Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Larisos Šimanskienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. A. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams G. A. ir V. A. dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

27. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai tenkintas ieškovo ieškinys ir iš atsakovų priteistas žalos aplinkai atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Visas paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsnis).

30. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-214-730/2020, kuria tenkinus atsakovų G. A. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodyta, kad apeliantų neteisėti veiksmai yra akivaizdūs – apeliantai pažeidė pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo jų žemės sklype, pažeidė pareigą išsaugoti želdynus ir želdinius bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai tam, kad nebūtų padaryta žala gamtai (nutarties 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų neteisėti veiksmai sukėlė žalą gamtai, buvo sunaikinta natūrali augalija ir tokie apeliantų veiksmai turėjo tiesioginį ir neigiamą poveikį atsiradusiam aplinkos ir jos elementų pokyčiui (nutarties 14 punktas). Taigi Klaipėdos apygardos teismas konstatavo esant įrodytas dvi civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovų veiksmus bei šių veiksmų priežastinį ryšį aplinkos poveikiui. Kadangi civilinė byla grąžinta pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo spręsti dėl žalos fakto bei jos dydžio, teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovų neteisėtų veiksmų (ne) egzistavimu, pagrįstumo ir jų nevertina.

31. Taigi nors minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuota, jog atsakovų neteisėti veiksmai sukėlė žalą gamtai, įvertinus šioje byloje kilusio ginčo pobūdį ir apimtį būtina išsamiau įvertinti aplinkybes, susijusias su žalos aplinkai faktu. Tik nustačius žalos gamtai faktą, analizuotini apeliacinio skundo argumentai, susiję su žalos dydžiu.

Dėl žalos fakto

32. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Taigi žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas.

33. Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, želdynų ir želdinių valdytojų bei savininkų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.

34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d., 13.00 val. buvo užfiksuota, jog privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovams G. A. ir V. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, augę juodalksniai yra žuvę, kamienuose matomos gręžimo žymės. Pradiniu ieškiniu ieškovas įrodinėjo, kad atsakovai turi atlyginti 12 564 Eur žalą aplinkai, kadangi būdami saugotinų želdinių savininkais nevykdė pareigos išsaugoti 42 vnt. juodalksnių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino žalos dydį ir prašomą priteisti žalos atlyginimą sumažino iki 4764,00 Eur nurodęs, jog nebuvo išsaugota 21 vnt. juodalksnių. Atsakovai ginčijo ieškovo teiginius, susijusius ir su želdinių priskirtinumu saugotiniems, ir su neišsaugotų juodalksnių kiekiu. Atsakovai taip pat įrodinėjo, jog nepaisant to, kad dalis medžių ir buvo saugotini, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie augo vandenyje, bei tai, kad detaliojo planavimo metu jie buvo pažymėti kaip šalintini (išsaugant tik 5 juodalksnius, kuriems turėjo būti formuojama laja), medžiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka“ 4.8 p., 10 p. galėjo būti šalinami neatlygintinai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės bei aktualus ginčui teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo pripažinti atsakovų argumentus įrodytais.

35. Atsižvelgiant į šio ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų pirma būtina atsakyti į klausimą, ar atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype buvę želdiniai – juodalksniai – buvo saugomi ir ar visi želdiniai buvo saugotini.

36. Prieš pradedant analizuoti aktualų ginčui teisinį reguliavimą teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo nuostata, jog sprendžiant dėl želdinių (ne) priskirtinumo saugotiniems, būtina vadovautis teisiniu reguliavimu, galiojusiu ieškovui teikiant patikslintą ieškinį, o ne galiojusiu pažeidimo metu, yra nepagrįsta.

37. Teisėje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios arba, kitaip tariant, negalioja atgaline tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016, 20 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas yra pripažinęs teisės normų galiojimo iki priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti galimybę, tačiau tokiai galimybei materializuotis yra būtinas įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas įstatymo forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015; 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 23 punktą; 2017 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017 11 punktą).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad įstatymas negalioja atgaline tvarka, nebent pats įstatymų leidėjas yra padaręs aiškią išlygą dėl retrospektyvaus teisinio reguliavimo, įtvirtinto įstatyme, galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-916/2018). Nagrinėjamu atveju tokios įstatymo leidėjo valios nėra. Įtikinamų argumentų, kurie suponuotų būtinybę vadovautis pažeidimo metu negaliojusiais teisės aktais, nenurodė ir apeliantai.

39. Įvertinus, jog įstatymo atgal negaliojimo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą, t. y. subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės dėl 2017 m. birželio 29 d. užfiksuoto želdinių sunaikinimo turi būti vadovaujamasi teisės aktais, galiojusiais pažeidimo padarymo metu.

40. Pagal Želdynų įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis privačioje žemėje želdiniai priskiriami saugotiniems, jeigu: 1) priskirti saugotiniems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių, krūmų priskyrimo saugotiniems“; 2) saugotiniems priskyrė savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-716 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems.

41. Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarime Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ įstatymų leidėjo įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, (toliau – medžiai ir krūmai), augantys šių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius. Šio nutarimo 3 punkte nustatyta, kad medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, jeigu jie atitinka bent vieną žemiau nurodytą kriterijų. Minėto nutarimo 3.1 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, jei auga kurortų apsaugos zonoje, išskyrus privačias namų valdas, mėgėjiškų sodų teritorijų individualius sodo sklypus, deklaruotus laukus; 3.5 punkte – jei auga aerodromų apsaugos zonoje (išskyrus aerodromo teritoriją), išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų skrydžių saugai ir aviacijos saugumui; 3.13 punkte – auga paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose.

42. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčo želdinių priskirti saugotiniems pagal Nutarimo Nr. 206 3.1 punktą, ir teigia, jog visas sklypas patenka į kurortų apsaugos zoną, kas sudaro pagrindą išvadai, jog tokia situacija atitinka minėtame punkte nurodytą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis sklypas patenka į kurortų apsaugos zoną (Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys), tačiau atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad minėtame Nutarimo punkte yra nustatyta išlyga – medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, jei auga kurortų apsaugos zonoje, išskyrus privačias namų valdas. Kadangi ginčo, jog sklypas, kuriame nebuvo išsaugoti želdiniai, yra privatus, šioje byloje nėra, todėl nėra pagrindo ir išvadai, jog neišsaugoti želdiniai gali būti priskirti saugotiniems vadovaujantis Nutarimo Nr. 206 3.1 punkto pagrindu.

43. Kaip jau minėta, Nutarimo Nr. 206 3.5 p. nustatyta, kad medžiai ir krūmai priskirtini saugotiniems, jei jie auga aerodromų apsaugos zonoje (išskyrus aerodromo teritoriją), išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų skrydžių saugai ir aviacijos saugumui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 16.4.3. punktu, Palangos oro uosto apsaugos zona yra 5,1 km. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, duomenys patvirtina, kad visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Palangos oro uosto apsaugos zoną. Taip pat pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad Palangos miesto bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje, kuriame aerodromo apsaugos zona žymima raudona punktyrine linija (iš kairės tako pusės), aiškiai matyti, kad aerodromo apsaugos zona apima visą atsakovams G. A. ir V. A. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų ar įtikinamų argumentų, kurių pagrindu būtų galima paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog visi neišsaugoti želdiniai priskirtini saugotiniems vadovaujantis Nutarimo Nr. 206 3.5 punkto pagrindu.

44. Nutarimo Nr. 206 3.13 p. įtvirtinta, kad medžiai ir krūmai priskirtini saugotiniems, jei jie auga paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose.

45. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovams priklausančiam sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), gamtotvarkos planas nebuvo rengtas (rengtas tik detalusis planas), darytina išvada, kad saugotiniems priskirtini tik sklype augę didesnio nei 16 centimetrų skersmens juodalksniai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ne visų želdinių skersmuo buvo didesnis nei 16 cm. Iš želdinių inventorizavimo kortelės matyti, kad Nr. 2, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 18. 19, 21, 23, 24, 26, 27, 32, 33, 34, 35 nurodytų juodalksnių skersmuo 9, 9, 9, 8, 8, 9, 7, 7, 6, 7, 8, 9, 9, 10, 8, 6, 8, 8 cm.

47. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su apeliantų skundo argumentais, kuriais kvestionuojama minėta pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip teisingai pastebi apeliantai, ieškovas šiuo atveju neįrodinėjo, t. y. neteikė įrodymų bei nenurodė argumentų, kad ginčo želdiniai yra / galėtų būti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi. Tokių aplinkybių netyrė bei nevertino ir pirmosios instancijos teismas. Todėl želdinių sutelktumo kaip kriterijaus, kuriuo vadovaujantis želdiniai gali būti priskiriami saugotiniems vadovaujantis minėtu Aplinkos ministro įsakymu, konstatavimas šiuo atveju nėra pagrįstas.

48. Aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. D1-716 „Kriterijai, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems“ yra vienas iš pagrindų, kuriuos Želdynų įstatymas numato kaip pagrindą privačioje žemėje esančius želdinius priskirti saugotiniems, neįrodinėjant ir netiriant jau anksčiau minėtų aplinkybių, negali lemti išvados, kad ginčo želdiniai, nepaisant jų skersmens, gali būti pripažinti saugotinais.

49. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia jau anksčiau padarytos išvados – vadovaujantis Nutarimo Nr. 206 3.5 punktu visi atsakovų nuosavybes teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augę medžiai buvo saugotini.

Dėl žalos dydžio

50. Kasacinio teismo konstatuota, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

51. Apeliaciniu skundu atsakovai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nevertinęs atsakovų argumentų, kuriais jie grindė, jog žala negali būti skaičiuojama už 21 vnt. juodalksnį, kadangi dalies jų skersmuo nesiekė 16 cm (Nutarimo Nr. 206 3.13 p.), todėl jie galėjo būti šalinami neatlyginamai, dalį jų buvo numatyta pašalinti ir pan., priėmė neteistą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka.

52. Kaip jau šioje nutartyje konstatuota, atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype augę želdiniai buvo saugotini nepriklausomai nuo jų skersmens. Būtent tokią išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, kaip neturinčių teisinės reikšmės, išsamiai nenagrinėjo atsakovų argumentų, susijusių su tam tikrų juodalksnių skersmens matavimų rodikliais. Dėl šios priežasties plačiau šiuo klausimu nepasisako ir apeliacinės instancijos teismas.

53. Išanalizavusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas pagrįstai nurodė, jog žala gamtai skaičiuotina už 21 vnt. neišsaugotą juodalksnį.

54. Nustatyta, kad ieškovo pateiktoje 2017 m. liepos 20 d. „Savavališkai nukirstų / nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, augančių ne miško žemėje matavimo duomenų“ lentelėje nurodytas juodalksnių kiekis – 42 vnt. Perskaičiavęs žalą ieškovas pateikė 2021 m. vasario 1 d. „Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, žalos aplinkai skaičiavimą“, kuriame nurodė 21 vnt. juodalksnių. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas žalą perskaičiavo atsižvelgdamas į tai, kad žala skaičiuotina už želdinius, kuriems formuojama laja ir išsaugojami, bei kurie šalinami, pasodinant naujus želdinius sklypo ribose. Ieškovas nurodė, jo kadangi neįmanoma identifikuoti želdinių, nurodytų želdinių inventorizavimo kortelėje bei 2017 m. liepos 20 d. Departamento savavališkai nukirstų / nugenėtų (sužalotų) saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenų lentelėje, todėl skaičiuojant žalą pasirinkti mažiausio skersmens želdiniai Nr. 1, 3, 5, 8, 9, 13, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 39, 40. Perskaičiuotos žalos dydis sudaro 4764 Eur.

55. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, su kuriuo sutinka ir kolegija, ieškovas pašalino visas abejones dėl sklype augusių medžių kiekio, nes 2013 metais rengiant sklypo detalųjį planą buvo atlikta sklype augusių medžių inventorizacija, kurios metu buvo aprašytas kiekvienas medis ir jo būklė. Inventorizavimo kortelėje nurodytą sklype augusių medžių kiekį patvirtina ir byloje esantis 2013 metų medžių taksacijos planas, kuris atspindi ne tik medžių kiekį, bet ir jų lokalizaciją sklype, todėl nėra pagrindo abejoti specialistų sudarytų želdinių inventorizavimo kortelės ir medžių taksacijos plano duomenimis. Taip pat pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos želdinių būklės eksperto J. B. paaiškinimus, kuriuose jis nurodė, kad vykdant bendrąją 2017 metų želdinių inventorizaciją (duomenys neskelbtini), skirtumas tarp 2017 metų inventorizacijos ir agentūros darbuotojų apmatuotų želdinių skaičiaus susidarė dėl to, kad vykdant inventorizaciją nurodomas tik medžių kiekis (nenurodant jų kamienų kiekio), o skaičiuojant žalą vertinamas kiekvieno medžio kamienas.

56. Vertinant apeliantų argumento, jog sklype augo tik 5 saugotini juodalksniai, kurie inventorizavimo kortelėje nurodyti kaip „Išsaugomi“ (nurodyti pozicijose Nr. 12, 22, 28, 30 ir 31) ir jiems turi būti formuojama laja, t. y. kad būtent šie želdiniai augo Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytame saugotinų želdinių 0,0323 ha plote, pagrįstumą, nėra pagrindo nesutikti su ieškovo pastaba, jog toks argumentas stokoja loginio pagrįstumo, kadangi menkai įtikima, jog 5 medžiai užimtų 300 kvadratinių metrų plotą. O taip pat pastebėtina, jog 2017 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui teiktame paaiškinime atsakovė nurodė, kad želdinių inventorizavimo lentelėje pažymėta, jog iš 35 esančių juodalksnių 14 vnt. turi būti pašalinta. Taigi 2017 metais atsakovė nenurodė, jog 0,0323 ha plote augo tik 5 vnt. saugotinų juodalksnių.

57. Taip pat nesutiktina, jog žala aplinkai negali būti skaičiuojama už juodalksnius, kurie Želdinių inventorizavimo kortelėje pažymėti kaip šalintini, net jei ir pastabose pažymėtas nurodymas pasodinti naujus želdinius. Visų pirma, kaip jau minėta, šie želdiniai priskirti saugotiniems. Antra, nėra pagrindo išvadai, jog tokių medžių šalinimui nėra reikalingas atsakingų institucijų leidimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p. numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) (1 priedas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. 10 punkte nurodyta, kad leidimo medžių ir krūmų kirtimui art kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga: vandens telkiniuose, grioviuose, pylimų (polderių) ir griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose (10.1.1. p.); ant įrašytų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą: slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų, siurblinių ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, grioviuose ir jų šlaituose (išskyrus sureguliuotas upių vagas), griovio priežiūros juostoje (10.2. p.); ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių (10.3.3 p.); kapavietėse (suderinus su kapinių priežiūrą vykdančia organizacija ar atsakingu asmeniu), išskyrus kultūros paveldo objektų teritorijas (10.3.4 p.). 12 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai: 4 punkte nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo (12.1 p.); želdiniai auga naudingųjų iškasenų telkiniuose (12.2. p.); pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus (12.3 p.). Taigi leidimas medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui nereikalingas tik esant bent vienai sąlygai, numatytai 10 p. Visais kitais atvejais galioja bendra leidimų išdavimo tvarka nepriklausomai nuo to, medžiai šalinami atlygintinai, ar ne. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių fotonuotraukų, želdinių inventorizacinės kortelės, taksacijos plano nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad visi pakrantės apsaugos juostoje augę medžiai buvo vandenyje. Taip pat teisingai pastebėta, kad medžių, kurie inventorizavimo kortelėje buvo nurodyti kaip augantys vandenyje, ieškovas į patikslintą ieškinį neįtraukė.

58. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos dydžio, nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. Dl-94 patvirtintos „Želdinių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo tvarkos“, kurio 8 punkte nurodyta, kad želdinių atkuriamajai vertei nustatyti naudojami želdinių inventorizavimo ir apskaitos, Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, želdinių įveisimo kaštų kainynai, parengti pagal vidutines medžiagų ir darbų rinkos kainas Lietuvoje. Apeliantų teigimu, taip pat nesivadovauta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai.

59. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. Dl-94 patvirtinta Želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodika (toliau – ir Metodika). Šios Metodikos 1 punkte nurodyta, kad želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodika reglamentuoja želdinių atkuriamosios vertės nustatymo kriterijus, principus ir metodą. Metodikos 3 punkte nustatyta, kad Metodika taikoma nustatant želdinių atkuriamąją vertę, vertinant poveikį aplinkai, apskaičiuojant želdyno ar želdinio ekonominę vertę, apskaičiuojant želdinių atkuriamosios vertės įkainius. Taigi, minėta Metodika nustatinėjami įkainiai, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patirtintuose Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose.

60. Bylos duomenys patvirtina, kad žalos atlyginimo dydis paskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos “Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Kadangi sunaikinti juodalksniai patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtinto „Želdinių atkuriamosios vertės įkainių“ 1 priedo 11 grupę, todėl vadovaujantis įkainių 2.2 punktu pagrįstai taikytas 6,00 Eur įkainis už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m aukštyje. Atsižvelgiant į tai, kad sunaikinti saugotini želdiniai augo mieste, vadovaujantis Įkainių 5.3 punkto nuostatomis medžių atkuriamosios vertės įkainiai pagrįstai padidinti 2 kartus.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje surinkti įrodymai taip pat nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovai neįrodė teiginių, kad atsakovų sklype augę medžiai buvo beverčiai, todėl už jų neišsaugojimą neturėtų būti skaičiuojama žala.

62. Priešingai nei teigiama skunde, manytina, jog byloje esančių įrodymų pakanka susiformuoti įsitikinimui, jog atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype augę želdiniai, už kurių neišsaugojimą ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą, buvo geros būklės.

63. Visų pirma, šiuo atveju primintina, kad 2017 m. birželio 29 d. buvo užfiksuota, jog privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, saugotini želdiniai buvo neteisėtai sunaikinti pragręžiant kamienus bei įterpiant chemines medžiagas, taip pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Taigi 2017 m. birželio 29 d. nustatyta, kad atsakovų sklype augę medžiai buvo mechaniškai ir chemiškai pažeisti, todėl šiuo atveju reikšminga želdinių būklė iki jų pažeidimo.

64. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta.

65. Iš bylos duomenų nustatyta, kad medžius apžiūrėjo ir jų būklę vertino girininkas S. J., turintis miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją, ir dendrologas J. B.. Abu specialistai nurodė, jog iki sunykimo medžių būklė buvo gera ir pateikė tokių savo išvadų argumentus. Tai yra iš byloje pateikto girininko S. J. 2017 m. rugpjūčio 7 d. medžių apžiūros ir įvertinimo akto, taip pat iš dendrologo J. B. 2018 m. vasario 19 d. išvados dėl žuvusių medžių, augusių (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), matyti, kad specialistai, įvertinę tai, kad ant žuvusių juodalksnių likę 2016 m. derliaus riešutėliai, kurių derliaus kiekis didesnis nei vidutinis, padarė išvadą, jog 2016 m. šie medžiai buvo sveiki, vešlūs ir puikiai derėjo. Taip pat girininko pažymėta, jog 2016 m. atlikdamas darbines funkcijas jis pro šiuos sklypus dažnai važiuodavo, medžiai buvo sveiki, jokių ligų ar kenkėjų požymių jis nepastebėjo, o būtent šiuo atveju, kai nudžiūsta visi prieš metus buvę visiškai gyvybingi ir sveiki medžiai, suponuoja išvadą, kad jie buvo paveikti chemiškai – paveikiant herbicidinio poveikio medžiagomis. Detaliai apžiūrėjus nudžiūvusių medžių kamienus, kiekviename rasta po 8-9 mm, 10-15 mm aukščiau šaknies kaklelio, grąžtu padaryta skylė. Dendrologas J. B. 2018 m. vasario 19 d. išvadose taip pat neabejotinai patvirtino, kad iki žuvimo medžiai buvo sveiki ir vešlūs. Šias išvadas jis padarė iš smulkiųjų medžių šakelių, kankorėžiukų išlikimo, viršūnių išvaizdos, žievės atšokimo nuo kamieno.

66. Iš byloje esančios inventorizavo kortelės matyti, kad 2, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 30, 31, 32, 33, 34, 35 pozicijose medžiai nenurodyti kaip blogos būklės. Pirmosios instancijos teismo taip pat pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad gerą medžių būklę patvirtina ir 2013 metais sudarytoje inventorizavimo kortelėje bei 2017 metais užfiksuoti duomenys apie medžių diametrą. Taip pat atsižvelgtina ir į ieškovo paaiškinimus, jog Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt) peržiūrėjus sudarytus ortofotografinius žemėlapius galima pastebėti, jog 2012-2013 metais užfiksuotas vaizdas suponuoja išvadą, kad želdiniai – geros būklės.

67. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti minėtų specialistų išvadomis ar rašytiniuose dokumentuose nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, jog iki sunykimo juodalksniai buvo sveiki, nepaneigia ir atsakovų argumentai, jog savivaldybės užsakymu sudarytame želdinių taksoraštyje nurodyti aktualiausi ir naujausi duomenys apie žemės sklypo želdinių kiekį ir jų būklę, o kadangi želdinių taksoraštvie nurodyta, kad žemės sklype Nr. 56 yra 3 juodalksniai; žemės sklype Nr. 57 yra 1 juodalksnis; žemės sklype Nr. 58 yra 1 juodalksnis.; iš viso – 5 vienetai ir ties visais nurodyta „kirsti skubiai“, įrodo, jog sklype augo tik 5 vnt. blogos būklės juodalksnių, kas sudaro pagrindą mažinti kainą 100 proc. Visų pirma, kaip jau minėta šioje nutartyje, ieškovas nagrinėjamu atveju įrodė, kad žala aplinkai padaryta neišsaugojus 21 vnt., o ne 5 vnt. juodalksnių. Antra, aplinkybė, jog minėtame taksoraštyje nurodyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype yra penki blogos būklės juodalksniai, kuriuos nurodyta skubiai pašalinti, nesudaro pagrindo išvadai, kad ir visi kiti sklype augę juodalksniai buvo blogos būklės. Priešingai, šio taksoraščio pagrindu taip pat galima teigti, jog visi kiti sklype augę juodalksniai buvo geros būklės, kurių šalinti nebuvo pagrindo.

68. Kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir atsakovų argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis atsakovų pateiktu J. K., turinčios technologijos mokslų srities aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslo krypties daktaro laipsnį, parengtu ekspertizės aktu. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime nurodyti argumentai, kuriais teismas rėmėsi nurodydamas motyvus, kodėl nėra pagrindo vadovautis šiuo pateiktu įrodymu. Tai yra pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai bei aktualus teisinis reguliavimas paneigia minėtos specialistės pateiktas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo priešingai išvadai nenustatė, todėl plačiau dėl šio dokumento įrodomosios reikšmės nepasisako.

69. Taigi kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas įrodė ne tik žalos faktą, tačiau ir jos dydį.

70. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog atsakovai privalo solidariai atlyginti aplinkai padarytą 4764 Eur žalą.

Dėl procesinių palūkanų

71. Atsakovai nesutikimą su teismo sprendimu priteisti procesines palūkanas grindė šiais argumentais: 1) tarp ginčo šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, kylančių iš sutartinių santykių; 2) ieškinio patikslinimą lėmė būtent atsakovų į bylą pateiktas įrodymas; 4) nors apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą panaikindamas skundžiamą sprendimą, nurodė aiškius nepagrįsto sprendimo argumentus, ieškovas ieškinį delsė tikslinti; 3) bylos nagrinėjimo trukmei įtakos turėjo ne nuo atsakovų priklausančios aplinkybės – pandemija. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka.

72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 2012 m. spalio 25 d., Teismų praktika Nr. 37). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).

73. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje pažymėta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatytos įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; kt.), procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; taip pat žr. 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą ir kt.). Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą jas priteisti, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui.

74. Visų pirma, teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantai nenurodė argumentų, pagrindžiančių teiginį, jog procesinės palūkanos, teismui išsprendus šalių ginčą, kilusį ne iš sutartinių teisinių santykių, nepriteisiamos. Kaip jau minėta, CK yra įtvirtinta kreditoriaus teisė į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą, neišskiriant tokios teisės prigimties, t. y. teisė atsirado iš sutartinių santykių ar deliktinės atsakomybės atveju.

75. Bylos duomenys patvirtina, kad byla pagal ieškovo pareikštą ieškinį teisme iškelta 2019 m. kovo 20 d. ir ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Todėl konstatuotina, jog yra nustatytos abi būtinos sąlygos procesinių palūkanų priteisimui. Taip pat pastebėtina, kad nors atsakovai bylos nagrinėjimo metu ir nurodė, jog ieškinys iš dalies yra pagrįstas ir nurodė konkrečią žalos atlyginimo sumą, kurią sutiktų atlyginti, tačiau byloje nėra duomenų, kad sutikdami su ieškinio dalimi atsakovai būtų sumokėję nors dalį sutiktinos sumokėti žalos atlyginimo sumos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantai nenurodo, kaip pandemija įtakojo procesinių palūkanų dydį. Išanalizavus bylos duomenis nenustatyta, kad būtent dėl pandemijos nevyko teismo posėdžiai ar tarp paskirtų teismo posėdžių būtų nepateisinamai ilgas laiko tarpas.

76. Šioje nutartyje jau minėta, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išskirtas vienintelis pagrindas atleisti skolininką nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas – prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių kreditoriaus (ieškovo) kaltę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra. Aplinkybė, jog ieškovas patikslintą ieškinį pateikė tik praėjus 11 mėnesių po Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria panaikintas Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimas, priėmimo, įvertinus bylos duomenis, patvirtinančius, jog bylą nagrinėjant antrą kartą buvo nuolat teikiami nauji įrodymai, taip pat pasikeitė bylą nagrinėjantis teisėjas, negali lemti išvados dėl kreditoriaus kaltės. Aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nurodęs išsiaiškinti žalos fakto bei jos dydžio klausimus, negali suponuoti išvados apie ieškovo pareigą tikslinti ieškinį – ieškovas turėjo teisę savo poziciją įrodinėti ir teikdamas naujus, jo manymu, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, įrodymus.

77. Taigi įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus spręstina, jog ieškovo reikalavimo priteisti procesines palūkanas netenkinimas pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, lemtų ieškovo interesų pažeidimą bei nepagrįstai palengvintų dėl šio reikalavimo kaltų atsakovų padėtį.

78. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti procesines palūkanas, o atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šio sprendimo dalies keisti ar naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

80. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai.

81. Atsakovai šioje byloje iš viso turėjo 5 929,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, iš kurių 2 541,00 Eur pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, 1 936,00 Eur už apeliacinio skundo ruošimą, kurį apeliacinės instancijos teismas patenkino, 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme.

82. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos nepagrįstai sumažino atsakovams priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Teisėjų kolegija šį argumentą laiko pagrįstu.

83. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą patikslinto ieškinio reikalavimų apimtį neužtikrintų bylos šalių turtinių interesų pusiausvyros, susijusios su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nes ieškovės pradinė turtinių reikalavimų suma buvo pakankamai didelė, palyginti su suma, kurią reikalaujama priteisti patikslintu ieškiniu, tačiau taip pat pabrėžė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atsižvelgiant vien tik į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją pažeistų teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Teisėjų kolegija su pastaruoju argumentu nesutinka.

84. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovų priteisti 12564 Eur žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo. Pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškinys buvo patenkintas visiškai, tačiau atsakovams pateikus apeliacinį skundą sprendimas buvo panaikintas ir byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pašalinti kilusias abejones dėl žalos dydžio. Kaip teisingai nurodė teismas, ieškovas jokių papildomų įrodinėjimo veiksmų pradiniam ieškiniui įrodyti nesiėmė, taip pat nenustatyta, jog ieškinio reikalavimo dydžio sumažinimą lėmė atsakovų ieškinio dalies pripažinimas. Taigi sutiktina su atsakovais, jog šiuo atveju aplinkybė, kad ieškinio reikalavimai, tikėtina, buvo sumažinti atsižvelgus į atsakovų apeliacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo argumentus, kurių dalį pagrįstais pripažino Klaipėdos apygardos teismas, grąžinęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei įvertinus byloje pateiktus atsakovų įrodymus, kuriais ir rėmėsi ieškovas pateikdamas patikslintą ieškinį, sudaro pagrindo išvadai, jog šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

85. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagrindą nesilaikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių lemia aplinkybė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi panaikindamas Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą konstatavo, kad byloje yra įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai ir žalos faktas, tačiau nurodė bylą papildomai išnagrinėti tik dėl žalos dydžio, todėl būtų neteisinga atsakovams priteisti bylinėjimosi išlaidas visoje atsisakytų reikalavimų dalyje. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju tarp šalių nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios esminis ginčas ir buvo būtent dėl žalos fakto ir dydžio, t. y. tiek bylą nagrinėjant pirmą kartą, tiek ir antrą kartą atsakovai nurodė sutinkantys su dalimi ieškinio ir buvo nurodę, kokią žalos atlyginimo dalį sutinka atlyginti. Todėl aplinkybė, jog byla antrą kartą buvo nagrinėjama tik dėl žalos fakto ir dydžio, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovai neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų proporciją.

86. Pagrindo sumažinti atsakovams priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio nesudaro ir pirmosios instancijos teismo paminėtos aplinkybės, jog byla savo pobūdžiu nebuvo sudėtinga, nors byloje ir buvo reikalingos specialios žinios, tačiau šiais įrodymais pasirūpino ieškovas, o atsakovų iniciatyva parengta ekspertize, kainavusia 1089 Eur, nei vienas teismas nesirėmė kaip įrodymu.

87. Visų pirma, nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl bylos nesudėtingumo – tai, kad byla negali būti laikoma nesudėtinga, patvirtina vien tik aplinkybė, jog Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai, kad byla negali būti laikoma nesudėtinga, patvirtina ir bylos apimtis, ir teismo posėdžių skaičius, ir teiktų įrodymų, procesinių dokumentų skaičius bei aktualių ginčui teisės aktų gausa.

88. Antra, kaip teisingai pastebi atsakovai, į prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą jie nėra įtraukę 1089 Eur sumos, sumokėtos už atsakovų užsakymu parengtą ir teismui pateiktą ekspertizę, todėl pirmosios instancijos teismo pastebėjimas, jog byloje nebuvo vadovautasi minėtu ekspertizės aktu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.

89. Taigi šiuo atveju nenustatyta teisinio pagrindo sumažinti atsakovams priteistiną 3675,98 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant priteistą 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 3675,98 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

90. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kurie lėmė pagrįstas išvadas, susijusias su atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu, todėl sprendimo dalis, kuria iš atsakovų solidariai priteistas žalos atlyginimas, paliktina nepakeista. Tačiau konstatavus, jog šiuo atveju nepagrįstai nukrypta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, keistina sprendimo dalis, kuria atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsakovams priteistą 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą padidinat iki 3675,98 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

91. Atsakovas V. A. pateikė įrodymus apie turėtas 2043 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 107 Eur sudaro žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 1936 Eur – už apeliacinio skundo parengimą.

92. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria visiškai tenkintas patikslintas ieškinys ir iš atsakovų solidariai priteistas žalos aplinkai atlyginimas, buvo atmesti, nusprendžia, jog šiuo atveju patenkinta 20 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

93. Todėl įvertinus, jog prašomos priteisti 1936 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose priteistinų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovui priteisia 408,60 Eur (107 Eur + 1936 Eur x 20 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakovų G. A. ir V. A. naudai priteista 2000 Eur patirtoms bylinėjimosi išlaidoms padengti, pakeisti, priteistą 2000 Eur sumą padidinant iki 3675,98 Eur.

Kitą Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakovui V. A. priteisti 408,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.