- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-04
- Bylos Nr.
- 2S-571-267/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00278-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1886-1048/2021, kuria išspręstas pareiškėjų S. J. ir S. J. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pateikė teismui prašymą nutraukti pareiškėjų santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2021-04-15 pareiškėjai prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių patikslino, į bylą įtraukė išvadą teikiančią instituciją.
2. Išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl pareiškėjų prašymo pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka nepilnamečių A. J., gim. (data neskelbtina), ir L. J., gim. (data neskelbtina), interesų. Nurodė, kad 2021-05-04 Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas bendravo su pareiškėjų nepilnamečiais vaikais. Pokalbio metu A. J. paklaustas su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, atsakė, kad norėtų gyventi kaime, nesusiedamas atsakymo nei su vienu iš tėvų. A. labai svarbūs abu tėvai ir jis turi viltį, kad tėvai neišsiskirs ir gyvens kartu. L. J. pakankamai jautrus, jo gyvenime svarbūs yra vyresnysis brolis ir mama. L. išsakė tvirtą norą gyventi su mama. Išvadoj pažymėjo, kad tarp brolių A. ir L. yra susiformavęs labai glaudus ir stiprus emocinis ryšys, jų išskyrimas neigiamai paveiktų vaikų emocinę būseną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2021 m. birželio 17 d. nutartimi pripažino, jog pareiškėjų S. J. ir S. J. 2021-04-14 patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo pažeidžia pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Civilinę bylą Nr. 2YT-1886-1048/2021 sustabdė, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Išaiškino pareiškėjams, kad jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos pareiškėjai nepatikslins sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prašymas bus paliktas nenagrinėtu.
4. Teismas nustatė, kad 2021-04-14 patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punkte, pareiškėjai susitarė, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjų vieno nepilnamečio sūnaus A. J., gim. (data neskelbtina), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu S. J., o kito nepilnamečio sūnaus L. J., gim. (data neskelbtina), gyvenamoji vieta nustatoma su mama S. J. Visgi, įvertinęs Vaiko teisių apsaugo skyriaus pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjų nepilnametis sūnus L. J., gim. (data neskelbtina), išreiškė tvirtą norą gyventi su mama, L. yra labai prisirišęs prie mamos, bet jam labai svarbus ir brolio A. vaidmuo, jis labai prisirišęs prie brolio A., jam A. yra autoritetas, o A. J., gim. (data neskelbtina), neišreiškė noro gyventi su tėčiu, teismas pripažino, kad tarp brolių A. ir L. yra susiformavęs labai glaudus ir stiprus emocinis ryšys, jų išskyrimas neigiamai paveiktų vaikų emocinę būseną.
5. Atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra nustatyta nei vienos aplinkybės, sudarančios pagrindą po santuokos nutraukimo išskirti brolius (pareiškėjų vaikus), teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo pažeidžia pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, todėl konstatavo, jog yra pagrindas netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir šią bylą sustabdyti, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų S. J. ir S. J. patikslintą pareiškimą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjų susitarimas atitinka vaikų interesus. A. J. yra pakankamo amžiaus, kad išreikštų savo nuomonę, kurią palaiko iki šiol ir nori likti gyventi su tėvu. Vaiko žodžiai, kad nori likti gyventi „kaime“ nepagrįstai vertinami kaip ne noras gyventi su tėvu, o tik noras, kad tėvai neišsiskirtų. Teismo posėdžio metu pareiškėjai prašė A. apklausti psichologo, ką savo išvadoje buvo nurodęs ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, tačiau tai atlikta nebuvo.
6.2. Nuo išvados pateikimo praėjo 1,5 mėnesio, pasikeitė faktinės aplinkybės – pareiškėja S. J. su sūnumi L. išsikraustė gyventi į butą (mieste). Per šį laiką nepilnametis A. J. toliau palaikė savo nuomonę, kad nori gyventi su tėvu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. J. nepagrįstai buvo apkaltintas įtakos darymu nepilnamečiui ir nepakankama jo priežiūra gyvenant santuokoje. Pareiškėjas dirbo, išlaikė šeimą, mokėjo paskolas ir apytiksliai prieš tris metus grįžo dirbti į Lietuvą. Anksčiau, būdamas komandiruotėse, negalėjo tiek dėmesio skirti vaikų ugdymui, tačiau šiuo metu dėl to jokių problemų nekyla – S. J. veža sūnų pas gydytojus, į mokyklą, rūpinasi ugdymu, maitinimu, namais.
6.3. Šalys jau mėnesį gyvena atskirai ir nepilnamečio A. nuomonė nėra pasikeitusi. Byloje nepakankamai buvo aiškintasi dėl vaiko norų ir pažiūrų dėl gyvenamosios vietos nustatymo, dėl brolių gyvenimo skyrium. A. yra prisirišęs prie pareiškėjo, todėl aplinkos keitimas padarytų jam tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kada vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pripažinta, jog pareiškėjų S. J. ir S. J. 2021-04-14 patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo pažeidžia pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisėtus interesus ir civilinė byla sustabdyta, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas S. J. nurodo, jog A. J. yra pakankamo amžiaus, kad išreikštų savo nuomonę, kurią palaiko iki šiol ir nori likti gyventi su tėvu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo, dėl psichologo apklausos, ką savo išvadoje buvo nurodęs ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Be to, pareiškėjas mano, jog byloje nepakankamai buvo aiškintasi dėl vaiko norų ir pažiūrų dėl gyvenamosios vietos nustatymo, dėl brolių gyvenimo skyrium. Teigia, kad A. yra prisirišęs prie pareiškėjo, todėl aplinkos keitimas padarytų jam tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų.
10. Pažymėtina, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Konvencijoje nėra nustatyta jokios žemiausios amžiaus ribos, nuo kurios vaikams turi būti suteikta teisė pareikšti savo pažiūras.
11. Minėtomis Konvencijos nuostatomis pripažįstama, kad vaikas yra visavertis asmuo, turintis teisę reikšti savo pažiūras visais jam rūpimais klausimais, į šias pažiūras turi būti atsižvelgta ir joms turi būti skirta pakankamai dėmesio, o tai suponuoja vaiko teisę dalyvauti su juo susijusiuose procesuose bei daryti poveikį priimant jo gyvenimui reikšmingus sprendimus. Konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti išklausytam kiekviename su juo susijusiame teisminiame ar administraciniame procese apima labai plačią bylų nagrinėjimo teisme įvairovę, taip pat su vaiku susijusių oficialių sprendimų priėmimą.
12. Vaiko nuomonės paisymo aspektu EŽTT byloje M. ir M. prieš Kroatiją atkreipė dėmesį į Konvencijos požiūriu priimtiną nacionalinių teismų praktiką, pagal kurią, kai abu tėvai yra vienodai tinkami rūpintis vaiku ir vaikas, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, gali suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, vaiko norai dėl to, su kuriuo iš tėvu gyventi, turi būti gerbiami (nurodytoje byloje nebuvo užtikrinta pagarba vaiko pozicijai). Įsiklausymas į vaikų nuomonę gyvenamosios vietos nustatymo klausimu ir poreikis užtikrinti vaikui stabilų gyvenimą akcentuotas ir 2016 m. sausio 19 d. sprendime G. B. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36137/13), kuriame EŽTT nekilo abejonių, kad teismų sprendimai buvo paremti geriausiais vaikų interesais, nes nacionaliniai teismai nusprendė, kad vaikų geriausius interesus atitiktų jų palikimas su tėvu nusistovėjusioje aplinkoje; vaikai, išklausyti teisme, išreiškė norą gyventi su tėvu; motinos bendravimo teisės nebuvo ribojamos, teismai savo sprendimus grindė gausiomis specialistų išvadomis dėl tėvo tinkamo rūpinimosi vaikais, o motinos bendravimas su vaikais buvo epizodinis. EŽTT atkreipė dėmesį į nenuoseklią motinos poziciją jos gyvenamosios vietos klausimu, kas neatitiko vaikų intereso turėti stabilią aplinką.
13. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Taigi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.
14. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).
15. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta EŽTT ir kasacinio teismo jurisprudencija suponuoja išvadą, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti bet kurią iš paminėtų vaiko išklausymo formų, kuri leistų užtikrinti vaikui geriausią būdą laisvai ir nevaržomai išreikšti savo požiūrį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016).
16. Be to, paminėtina ir tai, jog sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamosios vietos klausimą, kurį šalys įtvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo pateikti ir teismo įvertinti įrodymai: Vaiko teisių apsaugos skyriaus (data neskelbtina) preliminari išvada (41 b. l.), kurioje nurodyta, kad pokalbio metu A. J. paklaustas su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, atsakė, kad norėtų gyventi kaime, nesusiedamas savo atsakymo nei su vienu iš tėvu, jam labai svarbūs abu tėvai ir jis turi viltį, kad tėvai neišsiskirs ir gyvens kartu; tarp brolių L. ir A. yra susiformavęs labai glaudus ir stiprus emocinis ryšis; teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto analogiški paaiškinimai kaip ir nurodyta išvadoje; pareiškėjo S. J. paaiškinimai, kad vaikas mėtosi ir negali konkrečiai pasakyti ar jis nori gyventi su broliu; pareiškėjo pasiūlymu A. J. parašytas raštelis, kad jis nori gyventi su tėčiu kaime (49 b. l.). Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausio Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium” 6 punkto 4 dalimi ir sprendė, jog brolių atskyrimas, ypač tada, kai vaikus sieja glaudūs santykiai, mėgsta tarpusavyje bendrauti ir būti kartu, pažeistų vaikų interesus.
18. Visgi šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, jog vaikas A. J., 11 metų amžiaus, nebuvo apklaustas psichologo, ką rekomendavo pats Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, o juo labiau, nebuvo išklausytas tiesiogiai (ar per psichologę) teismo posėdžio metu. Nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad nepilnametis vaikas paklaustas su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, atsakė, kad norėtų gyventi kaime, nesiedamas gyvenimo kartu nei su vienu iš tėvų, vėliau parašė raštelį, kad nori gyventi kaime su tėčiu, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesant psichologo išvados, negalima vienareikšmiškai spręsti dėl nenuoseklios vaiko nuomonės susiformavimo įtakos.
19. Sutiktina, jog teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje pateiktos Vaiko teisių apsaugos skyriaus preliminarios išvados matyti, jog nepilnamečio vaiko nuomonė dėl gyvenimo su vienu iš tėvų nėra tvirta, vaikas buvo apklausiamas (data neskelbtina), o byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta beveik pusantro mėnesio vėliau, todėl neatmetama galimybė, kad vaiko požiūris galėjo arba pasikeisti, arba tapti dar tvirtesnis. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir aptarti galimybę ginčo šalių nepilnametį vaiką apklausti teismo posėdyje tiesiogiai. EŽTT jurisprudencijoje, sprendžiant pagarbos vaiko nuomonei šios kategorijos bylose klausimą, akcentuojama įsiklausymo į vaiko nuomonę ir jo geriausių interesų užtikrinimo pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta pakankamai aplinkybių vaiko požiūriui ir jo geriausių interesų užtikrinimui atskleisti, netirtos tėvų galimybės (tinkamumas) auginti vaiką, pastarojo pozicija dėl to, su kuriuo iš tėvų gyventi, turėtų būti gerbiama. Pažymėtina, kad vaiko aplinkos saugumas, stabilumas, glaudaus ryšio su broliu ar seserimi išsaugojimas, vaiko ryšių su kiekvienu iš tėvų stiprumas taip pat turi būti teismo įvertintas, tačiau nagrinėjamu atveju kokių nors vaiko interesus iš esmės pažeidžiančių abiejų tėvų savybių nenustatyta.
20. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog pareiškėjų S. J. ir S. J. 2021-04-14 patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo pažeidžia pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, nepakankamą dėmesį skyrė aptartose teisės normose įtvirtintam reikalavimui – spręsti ginčą išklausant vaiką tiesiogiai bei atsižvelgiant į vaiko norą, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų jis nori gyventi, į vaiko nurodytus motyvus bei vaiko norų atitiktį jo interesams, todėl netinkamai taikė materialiosios teisės normas, įtvirtinančias vaiko teisę reikšti savo nuomonę ir vaiko teisę būti išklausytam teisme sprendžiant klausimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų pasirinkimo. Dėl to, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų S. J. ir S. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių sutikimu ir patikslintą 2021-04-14 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.