Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. A. (D. A.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Pareiškėja prašo pripažinti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevo rajono teismo 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimą, kuriuo nustatytas gimimo registracijos faktas, kad pareiškėjos senelė S. A. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), tėvai: motina – T. T., tėvas – A. T. (A. T.).

5. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis). Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuotas CPK 809–812 straipsniuose, o tokių sprendimų vykdymas – CPK 813–815 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnio 1, 5 dalis užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas. Dėl to pareiškėjos nagrinėtinas pagal CPK ir dvišalės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – dvišalė sutartis) nuostatas.

6. Pagal dvišalės sutarties 50 straipsnio 1 dalį, susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo, be kita ko, įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse bylose. Pareiškėjas kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo turi pateikti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus (dvišalės sutarties 52 straipsnis).

7. Pareiškėja su prašymu pateikė teismui Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevo rajono teismo 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą į lietuvių kalbą. Sprendime yra žyma, patvirtinanti, kad sprendimas įsiteisėjo 2003 m. lapkričio 28 d. Teismas įvertina, kad pareiškėja formaliai pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal dvišalę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus.

8. Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatyta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.

9. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje įtvirtinta, kad pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

10. Pagal CPK 789 straipsnio 1 dalį, išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos teismas turi teisę taip pat pripažinti mirusiu ar nežinia kur esančiu užsienietį, jeigu: 1) asmens, turinčio teisę kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; 2) užsieniečio gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje arba jo turtas buvo Lietuvoje (CPK 789 straipsnio 2 dalis). Be to, Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai taip pat yra priskiriamos ir kitos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis (CPK 789 straipsnio 3 dalis).

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad jurisdikcijos taisyklės turi būti taikomos atsižvelgiant į tarptautinį bylos pobūdį ir bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu specifiką. Civilinės bylos užsienio (tarptautinis) elementas lemia, kad byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, jeigu yra tam tikras šalių ginčo (reikalavimo) ryšys su Lietuva. Teismas, spręsdamas dėl tarptautinės jurisdikcijos (išskyrus Europos Sąjungos), turi atsižvelgti į šalių, įrodymų buvimo vietą, juridinių faktų, sudarančių reikalavimo pagrindą, įvykimo ar atsiradimo vietą, kitas aplinkybes, iš kurių nustatoma, ar byla turi ryšį su teismo vietos valstybe. Be to, teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso Lietuvos teismų kompetencijai, turi apsvarstyti tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje ar Lietuvoje. Šiuolaikinėje tarptautinėje privatinėje teisėje pripažįstama, kad klausimai, susiję su asmens teisiniu statusu ir teisine padėtimi, yra ne tarptautinės privatinės teisės, bet nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Bylos, susijusios su fizinio asmens teisinio statuso ir (ar) veiksnumo nustatymu, įprastai nepatenka į tarptautinės privatinės teisės reguliavimo sritį. Tokio pobūdžio bylų teismingumo reglamentavimas yra nacionalinės teisės dalykas ir valstybės, su kuria tiesiogiai susiję asmens teisinio statuso nustatymo klausimai (pvz., dėl to asmens pilietybės, gimimo ir (arba) nuolatinės gyvenamosios vietos ir kt.), išimtinė teismų kompetencija nustatoma pagal nacionalinės teisės taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-92-381/2020; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-54-407/2023).

12. Akcentuotina, kad tokio pobūdžio bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos specialia CPK XXVI skyriuje reglamentuota ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnis). Tokių juridinių faktų nustatymas išimtinai susijęs su faktinių aplinkybių dėl Lietuvos Respublikoje atliktų veiksmų ar įvykusių įvykių, ištyrimu, įvertinimu ir nustatymu. Tokio pobūdžio bylose gali kilti poreikis vertinti Lietuvos Respublikoje esančius įrodomuosius faktus, rinkti su jais susijusius įrodymus (pavyzdžiui, apklausti liudytojus, išreikalauti archyvinius dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus ir kt.), nagrinėti kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į bylos nagrinėjimą įtraukti Lietuvos Respublikos piliečius ir (arba) kitus Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius asmenis bei valstybės institucijas, kurie gali būti suinteresuoti tokių juridinių faktų nustatymu (CPK 443 straipsnio 3 dalis).

13. Pareiškėja prašo pripažinti Rusijos Federacijos teismo sprendimą, nes siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Juridinis faktas – gimimo registracijos faktas, kad pareiškėjos senelė gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), tėvai: motina – T. T., tėvas – A. T. – nustatytas užsienio valstybėje, bet teisniai padariniai – Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – bus sprendžiamas Lietuvoje. Nustatytos aplinkybės patvirtina tokio pobūdžio bylos išimtinį ryšį su Lietuvos Respublika, bet ne su Rusijos Federacija.

14. Lietuvos apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau šioje nutartyje išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas pripažinti Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevo rajono teismo 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimas priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos išimtinio teismingumo taisyklę, nustatytą CPK 789 straipsnyje. Akcentuotina, kad tokios praktikos laikomasi Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant šios kategorijos bylas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-70-798/2020; 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-79-790/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-92-381/2020; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-94-516/2020; 2023 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-11-912/2023).

15. Atsižvelgdamas į tai, kad Rusijos Federacijos teismas išsprendė išimtinai Lietuvos Respublikos teismams teismingą klausimą, pareiškėjos prašymas netenkinamas, atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevo rajono teismo 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimą (Dvišalės sutarties 56 straipsnio 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalimi, 810 straipsnio 1 dalimi, 812 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevo rajono teismo 2003 m. lapkričio 17 d. sprendimą, kuriuo nustatytas gimimo registracijos faktas, kad pareiškėjos senelė S. A. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), tėvai: motina – T. T., tėvas – A. T. (A. T.), ir neleisti jo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.