- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2S-841-896/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26130-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- K. A., A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. A. ir A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. A. ir A. A. skundą dėl notaro veiksmų (atsisakymo atlikti notarinį veiksmą), suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė Vaiva Staskonytė Malcienė, L. C., I. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos K. A. ir A. A. yra D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėtojos. 2022 m. vasario 15 d. pareiškėjoms buvo išduotas liudijimas apie palikimo, atsiradusio po D. M. mirties, priėmimą, kuriuo pareiškėjos pagal testamentą priėmė mirusiosios palikimą. Mirusiosios piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 18 479,17 Eur. Notarė Vaiva Staskonytė Malcienė 2024 m. gruodžio 9 d. priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, t. y. atsisakė išduoti Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po D. M. (duomenys neskelbtini) mirties jos testamentinėms paveldėtojoms K. A. ir A. A. į visas mirusiosios pinigines lėšas – 18 479,17 Eur, 2014 m. kovo 31 d. apskaitytas litais AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) su A. C. metu.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjos K. A. ir A. A. pateikė skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2024 m. gruodžio 9 d. notarės Vaivos Staskonytės Malcienės nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Skunde nurodė, kad palikėjos turėtos piniginės lėšos banko sąskaitoje yra ne bendroji sutuoktinių nuosavybė, o yra įgytos dar iki D. M. santuokos su A. C., todėl yra jos asmeninė nuosavybė. Iš 2024 m. vasario 28 d. AB SEB banko pažymos matyti, kad D. M. vardu AB SEB banke 2011 m. gruodžio 11 d. buvo gauta draudimo išmoka 89 723,81 Lt iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“; išmoka klientei išmokėta grynaisiais pinigais 2011 m. gruodžio 19 d.; pinigai gauti AB Snoro banko likvidavimo procedūroje, o pirminės lėšos buvo gautos 2007 m. birželio 12 d. pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą už 100 000,00 Lt. Taip pat iš 2024 m. balandžio 2 d. AB SEB banko pažymos ir išrašo matyti, kad D. M. 2013 m. sausio 15 d. turėjo asmeninėje banko sąskaitoje 80 506,74 Lt, iš kurių 79 976 Lt tą pačią dieną investavo pirkdama 800 vnt. taupymo lakštų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad D. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad D. M. disponavo 79 976,00 Lt (23 162,00 Eur) asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir šioms lėšoms turi būti taikomas asmeninio turto teisinis režimas. 2014 m. kovo 31 d. iš AB SEB banke palikėjai priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) į AB „Swedbank“ gavėjos D. M. sąskaitą pervesta 81 981,74 Lt, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas. D. M. turėtos piniginės lėšos (23 162,00 Eur) buvo asmeninės, o po jos mirties sąskaitoje esantis 18 479,17 Eur likutis taip pat yra jos asmeninės lėšos, todėl notarės nutarimas neišduoti paveldėjimo liudijimo į 18 479,17 Eur sumą yra nepagrįstas ir naikintinas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo notarė Vaiva Staskonytė Malcienė atsiliepime į skundą prašė netenkinti pareiškėjų skundo, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, notarė, atlikusi teisinį tyrimą D. M. paveldėjimo byloje Nr. 27/2022, negali konstatuoti, kad piniginės lėšos, apskaitytos AB „Swedbank“ sąskaitoje, santuokoje su A. C., sudarytoje (duomenys neskelbtini), yra asmeninė D. M. nuosavybė. Tai nėra sąskaita, į kurią lėšos įskaitytos pardavus asmeninės nuosavybės teise D. M. priklausantį žemės sklypą ar taupymo lakštus, ir iš šios sąskaitos šeimos reikmėms buvo nurašomos lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ar taupymo lakštus, ar kitas D. M. pajamas. Vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Byloje nėra įrodymų, kad sąskaita yra D. M. asmeninė, nėra neginčijamų įrodymų, kad iki santuokos 2007 m. birželio 12 d. parduoto asmeninės nuosavybės teise priklausiusio D. M. žemės sklypo piniginės lėšos/ (kaina) buvo sumokėtos į D. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Snoro banke, o lėšos, apskaitytos 2014 m. kovo 31 d. D. M. AB „Swedbank“ sąskaitoje, yra be kilmės/šaltinio įrodymų, sutuoktinio valios išreiškimo, susitarimų dėl sutuoktinių įstatymu reglamentuoto turto režimo keitimo, be rašytinių įrodymų, todėl laikytina, kad yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir jai taikoma lygių dalių turto prezumpcija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjų K. A. ir A. A. skundo dėl notarės Vaivos Staskonytės Malcienės veiksmų netenkino.
5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad palikėjos D. M. piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, yra jos asmeninė nuosavybė. Iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad šios lėšos į palikėjos banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, buvo įskaitytos 2014 m. kovo 31 d., t. y. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) su A. C., metu. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad lėšų apskaitymo D. M. banko sąskaitoje metu buvo aiškiai išreikšta palikėjos valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, įrodymų, kad sutuoktiniai būtų susitarę dėl nuosavybės teisių į turtą (sudarę vedybų sutartį), ar kitų duomenų, patvirtinančių palikėjos valią įgyti šį turtą (pinigines lėšas) savo asmeninėn nuosavybėn.
6. Teismas pažymėjo, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Teismo vertinimu, nagrinėjamuoju atveju notarė neturi pareigos ir teisės vertinti piniginių lėšų kilmės ir remdamasi vien šių lėšų „judėjimu“ daryti išvados dėl piniginėms lėšoms taikytino asmeninio turto teisinio režimo. Šiuo atveju notarei kilus abejonių dėl piniginėms lėšoms taikytino teisinio režimo, notarė pagrįstai vadovavosi CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas (banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir šiuo pagrindu atsisakė atlikti notarinį veiksmą.
7. Teismas pažymėjo, jog pripažinti mirusiojo turtą asmenine nuosavybe yra teismo kompetencija, tačiau šiuo atveju ypatingosios teisenos tvarka yra sprendžiamas notarės atliktų veiksmų (atsisakymo juos atlikti) teisėtumo klausimas, todėl pareikštų reikalavimų ribas apibrėžia nustatinėtos aplinkybės, ar notarė pagrįstai atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą. Notaras neturi kompetencijos nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, todėl notarei nedisponuojant akivaizdžia ir neginčytina informacija, kad paveldimas turtas (piniginės lėšos) yra asmeninė palikėjos nuosavybė, yra pagrindas išvadai, jog notarė turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad tokiu atveju pareiškėjų skundo argumentai (taip pat ir suinteresuotų asmenų L. C. bei I. P. atsiliepimo argumentai) dėl piniginių lėšų statuso teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.
8. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog notarė Vaiva Staskonytė Malcienė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visas mirusiosios pinigines lėšas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo ir panaikinti notarės 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. S-78 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjos K. A. ir A. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-3120-1090/2025 ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2024 m. gruodžio 9 d. notarės Vaivos Staskonytės Malcienės nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Iš 2024 m. vasario 28 d. AB SEB banko pažymos yra matyti, kad D. M. vardu AB SEB banke 2011 m. gruodžio 11 d. buvo gauta draudimo išmoka 89 723,81 Lt iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Išmoka klientei išmokėta grynaisiais pinigais – 2011 m. gruodžio 19 d. Pinigai gauti AB Snoras likvidavimo procedūroje, o pirminės lėšos buvo pardavus 2007 m. birželio 12 d. jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą už 100 000 litų (sutartis pateikta). Šie pinigai pervesti į jos asmeninę sąskaitą banke AB Snoras (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. balandžio 2 d. AB SEB banko pažymos ir išrašo yra matyti, kad D. M. 2013 m. sausio 15 d. turėjo asmeninėje banko sąskaitoje 80 506,74 Lt, iš kurių 79 976 Lt tą pačią dieną investavo pirkdama 800 vnt. taupymo lakštų. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad D. M. disponavo 79 976 Lt (23 162 Eur) asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir šioms lėšoms turi būti taikomas asmeninio turto teisinis režimas. 2014 m. kovo 31 d. iš AB SEB banke klientei priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) į „Swedbank“, AB gavėjos D. M. sąskaitą pervesta 81 981,74 Lt, mokėjimo paskirtis - sąskaitos papildymas. Šis pavedimas parodo, jog 2013 m. sausio 15 d. už 79 976 Lt nupirkti 800 vnt. taupymo lakštų buvo parduoti praėjus metams ir D. M. atgavo savo turėtus 79 976 Lt bei uždirbo palūkanas. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Iš to seka, kad D. M. turėtos piniginės lėšos 23 162 Eur buvo asmeninės, todėl po jos mirties sąskaitoje esantis 18 479,17 Eur likutis yra jos asmeninės lėšos, todėl notarės sprendimas neišduoti paveldėjimo liudijimo K. A. ir A. A. į D. M. 18 479,17 Eur sumą yra nepagrįstas ir naikintinas.
9.2. Notarė tyčia konstatuoja, kad jai dar nėra aiški pinigų kilmė, trūksta duomenų. Iš 2024 m. liepos 22 d. AB SEB banko vertybinių popierių išrašo yra matyti, kad aukščiau minimas 800 vnt. taupymo lakštų įsigijimo ir pardavimo sandoriai vyko tokia eiga: 2013 m. sausio 15 d. buvo nupirkti taupymo lakštai, o 2014 m. sausio 23 d. parduoti už 80 032 Lt. Būtent šių lėšų gavimo pagrindu ir buvo atliktas D. M. 2014 m. kovo 31 d. pavedimas iš savo SEB sąskaitos į savo Swedbank sąskaitą.
9.3. Teismas vien tik formaliai nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad palikėjos D. M. piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, yra jos asmeninė nuosavybė. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad šios lėšos į palikėjos banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, buvo įskaitytos 2014 m. kovo 31 d., t. y. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) su A. C., metu, tačiau visiškai nepasisako apie 2013 m. sausio 15 d. 79 976 Lt vertės sandorį, pagal kurį tą pačią dieną D. M. nusipirko 800 vnt. taupymo lakštų už 79 976 Lt.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į pareiškėjų K. A. ir A. A. atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys L. C. ir I. P. prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
10.1. Sutiktina su teismo padaryta išvada, kad notarei ir teismui nėra pateikta jokių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad palikėjos D. M. piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, yra jos asmeninė nuosavybė. Lėšos į palikėjos banko sąskaitą buvo įskaitytos 2014 m. kovo 31 d., t. y. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) su A. C., metu. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.
10.2. Nuo santuokos sudarymo iki mirties D. M. gavo 52 285,28 Eur pensijos ir šios pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl net jei ir padaryti prielaidą, kad 23 162 Eur buvo jos asmeninės lėšos (kas nėra įrodyta), nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadai, kad neva 18 479,17 Eur pinigų mirties dieną buvo likutis tų 23 162 Eur sumos, kurią mirusioji turėjo įgijusi iki santuokos. Taip būtų galima teigti, jei iki santuokos turėti pinigai būtų laikomi atskiroje sąskaitoje, o ne vienoje, kur yra tiek asmeninės lėšos, tiek ir gaunamos periodinės išmokos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl teigti, kad visos išlaidos, kurias patyrė palikėja ir kurios sudarė 60 429,78 Eur, buvo išimtinai iš santuokos metu gautų lėšų, nėra jokio pagrindo. Todėl nėra jokių įrodymų, kad palikėja neišleido (arba didžiąja dalimi neišleido) neva asmeninių lėšų daugiau kaip 7,5 metų nuo 2014 m. kovo 31 dienos iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
10.3. Kilus abejonėms dėl piniginėms lėšoms taikytino teisinio režimo, notarė pagrįstai vadovavosi CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir šiuo pagrindu atsisakė atlikti notarinį veiksmą.
10.4. Notarei, kad priimtų nutarimą, pakako gautų duomenų iš banko ir nereikėjo atlikti papildomų užklausų bei atsakinėti (tenkinti) net penkis pareiškėjų prašymus iš esmės dėl to paties dalyko.
Šalies argumentai
10.5. Pareiškėjų teiginiai apie notarės šališkumą yra ir deklaratyvūs, ir niekuo nepagrįsti. Nėra jokio pagrindo kaltinti notarės šališkumu vien tik dėl to, kad ji priėmė nutarimą, kuris netenkina pareiškėjų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Byloje kilęs ginčas dėl nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų skundas panaikinti notarės nutarimą atsisakyti išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos K. A. ir A. A. (toliau – ir pareiškėjos) yra D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėtojos pagal testamentą. Pareiškėjos prašė joms išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po D. M. (duomenys neskelbtini) mirties į visas mirusiosios pinigines lėšas – 18 479,17 Eur, 2014 m. kovo 31 d. apskaitytas litais AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) su A. C. metu. Mirusiosios piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 18 479,17 Eur. Notarė Vaiva Staskonytė Malcienė 2024 m. gruodžio 9 d. priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, t. y. atsisakė išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Notarė nurodė, kad, atlikusi teisinį tyrimą D. M. paveldėjimo byloje Nr. 27/2022, negali konstatuoti, jog piniginės lėšos, apskaitytos AB „Swedbank“ sąskaitoje, santuokoje su A. C., sudarytoje (duomenys neskelbtini), yra asmeninė D. M. nuosavybė.
14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl notarės veiksmų, sprendė, kad notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visas mirusiosios pinigines lėšas, kadangi iš byloje pateiktų duomenų nustatė, jog 81 981,74 Lt lėšos į palikėjos banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, buvo įskaitytos 2014 m. kovo 31 d., t. y. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) su A. C., metu. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad lėšų apskaitymo D. M. banko sąskaitoje metu (2014 m. kovo 31 d.) buvo aiškiai išreikšta palikėjos valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, įrodymų, kad sutuoktiniai būtų susitarę dėl nuosavybės teisių į turtą (sudarę vedybų sutartį), ar kitų duomenų, patvirtinančių palikėjos valią įgyti šį turtą (pinigines lėšas) savo asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, nagrinėjamuoju atveju notarė neturi pareigos ir teisės vertinti piniginių lėšų kilmės ir remdamasi vien šių lėšų „judėjimu“ daryti išvados dėl piniginėms lėšoms taikytino asmeninio turto teisinio režimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.
16. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas). Tai reiškia, kad notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nėra panaikinamas.
17. Sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
18. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.
19. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
20. Pareiškėjos nurodo, jog byloje pateiktos AB SEB banko pažymos patvirtina, kad D. M. disponavo 79 976 Lt (23 162 Eur) asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir šioms lėšoms turi būti taikomas asmeninio turto teisinis režimas. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 81 981,74 Lt lėšos į D. M. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, buvo įskaitytos 2014 m. kovo 31 d., t. y. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) su A. C., metu, ir byloje nėra įrodymų, kad lėšų apskaitymo D. M. banko sąskaitoje metu buvo aiškiai išreikšta palikėjos valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, įrodymų, kad sutuoktiniai būtų susitarę dėl nuosavybės teisių į turtą (sudarę vedybų sutartį), ar kitų duomenų, patvirtinančių palikėjos valią įgyti šį turtą (pinigines lėšas) savo asmeninėn nuosavybėn. Todėl, nagrinėjamuoju atveju notarei kilus abejonių dėl piniginėms lėšoms taikytino teisinio režimo, notarė pagrįstai vadovavosi CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas (banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir šiuo pagrindu atsisakė atlikti notarinį veiksmą.
21. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl notaro veiksmų nagrinėjimą ypatingąja teisena, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.