- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-719-574/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31188-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas
- Advokatai
- Petras Prijalgauskas
- Kategorijos
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. V. ir jo gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. V. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymo. Vadovaujantis BK 40 straipsniu perduotas dukros M. V., atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, be užstato.
Taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 ir 72 straipsniai) – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams bei konfiskuotas automobilis Honda CR-V“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. V. 2018 m. birželio 30 d., apie 21.38 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Honda CR-V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje rasta 2,74 promilės etilo alkoholio.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu A. V. prašo iš dalies pakeisti 2018 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį kaip nepagrįstą ir neobjektyvų, sumažinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vienerių) metų, ar dar daugiau, nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o vietoj automobilio konfiskavimo geriau paskirti įmoką į nuo nusikaltimų nukentėjusiųjų asmenų fondą arba paskirti konfiskuotino automobilio vertei realiai nustatytą sumą - 2220 Eur, pagal pateiktą nepriklausomo vertintojo E. L. vertinimo ataskaitą. Esant galimybei prašo leisti sumokėti įmoką, ar konfiskuotino automobilio vertei piniginę sumą dalimis, leidžiant sumokėti bent per 6 mėnesius.
3. Nurodo, kad 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai tikrai yra labai ilgas laikotarpis. Mano, kad baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai - užkirsti kelią jam, kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti transporto priemones ne ilgiau kaip 1 (vienrių) metų laikotarpiui. Prašo įvertinti ir tas aplinkybes, kad jis gyvenu soduose, s/b „D” užmiestyje ., (duomenys neskelbtini), o į darbą turi važiuoti iki ., (duomenys neskelbtini). Kaip žinia nuo sodų nuvažiuoti iki miesto yra gana sudėtinga be transporto priemonės. Autobusai važiuoja gana retai, be to jų grafikas ne visada sutampa su darbo grafiku, be to tenka nuvykti į darbą ir vakarais, ir savaitgaliais. Be transporto priemonės padaryti tai yra labai sudėtinga, užima daug laiko. Be to turi garažą visai kitame miesto gale - ., (duomenys neskelbtini). Ten taip pat be transporto priemonės yra labai toli nuo namų nuvykti. Prašo teismo dar kartą atsižvelgti į visas aplinkybes, į jo teigiamą charakteristiką, kad nėra praeityje teistas, turėjęs panašių įvykių nei piktybinių teisės pažeidimų.
4. Taip pat teigia, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Prašo nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, o geriau paskirti įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą ar paskirti konfiskuotino automobilio vertei piniginę sumą, pagal jo teismui pateiktą nepriklausomo vertintojo E. L. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje automobilis buvo išsamiai apžiūrėtas ir įvertintas bei nustatyta tikroji automobilio vertė - 2220 Eur. Mano, kad jam skiriant 2 baudžiamojo poveikio priemones (specialiosios teisės - teisės vairuoti TP atėmimą ir įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą) bus geriau įgyvendinti prevenciniai tikslai, auklėjamasis poveikis ir tuo pačiu įgyvendinti nuobaudos tikslai.
5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija padaryto nusikaltimo, tačiau nesutinka su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
7. Sprendžiant dėl asmeniui taikomų poveikio priemonių, Konstitucinis Teismas teisinio ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., ir kt. nutarimai).
8. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo dėl to, kad A. V. padarė vieną šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kurį šiuo metu įstatymo leidėjas yra numatęs pačią griežčiausią atsakomybės rūšį – baudžiamąją. Kolegija neabejoja, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Todėl vyraujančioje teismų praktikoje formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai bei asmenų, darančių šias nusikalstamas veikas nubaudimui užtikrinti paprastai kartu skiriamos poveikio priemonės tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos A. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kas parodo, jog pirmosios instancijos teismas tiki, jog A. V. ateityje nenusikals, išreiškė pasitikėjimą.
9. BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaip jau ne kartą konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018). Taigi tuo atveju, jeigu asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra visais atvejais privaloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. V. nusikalstamą veiką padarė nakties metu (21 val. 38 minutės), kai automobilių eismas yra ženkliai mažesnis, sulaikytas jis buvo netoli namų (., (duomenys neskelbtini)), kur automobilių eismas taip pat yra nedidelis lyginant su pagrindinėmis Vilniaus miesto gatvėmis. Nors šios aplinkybės jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, tačiau jos yra svarbios vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kaip minėta, priimant galutinį sprendimą dėl skirtinų baudžiamoji poveikio priemonių, svarbu įvertinti aplinkybių visumą, tiek susijusių su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybę charakterizuojančiomis aplinkybėmis.
11. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas A. V. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, paskutinį kartą administracinėn atsakomybėn trauktas 2009 m., jokių galiojančių nuobaudų neturi. Kolegija, įvertinusi šiuos duomenis konstatuoja, kad A. V. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir neatskleidžia apelianto neigiamo požiūrio į visuomenėje nusistovėjusias taisykles. Kolegija neabejoja, kad A. V. yra linkęs laikytis taisyklių ir gerbia įstatymus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas visiškai pripažino padarytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Išvardintos aplinkybės atskleidžia tai, kad A. V. yra charakterizuojamas itin teigiamai, dėl ko yra pagrindas spręsti dėl švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės, negu turto konfiskavimas, paskyrimo. Pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai nustatė visas apeliantą teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas prieš pastatydamas visuomenės ir asmens interesus, sverdamas jų svarbą, nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju tik turto konfiskavimas padės užtikrinti visuomenės interesą, kad asmenys nevairuotų kelių transporto priemonių būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų.
12. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame apeliaciniame skunde A. V. nurodo, kad automobilis reikalingas jo šeimai, jo netekus būtų neproporcingai suvaržytos kitų šeimos narių teisės, kadangi kaip nurodo apeliantas, šis konfiskuotas automobilis yra vienintelis šeimoje ir šiuo metu neturi pakankamų pajamų įsigyti naują automobilį, kuris užtikrintų galimybę nuvykti į darbą (ten jį nuvežtų sutuoktinė arba dukra) ir gauti pajamas šeimos išlaikymui. Nors teismų praktikoje asmens, padarius nusikalstamą veiką, susijusią su kelių eismo taisyklių pažeidimu, patiriami sunkumai darbe bei šeiminiame gyvenime paprastai nėra laikomi išskirtiniais, leidžiančiais vienareikšmiškai konstatuoti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, paskyrimas yra neproporcinga priemonė ir apriboja asmens teises labiau, negu to reikia baudžiamojo poveikio priemonių tikslams pasiekti, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi visas minėtas aplinkybes, yra įsitikinusi, jog apeliantui šiuo atveju yra galimybė paskirti švelnesnę baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).
13. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra dažniausiai skiriama tuo atveju, kai padaromos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, tačiau tai savaime neužkerta kelio paskirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir dėl kitų baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų padarymo, jeigu bylą nagrinėjantis teismas nustato, kad tai padės įgyvendinti bausmės tikslus ir neles rastis nebaudžiamumo nuotaikoms. Šiuo atveju kolegija neabejoja, kad apeliantas dėl savo padarytos nusikalstamos veikos negali būti visiškai atleistas nuo neigiamų padarinių kilimo, ypatingai įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas atleido nuo pačių griežčiausių baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų – kriminalinės bausmės ir teistumo, kurie sukelia asmeniui itin neigiamus padarinius tolesniam asmens socialiniam gyvenimui. Kolegija nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo skirti asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su turtiniais apribojimais, tačiau šiuo atveju konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonių tikslams pasiekti užteks apeliantui paskirti BK 71 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Toks sprendimas tinkamai užtikrins visuomenės bei baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens interesų pusiausvyrą ir nesuvaržys apelianto teisių daugiau, negu reikia, bus pakankama atsakomybės forma už jo padarytą nusikaltimą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (BK 68 straipsnis)
14. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, daugiausia dėmesio turi būti skiriama tam, kad baudžiamojo poveikio priemonė darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas pažeidinėja kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010 ir kt.).
15. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės skyrimo šioje byloje ir laiko tai teisingu sprendimu. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Jokių papildomų imperatyvių sąlygų įstatyme nėra numatyta. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad apeliantas padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (net 2,74 promilių girtumas), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Aukštesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti apelianto veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Tik dėl ankščiau minėtų aplinkybių, susijusių su itin teigiama A. V. asmenybe, pirmosios instancijos teismas už tokio pobūdžio KET pažeidimą nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, maksimaliam 3 (trejų) metų terminui. Kolegija neabejoja, kad paskirtas teisės vairuoti atėmimo terminas būtų per ilgas ir dar labiau švelninti apelianto padėtį bei sutrumpinti šį terminą, kolegija pagrindo nenustatė.
16. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels A. V. tam tikrus nepatogumus, tačiau kaip matyti tiek iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek iš pateikto apeliacinio skundo, šiuos sunkumus, susijusius darbinių pareigų atlikimu, jam padės pašalinti jo artimiausi šeimos nariai, dėl ko nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra pakankamas ir neproporcingai nepažeidžia apelianto teisių
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
A. V. apeliacinį skundą tenkinti ši dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį panaikinti dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės - automobilis Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. V. konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę - 30 MGL dydžio (1 500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.