Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. spalio 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. spalio 13 d. apie 16.50 val., apgaulės būdu, pasinaudodamas nukentėjusiosios R. N. pasitikėjimu, įkalbėjo R. N. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti paslaugas su įranga bei sutikti su jos mokumo tikrinimu. Po to, 2019 m. spalio 14, 15, 16 dienomis (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), prisistatęs R. N. vardu bei pasinaudodamas jos duomenimis, atliko užsakymą nuotoliniu būdu - telefonu ir su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartinius dokumentus: Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirenkant planą „GO“, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirenkant mokėjimo planą „Premium“, prašant perkelti abonento Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Tele 2“ tinklo, bei su nurodytu perkeliamu abonento Nr. (duomenys neskelbtini) - Akcijos užsakymo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis su akcija įgyta įranga, nustatant atsiskaitymą dalimis: mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A50 A505“ 4G+ BL 128G ES/EEEmod (IMEI kodas (duomenys neskelbtini)), ir įsipareigota mokėti telefono/įrangos mokestį 24 mėn. po 12.00 Eur/mėn. su PVM ir naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis ne trumpiau nei 24 mėn. Po to, 2020 m. spalio 21 d., 9 val. 38 min. nukentėjusiosios R. N. vardu sutartinių dokumentų originalus bei užsakytą įrangą per UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjerį atsiėmė adresu: (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu apgaule R. N. vardu sudarė sutartinius dokumentus bei įgijo svetimą - R. N. priklausantį, turtą - mobilaus ryšio telefoną „Samsung A50 A505“ už 323,85 eurus.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju, apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl R. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

6. Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad R. K. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė R. K. ir V. B., kurie ir padarė šią nusikalstamą veiką. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. K. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, parodymus duoti atsisakė (2 t. b. l. 66-68). Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pažinčių portale susipažino su nukentėjusia R. N.. Pokalbių metu nukentėjusioji sakė, kad neturi darbo. Tada jis pasiūlė važiuoti jai į (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini) padirbėti. Nukentėjusioji sutiko. Kai jie susitiko, jis paklausė, gal nukentėjusioji galėtų savo vardu salone nupirkti lizingu telefoną, kurį jis nuvežtų draugui. Jis kartu su R. N. kartu nuėjo į saloną, esantį „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusioji padavė salono darbuotojai savo pasą, kalbėjo su darbuotoja. Ši pasakė, kad neduos nukentėjusiajai telefono. Nukentėjusioji įtarė, kad jis galėjo ką nors lizingu paimti jos vardu. Tuomet R. K. pasiūlė nukentėjusiajai, kad ši pati nuvažiuotų į saloną ir įsitikintų, kad niekas jos vardu nepaimta. Jokios įrangos nukentėjusios vardu R. K. neėmė, jokio kurjerio nepažįsta, nieko nežino. Jis neturėjo jokio nukentėjusiosios dokumento, tik buvo jos pasą paėmęs į rankas pažiūrėti, ar šis galiojantis, tačiau jo nefotografavo. Į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ dėl telefono jis neskambino. Jį visi vadina D. nuo senų laikų. Visi turi pravardes. Jis taip ir vadinamas.

7. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metų spalio mėnesio per televizijos pažinčių portalą susipažino su asmenimi, kuris prisistatė D. Jie susirašinėjo žinutėmis, taip pat keletą kartų jai skambino. Sakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), turi butą (duomenys neskelbtini), ieško draugės. Pasakojo, kad daugiausiai gyvena ir dirba užsienyje – (duomenys neskelbtini) ir kitose šalyse. Po keleto dienų vyriškis paskambinęs pasiūlė susitikti (duomenys neskelbtini). Kalbėjo apie darbą užsienyje. 2019 m. spalio 15 d. apie 11.30 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį, kur prie požeminės perėjos prie jos priėjo vyriškis, maždaug 1,7 m ūgio, apie 40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, su geltonos spalvos grandinėle ant kaklo. Vėliau pastebėjo, kad nėra priekinių viršutinių dantų dešinėje pusėje. Vyriškis kalbėjo mikčiodamas. Vyriškis kalbėjo, kad reikia jo šefui nupirkti mobiliojo ryšio telefoną, o jis šiuo metu neturi pinigų ir neturi Lietuvos Respublikos pilietybės. Jie nuėjo prie „stoties“ turgaus, kur stovėjo jo baltos spalvos automobilis. Atsisėdus į automobilį, vyriškis pasivadinęs "D.", paprašė jos asmens tapatybės kortelės, nes reikia nusiųsti jos duomenis dėl darbo į (duomenys neskelbtini). Ji jam padavė savo asmens tapatybės kortelę. Vyriškis kažką paspaudė telefone, gal nufotografavo ir iš karto kortelę grąžino. "D." pasikvietė savo draugą, kad šis parodytų kur parduodami mobiliojo ryšio telefonai. Netrukus atėjo apie 30 metų amžiaus, aukštas, šviesių plaukų vyriškis. Atėjus draugui visi trys pėsčiomis nuėjo iki "(duomenys neskelbtini)", kur buvo užėję į tris mobiliųjų telefonų parduotuves, bandė įsigyti telefoną, tačiau niekas jai telefono nepardavė, nes neturi pajamų. Parduotuvėse kažką ji pasirašinėjo, pateikdavo savo asmens tapatybės kortelę. Trečioje parduotuvėje, pavadinimo nurodyti negali, pasirašyti reikėjo gal tris kartus. Ji dar paklausė kam čia tiek reikia parašų. Pardavėjas paaiškino, kad reikia patikrinti jos duomenis. Po to ji su "D." sugrįžo prie geležinkelio stoties ir ji išvažiavo į namus. Važiuojant į namus, "D." klausinėjo ar negalėtų pasiskolinti pinigų ant kelto, ar kažką panašiai. Ji pasakė, kad jis nori ją apgauti, paimti jos vardu telefoną. Jis įsižeidė, sakė, kad nori jai padėti, o ne apgauti. Jai pasakius, kad neturi iš ko pasiskolinti, "D.", pradėjo prašyti jos sąskaitos numerio, kad jo draugai galėtų pervesti pinigų, o ji juos nuimtų. Pradėjo kalbėti, kad ji atvažiuotų dar kartą, nes reikia sąskaitos numerio ir nuimti pravestus pinigus. Ji sutiko ir rytojaus dieną vėl atvažiavo traukiniu į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį. "D." reikėjo ilgokai palaukti, jam skambino, vėl ėjo į lauką kur jį sutiko. Visą laiką telefonu su juo kalbėjosi, jis aiškino kur eiti. Susitikus jis pradėjo priekaištauti, kad ji jį nori apkaltinti, siūlė eiti į visas parduotuves kur buvo ir pasiklausti. Jie vėl nuėjo į "(duomenys neskelbtini)". Pirmoje parduotuvėje buvusi pardavėja nurodė, kad niekas jos vardu nepaimta. Į kitas parduotuves nėjo, nes patikėjo, kad niekas jos vardu nieko nepaėmė. Po to ėjo atgal į geležinkelio stotį. Einant "D." vis klausinėjo ar turi asmens dokumentą. Netoli stoties, jie užėjo į dar vieną parduotuvę, tačiau ir ten jai telefono nepardavė. Jai paskambino sūnus, pasakė kad atvažiuoja jos paimti. Ji, palikusi "D.", nuėjo prie geležinkelio stoties laukti sūnaus. Po to dar keletą kartų bendravo žinutėmis ir skambučiai su "D." Jis minėto, kad kurjeris atveža jai mobiliojo ryšio telefoną, kvietė atvažiuoti pasiimti telefoną. Ji jam sakė, kad atvažiuos su sūnumi, tuomet jis pradėjo kalbėti, kad atvažiuotų viena. Viena važiuoti atsisakė. Nukentėjusioji 2019 m. lapkričio 3 d. gavusi laišką susisiekė su AB "(duomenys neskelbtini)", nurodė, kad mobiliojo ryšio telefonas "Samsung A50" IMEI (duomenys neskelbtini), pristatytas adresu (duomenys neskelbtini). Jokios sutarties ji nėra sudariusi ir jokio mobiliojo ryšio telefono nėra pirkusi. Mano, tai galėjo padaryti vyriškis pasivadinęs "D.". AB "(duomenys neskelbtini)" nurodė, kad ji turi 317,57 eurų įsiskolinimą ir skolos išieškojimas perduotas UAB „G.“ (1 t. b. l. 25-28). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir papildomai nurodė, kad ji painioja pirmą ir antrą kartus, kai susitiko su „D.“. Atsimena, kad kai ji su nuteistuoju atsisėdo į automobilį, jis paprašė jos asmens tapatybės kortelės, ją paėmė ir tuoj pat atidavė. Ji nežino, ar nuteistasis fotografavo. Po to atėjo aukštas draugas. Jie visi ėjo pėsčiomis į saloną, esantį ‚(duomenys neskelbtini)“. Dar prieš tai ėjo į dar vieną saloną. Ėjo į keturis salonus. Tas draugas rodė, į kokius salonus eiti. Salone jai pasakė, kad neduos telefono. Ji nieko salone ir nekalbėjo. „D.“ rodė telefono paėmimo iniciatyvą, o jo draugas ne, jis kažkur dingo iš „(duomenys neskelbtini)“. Po to ji pasirašė dokumentą, kur kažkas nusitrina. Vienur pasirašė tokioje lentelėje, o kitur kai padavė lapą. Sakė, kad taip reikia daryti. Vienas asmuo, kuris duoda telefonus, jai buvo įtartinas. Ten nebuvo sutartis, kur ji pasirašė, ten buvo tuščias lapas, nebuvo jokių raidžių, tik eilutės. Ji pati neužsakinėjo jokios įrangos. Ji gyvena kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, turi televizorių. Antena paprasta, su niekuo nesudariusi sutarčių dėl televizijos programų. Telefoną tik papildo, abonentinio mokesčio nemoka. Jokios įrangos neužsisakė ir jos neatsiėmė. Ji nežino jokio namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po kiek laiko ji gavo laišką, kuriame parašyta, jog ji yra skolinga už telefoną 319,23 eurus. Tada važiavo į policiją.

8. Apklausiamas liudytojas M. S. nurodė, kad 2019 metų pabaigoje jis turėjo pristatyti siuntą iš "(duomenys neskelbtini)" gavėjui. Kiek pamena, siuntos gavėjas buvo nurodyta moteris. Siuntą jis turėjo pristatyti (duomenys neskelbtini). Pirmoje dienos pusėje nuvykęs šiuo adresu, jis paskambino gavėjo nurodytu telefono numeriu, tačiau niekas neatsiliepė, tada jis nuėjo nurodytu adresu, bandė nueiti į butą, kuris buvo nurodytas kaip pristatymo adresas, tačiau laiptinės durys buvo užrakintos ir jis į namą nepateko. Tada jis sistemoje nustatė, kad ši siunta nepristatyta ir išvyko atiduoti kitų siuntų. Po kurio laiko, tą pačią dieną, jam, iš to paties telefono numerio kaip minėtos siuntos gavėjas, kuriam bandė prisiskambinti, paskambino asmuo dėl praleisto jo skambučio. Jis pasakė, kad moters vardu atsiųsta siunta. Asmuo telefonu nurodė, kad tai jo mama. Jis paklausė kaip siuntą jiems atiduoti. Telefonu kalbėjo vyriškas balsas. Pasakė, kad šis su mama šiuo metu yra užsienyje, o siuntą gali paimto brolis, kitas gavėjos sūnus. Nurodė, kad jo telefono numerį persiųs broliui, su šiuo jie susisieks ir vyriškio brolis siuntą paims. Po kurio laiko jam paskambino kitas asmuo, kalbėjo kitokiu balsu nei prieš tai kalbėjęs asmuo, bet balsas buvo vyriškas, su kuriuo susitarė, kad susitiks kitą dieną ir atiduos siuntą. Siuntos pristatymą susitarė tuo pačiu adresu kaip ir buvo planuota, tai yra (duomenys neskelbtini). Kitą dieną jis nuvyko šiuo adresu, paskambino minėtam asmeniui, kuris pasakė, kad tuoj išeis į lauką. Tada iš minėto namo išėjo vyriškis - tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, aukštas, ką buvo apsirengęs, neatsimena, veido bruožų taip pat neįsidėmėjo. Tas asmuo prisistatė gavėjos sūnumi, nurodė kažkokią savo pavardę, kurios jis neatsimena, šis jam parodė asmens dokumentą, tačiau jis dabar neatsimena, kokie duomenys buvo nurodyti dokumente, atsimena, kad buvo keista pavardė, ir tam žmogui perdavė siuntą. Tas asmuo susimokėjo už siuntos pristatymą grynaisiais ir jis išvyko, o kur nuėjo tas asmuo, nematė (1 t. b. l. 47-50). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. S. patvirtino šiuos savo parodymus.

9. Iš 2020 m. kovo 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas M. S. iš pateiktų nuotraukų kaip panašiausią į asmenį, kuriam pateikė siuntą, atpažino R. K. (1 t. b. l. 51-55).

10. Iš siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) informacijos matyti, kad siunta gavėjai R. N., adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 18 d. 12.05 val. neįteikta, kadangi kurjeriui M. S. nepavyko susisiekti su gavėju. 2019 m. spalio 21 d. 09.38 val. siuntą gavėjui įteikė kurjeris M. S., siuntą priėmė: (duomenys neskelbtini). Gavėjas sumokėjo 6,26 eurus grynais (1 t. b. l. 106, 107).

11. Iš 2020 m. kovo 18 d. – 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas, kurį pateikė AB "(duomenys neskelbtini) " ir kuriame yra trys vaizdo įrašai iš "(duomenys neskelbtini) " prekybos salono, kuriuose matoma kaip 2019 m. spalio 13 d., nuo 16.58 val. į minėtą prekybos saloną įeina R. N. su vyriškiu, matyti kaip R. N. pasirašo dokumentus, o šalia jos stovi jos nurodytas vyriškis pasivadinęs „D.“ (1 t. b. l. 110-112). Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. sausio 17 d. pranešimų matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra R. K. (1 t. b. l. 152-154).

12. Iš 2020 m. kovo 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas, kuriame yra 2019 m. spalio 14-16 d. telefoniniai pokalbiai tarp AB "(duomenys neskelbtini) " vadybininkės ir asmens, prisistačiusio R. vardu. Pokalbių metu asmuo, prisistatęs R. vardu, užsisako mobiliojo ryšio telefoną "Samsung Galaxy A50", neribotus skambučius ir žinutes, 11 GB ir neribotą mobiliojo interneto kortelę bei pereina iš "(duomenys neskelbtini)" papildymo į abonementą. Sutariama, kad siunta bus atsiimta per kurjerį penktadienį, tai yra 2019 m. spalio 18 d. (1 t. b. l. 113-120).

13. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-104-1073/2020).

14. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nukentėjusioji R. N. susipažino su nuteistuoju R. K., kuris telefoninių pokalbių ir susitikimų metu žadėjo ją įdarbinti užsienyje. Susitikimo metu R. K. įkalbinėjo nukentėjusiąją savo vardu jo draugui lizingu nupirkti mobilaus ryšio telefoną, kartu buvo nuėję į telefonų pardavimo salonus, kur buvo tikrinamas nukentėjusiosios mokumas. Nuteistasis nukentėjusiajai R. N. sudarydamas klaidingą pasiturinčio asmens įvaizdį, įkalbinėjo nukentėjusiąją savo vardu nupirkti lizingu telefoną, sakydamas, kad jis neturi asmens tapatybės kortelės, o telefoną reikia nuvežti draugui, ėjo su ja kartu į telefonų salonus, su pardavėjais aptarinėjo telefono įsigijimo sąlygas, prašė jos sąskaitos numerio, į kurią neva draugai pravestų pinigų, o ji juos nuimtų, pasiteisindamas tuo, kad jis neturi Lietuvos pilietybės. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji pasirašė ant kelių dokumentų, tačiau jokios sutarties dėl telefono įsigijimo nesudarė, telefono nepirko, apie tai, kad jos vardu yra pirkta įranga ir už ją nesumokėta bei nukentėjusioji turi įsiskolinimą, sužinojo tik gavusi pranešimą iš AB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip teisingai pažymėjo Kauno apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje, jog R. K. nukentėjusiajai prisistatė išgalvotu vardu, save įvardindamas kaip D. Nuteistasis R. N. žadėjo, jog ją įdarbins užsienyje, žinodamas, kad jis neturėjo jokios realios galimybės tai padaryti. Be to, nukentėjusiajai nurodė, kad turintis butą (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), dažniausiai gyvena (duomenys neskelbtini), tuo suteikdamas nepagrįstus lūkesčius dėl įdarbinimo perspektyvų, pasitikėjimo nukentėjusiajai savimi. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusioji R. N. į telefonų pardavimo salonus buvo atėjusi su nuteistuoju R. K.. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojui M. S. pateikus šešių vyrų fotonuotraukas, iš jų liudytojas atpažino asmenį, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra R. K., nurodydamas, kad labiausiai tikėtina, kad tai tas pats asmuo, kuriam jis pateikė siuntą. Be to, pažymėtina, kad iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis R. K. 2019 m. spalio 7 d. (pažymėtina, kad 6 dienos iki R. N. atžvilgiu taikyto sukčiavimo) galimai tokiu pat būdu bandė iš AB „(duomenys neskelbtini)“ kitų asmenų vardais įgyti mobilaus ryšio įrangas (2 t. 73 b.l.). Taip pat pažymėtina, kad R. K. praeityje ne kartą teistas už sukčiavimą. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant nuteistojo R. K. elgesį, matyti, kad jo veiksmuose pasireiškia akivaizdus piktnaudžiavimas nukentėjusiosios pasitikėjimu, jo įvykdytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo kaip sukčiavimą (BK 182 straipsnio 1 dalis).

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejotinai patvirtina nuteistojo R. K. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

16. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo R. K. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje kvalifikuota teisingai. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistojo R. K. apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t. b. l. 16). Pažymoje nurodyta, kad R. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 68,97 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. anksčiau teistas eilę kartų, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neseniai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nedirba, iki suėmimo neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms R. K. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš R. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.