- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- e2-593-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02428-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SPRK“, V. P.
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SPRK“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „SPRK“ ir V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti iš dalies atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą pagal Sutartį Nr. 20140327 negaliojančiu, pripažįstant, kad UAB „SPRK“ tinkamai atliko darbų už 143 118,71 Eur; pripažinti iš dalies antro etapo statybos atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą pagal sutartį Nr. 2014/11/17 negaliojančiu, pripažįstant, kad UAB „SPRK“ tinkamai atliko darbų už 21 070,46 Eur; priteisti iš atsakovės UAB „SPRK“ 31 738,77 Eur; priteisti iš atsakovo V. P. 46 844,01 Eur.
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti nekilnojamą turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamus daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovei UAB „SPRK“ ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, 31 738,77 Eur sumai, turtą surasti pavedant ieškovės pasirinktam antstoliui; areštuoti nekilnojamą turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamus daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovui V. P. ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 46 844,01 Eur sumai, turtą surasti pavedant ieškovės pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, todėl būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti. Pažymėjo, kad atsakovai vengia bendrauti su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – areštavo atsakovei UAB „SPRK“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, o jo nesant ar esant nepakankamai kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis 31 738,77 Eur sumai.
Teismo vertinimu, ieškovės pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovė pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės finansinė padėtis nėra stabili. Pagal UAB „SPRK“ 2014 metų balansą, atsakovė turi 37 170,12 Eur vertės ilgalaikio turto, trumpalaikio turto – 637 735,17 Eur, tačiau mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma sudaro 625 017,67 Eur. Atsižvelgdamas į šiuos atsakovės finansinę būklę apibūdinančius duomenis, teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
Teismas nurodė, kad nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendžia bylos iš esmės. Ieškovės teigimu, atsakovas V. P. neperdavė atsakovei UAB „SPRK“ pinigų pagal rangos sutartį. Kadangi šios aplinkybės bus nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismas laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo V. P. atžvilgiu netaikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė UAB „SPRK“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. UAB „SPRK“ finansinė būklė yra ne tik stabili, bet gera, todėl nėra pagrindo abejoti, kad teismo sprendimas šioje byloje galėtų būti neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkėtų. Atsakovės, turinčios 762 559 Eur vertės turto, finansinė padėtis negali būti laikoma nestabilia. UAB „SPRK“ neturi jokių pradelstų mokėjimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
2. Ne atsakovas (atsakovai) yra skolingas ieškovei, bet priešingai – ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakove UAB „SPRK“ už atliktus statybos darbus. UAB „SPRK“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2545-661/2016 dėl 99 364,92 Eur priteisimo iš I. K. UAB „SPRK“ naudai.
3. Byloje nėra duomenų, kad UAB „SPRK“ atlieka veiksmus, kuriais siektų paslėpti savo turtą. Nesant jokių objektyvių duomenų galinčių sukelti abejonių dėl atsakovės mokumo arba būsimo sprendimo neįvykdymo rizikos nėra pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
Atsiliepimas
Ieškovė I. K. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį. Išdėsto šiuos argumentus:
1. Atsakovės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės finansinė padėtis yra stabili. Teismui pateikta finansinė atskaitomybė nėra išsami, nes pateikta ne už visą 2015 m. laikotarpį. Statybos versle žiemos laikotarpiu finansiniai rodikliai būna prastesni, nes apmažėja darbų apimtys. Lyginant 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentus su 2015 m. lapkričio mėnesio balansu, pastebėtina, kad mokėtinos sumos ženkliai didėja nuo 625 017 Eur iki 690 038 Eur. Iš esmės atsakovės turimo turto vertę sudaro trumpalaikis turtas, o ieškinio suma viršija ilgalaikio turto vertę ir metinį atsakovės pelną.
2. Aplinkybę, kad atsakovės finansinė būklė yra sunki pagrindžia ir tai, kad atsakovė per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėjo tik 30 654 Eur įmokų. Vadinasi, atsakovės darbuotojai, kurių atsakovė nurodė turinti 26, vidutiniškai gauna mažesnę nei minimalią mėnesinę algą.
3. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovei UAB „SPRK“ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo keliama bankroto byla. Nors ji galutiniame rezultate nebuvo iškelta, tačiau ši aplinkybė įrodo, kad buvo formalūs nemokumo pagrindai.
4. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, kuriomis pirmiausia areštuojami nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o piniginės lėšos areštuojamos tik nesant ar nepakankant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, atitinka CPK 145 str. 2 d. įtvirtintus ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš CPK 144 str. 1 d. suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Taigi, teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti dviejų sąlygų visetą: (i) asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimus; (ii) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat konstatavęs, jog ir ieškinio suma atsakovui yra didelė ir padidina būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareikštame ieškinyje ne tik nurodyti reikalavimai ir jų teisinis pagrindas, bet ir faktiniai bei teisiniai argumentai, taip pat pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje.
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nestabilios atsakovės UAB „SPRK“ finansinės padėties yra nepagrįsta, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jos finansinė padėtis yra stabili. Argumentai nepagrįsti. UAB „SPRK“ 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, apeliantė turėjo ilgalaikio turto, kurio vertė 37 170,12 Eur, trumpalaikio turto, kurio vertė 637 735,17 Eur, iš viso 674 905,29 Eur vertės turto. 2015 m. lapkričio 30 d. balanso duomenimis, apeliantė turėjo ilgalaikio turto, kurio vertė 32 100 Eur ir trumpalaikio turto, kurio vertė 730 459 Eur, iš viso 762 559 Eur vertės turto. Nagrinėjant įmonės finansinę padėtį būtina atsižvelgti ne tik į įmonės turimą turtą, tačiau ir į įmonės įsipareigojimus, kurie nagrinėjamu atveju atitinkamai buvo 625 017,67 Eur ir 690 038 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-5332-794/2015 apeliantei UAB „SPRK“ iškelti bankroto bylą. Nutartis iškelti bankroto bylą buvo panaikinta 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, nustačius, kad po nutarties priėmimo atsakovė UAB „SPRK“ visiškai atsiskaitė su pareiškimą dėl bankroto bylos pateikusiu kreditoriumi (CPK 179 str. 3 d.). Nors nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra panaikinta, visgi, sutiktina su ieškovės I. K. pozicija, kad teismas buvo nustatęs formalius UAB „SPRK“ nemokumo pagrindus. Apibendrindamas tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškinio prima facie pagrįstumą ir tai, kad pareikštas ieškininis reikalavimas apeliantei yra didelis, kas gali apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės reikalavimams užtikrinti.
CPK 145 str. 2 d. nustatytas reikalavimas, kad laikinosios apsaugos priemones turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1427/2011). Teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis, visų pirma, yra areštuojamas apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamais turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės. Apeliantei palikta teisė naudotis areštuotais daiktais ir leista vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui bei atsiskaityti su darbuotojais. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tokios, kuriomis minimaliai yra suvaržomos atsakovės galimybės toliau vykdyti ūkinę – komercinę veiklą. Atsižvelgiant į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, nėra pagrindo teigti, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pernelyg suvaržomi atsakovės interesai ar pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.