, ir kad pareiškėja, priešingai nei nurodė savo prašyme, nedirbs Lietuvos Respublikoje, ir todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė;

4.5. Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, jis yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o motyvų išdėstymas jame yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II.

5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendime atmetė pareiškėjos S. K. skundą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. pareiškėja, ketindama dirbti UAB MTY Group paslaugų vadybininke, 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230808-147662 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią asmenį įdarbinanti bendrovė vykdo veiklą, – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120, ekonominės veiklos sritis – statyba); pareiškėjos darbo sutarties tipas – neterminuota; darbdavys sutarties laikotarpiu įsipareigotų mokėti 850 Eur mėnesinį darbo užmokestį;

6.2. kadangi pareiškėjos profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal Bendrovės vykdomą veiklą, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą dėl asmens darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;

6.3. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nustatė, kad valstybės įmonės Registrų centro juridinių asmenų išplėstinio išrašo duomenimis, Bendrovė įregistruota 2022 m. rugpjūčio 5 d.; Bendrovės vadovas (direktorius) nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. yra E. Y.; Bendrovės deklaruojamos veiklos: kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4339, ekonominės veiklos sritis – statyba), automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (ekonominės veiklos kodas – 4511, ekonominės veiklos sritis – paslaugos); didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos);

6.4. Departamentas, vadovaudamasis VSDFV informacinės sistemos 2024 m. birželio 12 d. duomenimis, nustatė, kad Bendrovėje dirba 22 asmenys, visi jie yra užsieniečiai (Turkijos piliečiai), Bendrovė tarpininkauja dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo tik Turkijos piliečiams;

6.5. Departamentas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyta veikla nesutampa su Juridinių asmenų registre deklaruota veikla, 2023 m. lapkričio 6 d. išsiuntė Bendrovei pasiūlymą pateikti: 1) išsamų paaiškinimą dėl Bendrovės vykdomos statybų veiklos, nurodant, kokių profesijų darbuotojai yra įdarbinti ir ketinami įdarbinti, bei pagrindžiant tokių darbuotojų poreikį; 2) aktualias (galiojančias) veiklos sutartis ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus (pvz., Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, Bendrovės banko sąskaitos išrašus); 3) statybos objektų, kuriuose šiuo metu vykdomi statybų darbai, sąrašą;

6.6. Bendrovė 2023 m. lapkričio 14 d. Departamentui pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. lapkričio 9 d. išrašą apie Bendrovės vykdomas veiklas ir Bendrovės direktoriaus E. Y. 2023 m. lapkričio 13 d. paaiškinimą;

6.7. kadangi Bendrovė nepateikė pagrindžiančių dokumentų apie šiuo metu vykdomą veiklą, Departamentas papildomai išsiuntė 2023 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 23SD26360, 2024 m. vasario 20 d. raštą Nr. 24SD3086, 2024 m. kovo 8 d. raštą Nr. 24SD4465 ir 2024 m. kovo 21 d. raštą Nr. 24SD5452, prašydamas pateikti: 1) paaiškinimą, kokią veiklą (veiklas) šiuo metu vykdo Bendrovė, kokiose statybų objektuose (pavadinimai, adresai) šiuo metu vykdoma Bendrovės statybų veikla, kiek vadybininkų Bendrovė planuoja įdarbinti ir kur bus įsteigtos jų darbo vietos (adresai); 2) dokumentus, įrodančius Bendrovės vykdomą veiklą (veiklas) Lietuvoje (aktualias veiklos sutartis ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus (pvz., Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, Bendrovės banko sąskaitos išrašus)). Bendrovė neatsakė į Departamento siųstus raštus ir nepateikė trūkstamų dokumentų, turinčių įtakos sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti;

6.8. Departamentas 2024 m. birželio 12 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais ir motyvuodamas tuo, kad: duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nes Bendrovės tarpininkavimo rašte yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie jos veiklos vykdymą; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, nes Bendrovėje įdarbinami užsieniečiai, kuriems nėra mokamas darbo užmokestis; pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, nes, Bendrovei faktiškai nevykdant deklaruojamų veiklų statybų ir paslaugų sektoriuose ir negalint priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, negali būti sukurti realūs darbo santykiai.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Įstatymo ir Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, vertindamas, ar yra pagrindas išduoti laikiną leidimą gyventi, pirmiausiai privalo įsitikinti, kad asmenį siekia įdarbinti Lietuvos darbo rinkoje konkrečiame sektoriuje veikiantis darbdavys – realiai vykdantis ekonominę veiklą, ir kuris įsipareigoja realiai sukurti darbo santykius darbo funkcijos atlikimui.

8. Teismas akcentavo, kad sprendžiant, ar Bendrovė gali būti laikoma Lietuvos darbo rinkoje veikiančiu darbdaviu, kuris, atitinkamai, gali įdarbinti užsieniečius, yra reikšminga tai, ar toks darbdavys laikytinas darbdaviu, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnio 3 dalyje. Taigi, būtina nustatyti Bendrovės veiklų vykdymo faktą. Šiuo atveju matyti, kad Bendrovės ekonominės statybų ir paslaugų veiklos, pagal kurias Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją, yra specializuotos (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120, ekonominės veiklos sritis – statyba; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos), tačiau Bendrovė, paraginta net kelis kartus, nepateikė aktualių veiklos sutarčių, jų vykdymą patvirtinančių dokumentų, nenurodė statybų objektų, kuriuose dirba jau Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, priimti darbui statybų srityje, taip pat ir kviečiamų užsieniečių dirbti verslo paslaugų vadybininkais darbo vietos adreso. Teismo vertinimu, šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Bendrovė nevykdo realios statybų veiklos. Be to, Departamento surinkti duomenys iš VSDFV informacinės sistemos, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. negavo mėnesinio darbo užmokesčio, ir nebuvo mokamas sutartas atlyginimas bendrai imant, nepaneigia išvados, jog Bendrovė nevykdo veiklos, negali darbuotojams pasiūlyti nuolatinio darbo, neturi finansinių pajėgumų mokėti sulygtą atlyginimą. Teismas atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad Bendrovė išvis nevykdo veiklos – didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį, ir tik yra atliekami pasiruošimo darbai tokiai veiklai vykdyti, ką patvirtina Bendrovės direktoriaus paaiškinimas.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie Bendrovės realiai vykdomas veiklas, o viešai užfiksuoti duomenys paneigia Bendrovės realiai vykdomų ekonominių veiklų rodiklius, konstatavo, kad Bendrovė negali priimti pareiškėjos darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, negali sukurti realių darbo santykių ir mokėti tarpininkavimo rašte nurodytą darbo užmokestį. Taigi, Departamentui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, o leidimo laikinai gyventi išdavimas pareiškėjai neatitiktų Įstatyme įtvirtinto leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvoje pagrindu tikslo – suteikti asmeniui leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu.

10. Teismas pažymėjo, jog, vertinant pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti pareiškėjos realų siekį Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėja siekia būti įdarbinta Bendrovėje verslo paslaugų vadybininke, tačiau prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, po to, kai 2014 metais įgijo vadybos išsilavinimą, ji nenurodė nė vienos buvusios darbovietės savo gimtinėje. Bendrovė, ketindama įdarbinti pareiškėją nuo 2023 m. lapkričio 2 d., paslaugų veiklą įteisino nuo 2023 m. lapkričio 8 d., o 2023 m. lapkričio 14 d. Departamentui paaiškino, kad dar tebevyksta paslaugų veiklos pasiruošimo dabai, kurie užtruks ne vieną mėnesį, tam, kad Bendrovė galėtų pradėti dirbti šioje srityje.

11. Teismas padarė išvadą, kad tiek pareiškėja, tiek Bendrovė duomenis Departamentui teikė žinodami, kad veikla realiai nebus vykdoma ir realūs darbo santykiai nebus sukurti, Bendrovė nevykdys prisiimtų įsipareigojimų, todėl Departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodomas tikslas neatitinka tikrovės, o tikrasis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepagrįstos. Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą, t. y. kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo ketinimus dirbti bendrovėje verslo paslaugų vadybininke.

12. Teismas akcentavo, jog Departamentas taip pat atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi nelegalios migracijos grėsmės pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.), kadangi nustatė kriterijus, sudarančius rimtą pagrindą manyti, jog gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, t. y. nustatyta, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Kriterijų aprašo 6.2 p.) (šiuo aspektu pasisakyta prieš tai); pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl jos atvykimo ar siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (7 punktas).

13. Teismo vertinimu, šiuo atveju išties kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikrojo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jos siekio įsidarbinti ir dirbti Lietuvoje, nes nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje tam, kad įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas pareiškėją vertinti kaip nepatikimą trečiosios šalies pilietę. Nors pareiškėja kelia abejones dėl piktnaudžiavimo apraiškų, tačiau jau vien aplinkybė, kad ji nepateikė duomenų apie darbų patirtį savo šalyje, yra pasiekusi penkiasdešimtmetį, siekia įsidarbinti tokioje pozicijoje Lietuvos Respublikoje, kelia pagrįstų abejonių. Be to, tai, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog Bendrovė realiai nevykdo jokios veiklos, liko nepaneigta bylos duomenimis. Pagal Departamento surinktus duomenis (be kita ko, iš VSDFV informacinės sistemos), Bendrovė tarpininkauja dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (Turkijos) piliečiams. Aptartos aplinkybės nepaneigia nelegalios migracijos grėsmės.

14. Teismas pažymėjo, kad, vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėja neturi tokių ryšių, nėra turėjusi ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra dirbusi Lietuvos Respublikoje. Departamentas nenustatė, kad pareiškėja turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, t. y. nenustatė duomenų apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

15. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad nėra realiai Bendrovės veiklą pagrindžiančių duomenų, pareiškėja realiai nevykdys darbo funkcijų ir Bendrovė nevykdys savo įsipareigojimų, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėja nepaneigė Departamento nurodytų pagrindų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 2, 12 ir 14 p.). Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu). Atsakovas tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

III.

17. Pareiškėja S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir tenkinti jos skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo:

18.1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad viešai užfiksuoti duomenys apie Bendrovę paneigia Bendrovės realiai vykdomų ekonominių veiklų rodiklius, todėl Bendrovė negali priimti pareiškėjos darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Bendrovės pateiktas raštas patvirtina, kad Bendrovė ketina vykdyti veiklą, kurią vykdant bus reikalingas vadybininkas. Tai, kad Bendrovė nevykdo (arba galbūt nevykdo, – ši aplinkybė pareiškėjai nėra žinoma) veiklos statybų sektoriuje, savaime nereiškia, kad Bendrovė nebus pajėgi įdarbinti pareiškėją ir mokėti jai darbo užmokestį;

18.2. teismas nepasisakė dėl pareiškėjai pritaikyto Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrįstumo. Sprendime nenurodyta, kokių Įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintų sąlygų neatitinka pareiškėja;

18.3. byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o teismo išvados šiuo aspektu nėra paremtos įrodymais. Pareiškėja ketino ir ketina Bendrovėje dirbti nurodytą darbą. Pareiškėjai negali kilti neigiamos pasekmės dėl to, kad Bendrovė nepateikė Departamentui papildomų dokumentų, nes tai savaime nereiškia, jog pareiškėja tyčia ir sąmoningai piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, siekdama įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Pačiame Sprendime nėra nurodyta, kokie konkrečiai pateikti pareiškėjos duomenys neatitinka tikrovės ir kuo pasireiškia nelegalios migracijos grėsmė;

18.4. Sprendime yra nurodytos tam tikros aplinkybes, susijusios su pareiškėja, ir atitinkami Įstatymo straipsniai, tačiau faktinės aplinkybės nebuvo įvertintos aptariamo teisinio reguliavimo kontekste, o nuorodos į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus pateiktos tik formaliai. Dėl šių priežasčių Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, o teismas šiuo aspektu nepagrįstai nenustatė pažeidimo;

18.5. teismas, konstatuodamas, kad pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, iš esmės nustatė faktus, kurie nebuvo nurodyti Sprendime. Teismas, manydamas, kad Sprendimas stokoja motyvų ir pagrįstumo, turėjo nustatyti minėtų VAĮ įtvirtintų reikalavimų pažeidimą ir jį panaikinti.

Atsiliepimas

19. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 24S144009, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad pareiškėja nepaneigė Departamento nurodytų pagrindų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 2, 12 ir 14 p.). Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu). Atsakovas tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymi, kad Sprendime nenurodyta, kokių Įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintų sąlygų pareiškėja neatitinka, o pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pritaikyto Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Byloje nustatyta, kad Departamentas vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas tuo, kad: duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nes Bendrovės tarpininkavimo rašte yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie jos veiklos vykdymą; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, nes Bendrovėje įdarbinami užsieniečiai, kuriems nėra mokamas darbo užmokestis; pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, nes, Bendrovei faktiškai nevykdant deklaruojamų veiklų statybų ir paslaugų sektoriuose ir negalint priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, negali būti sukurti realūs darbo santykiai.

26. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

27. Minėta, kad atsakovas pareiškėjai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, nustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose įtvirtintus leidimo laikinai gyventi atsisakymo išduoti pagrindus. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, ketindama dirbti Bendrovėje verslo paslaugų vadybininke, 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230808-147662 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią asmenį įdarbinanti bendrovė vykdo veiklą, – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120, ekonominės veiklos sritis – statyba); pareiškėjos darbo sutarties tipas – neterminuota; darbdavys sutarties laikotarpiu įsipareigotų mokėti 850 Eur mėnesinį darbo užmokestį; reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, kad jos darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius.

29. Byloje taip pat nustatyta, kad Departamentas, nustatęs, kad bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyta veikla nesutampa su Juridinių asmenų registre deklaruota veikla, 2023 m. lapkričio 6 d. išsiuntė pasiūlymą pateikti: 1) išsamų paaiškinimą dėl Bendrovės vykdomos veiklos, nurodant kokių profesijų darbuotojai yra įdarbinti ir ketinami įdarbinti, bei pagrindžiant tokių darbuotojų poreikį: 2) aktualias (galiojančias) sutartis, sąskaitas faktūras, banko sąskaitos išrašus ir kt.; 3) tikslius adresus, kur šiuo metu vykdomi statybos darbai. Įvertinęs VMI išrašą apie Bendrovės vykdomas veiklas ir 2023 m. lapkričio 13 d. Bendrovės direktoriaus paaiškinimą, Departamentas 2023 m. gruodžio 18 d. raštu (taip pat 2024 m. vasario 20 d., 2024 m. kovo 8 d. ir 2024 m. kovo 21 d. raštais) Bendrovės prašė pateikti: 1) paaiškinimą, kokią veiklą (veiklas) šiuo metu vykdo Bendrovė, kokiose statybų objektuose (pavadinimai, adresai) šiuo metu vykdoma Bendrovės statybų veikla, kiek vadybininkų Bendrovė planuoja įdarbinti ir kur bus įsteigtos jų darbo vietos (adresai); 2) dokumentus, įrodančius Bendrovės vykdomą veiklą (veiklas) Lietuvoje (aktualias veiklos sutartis ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus (pvz., Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, Bendrovės banko sąskaitos išrašus)). Nei į vieną iš šių Departamento siųstų raštų Bendrovė neatsakė ir prašomų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų nepateikė. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi SODROS informacinės sistemos duomenimis Departamentas taip pat nustatė, kad Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais nebuvo mokamas darbo užmokestis.

30. Įvertinusi išdėstytas ginčo aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog Departamentas pagrįstai skundžiamą Sprendimą priėmė remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, kadangi pareiškėja prašyme ir Bendrovė tarpininkavimo rašte pateikė duomenis, jog ketina dirbti Bendrovėje, kuri faktiškai nevykdo deklaruojamos veiklos, taip pat yra didelė tikimybė, kad pareiškėja nedirbs prašyme nurodyto darbo, o Bendrovė nemokės prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodyto atlygio, dėl ko kyla nelegalios migracijos grėsmė.

31. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, jog pareiškėjai negali kilti neigiamos pasekmės dėl to, kad Bendrovė nepateikė prašomų dokumentų, o Sprendime nenurodyta, kokie pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir kuo pasireiškia pareiškėjos piktnaudžiavimas, teisėjų kolegija akcentuoja, jog leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjai procedūroje tiek pareiškėja, tiek Bendrovė yra tiesiogiai susiję asmenys (Bendrovė darbui nurodytam tarpininkavimo rašte pasirinko būtent pareiškėją, o pareiškėja prašo leidimo laikinai gyventi, Bendrovei įsipareigojus ją įdarbinti nurodytoms pareigoms ir mokėti nurodytą atlyginimą), todėl jų teikiama informacija (taip pat ir jos nepateikimas) turi būti vertinamas bendrai. Nagrinėjamos bylos kontekste Bendrovės nebendradarbiavimas su Departamentu nepateikiant sprendimo priėmimui reikšmingos informacijos apie realiai vykdomą ir ketinamą vykdyti veiklą (kokius pardavimus planuojama vykdyti, kiek vadybininkų ketinama įdarbinti, kokiu adresu jie dirbs, kur bus sandėliuojamos prekės) yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovei nevykdant deklaruojamų veiklų gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Be to, pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu nustačius, jog Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais nebuvo mokamas darbo užmokestis, įvertinus ir tai, kad Bendrovė nepateikė informacijos apie vykdomą ir ketinamą vykdyti veiklą, Departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog duomenys, kuriuos pareiškėja ir Bendrovė pateikė leidimui laikinai gyventi gauti neatitiko tikrovės, kadangi veikla realiai nebuvo vykdoma ir nebus sukurti realūs pareiškėjos ir Bendrovės darbo santykiai.

32. Departamentas Sprendime kaip savarankišką atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą taip pat nurodė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nustatantį, kad leidimas neišduodamas, kai užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, nurodydamas, kad Bendrovei faktiškai nevykdant deklaruojamų veiklų statybų ir paslaugų sektoriuose ir negalint priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, nesukuriama su asmeniu realių darbo santykių.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime nurodė, jog iš Sprendimo turinio aiškiai suprantama, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčių, nes ginčijamame sprendime buvo aiškiai nurodytos šios sąlygos, nes Bendrovei nevykdant deklaruotos veiklos pareiškėja nebus įdarbinta pagal darbo sutartį ir nedirbs pagal darbo funkciją dėl kurios prašoma išduoti leidimą.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019 yra išaiškinusi, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nagrinėjamam ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius darbo sutarties pagrindu turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad Įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nurodytą prašymą (pagal nagrinėjamam ginčui aktualią Įstatymo redakciją – prašymas, paduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu) užsienietis arba darbdavys pateikė siekdami kitų nei Įstatyme numatytų tikslų, toks prašymas negali būti tenkinamas ir leidimas neišduodamas. Jei kompetentingai institucijai kyla abejonių dėl tikrųjų minėtą prašymą pateikusių asmenų tikslų, ši institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus, susijusius su prašymu išduoti aptariamą leidimą.

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, siekiant taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1148-552/2024).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Sprendimo argumentus dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatų taikymo, kuriuos papildė ir patikslino pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų nebuvimo, abejonių dėl pareiškėjos sąžiningo siekio įsidarbinti įmonėje nevykdančioje realios veiklos, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju iš Sprendimo motyvų, kuriais grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymas, yra pakankamai aišku, kurios pareiškėjai taikytinos sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose, pareiškėja neatitiko tuo metu, kai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir taip išreiškė ketinimą dirbti Bendrovėje. Sprendime Departamento pateikti argumentai, jog pareiškėjos ketinamas dirbti Bendrovėje, kuri neteikia pagrįstai prašomos informacijos apie realiai vykdomą ir ketinamą vykdyti veiklą, o joje įdarbintiems užsieniečiams nemokamas darbo užmokesti, leidžia padaryti išvadą, jog pareiškėjos Bendrovėje ketinamas dirbti darbas pagal Bendrovės deklaruojamas veiklas bei gauti prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir tarpininkavimo rašte įsipareigotą mokėti atlygį nėra realūs, todėl pareiškėjai pagrįstai buvo atisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi taip pat ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti pareiškėjos išdėstytais argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas ginčo faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

38. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas yra atmetamas, ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis