- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- e2-1211-866/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01975-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- V. J., AB „Lietuvos draudimas“, L. J.
- Trečiasis asmuo
- AB Luminor bankas, A. J., UAB „Lietuvos melioracija“
- Advokatai
- Laura Timinskaitė, Kęstutis Kvainauskaas
Civilinės bylos Nr. e2-1211-866/2018 Teisminio proceso Nr.2-55-3-01975-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.1.5.1.2.6.
2018 m. rugsėjo 20 d.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. J. patikslintą ieškinį, dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovams AB „Lietuvos draudimas“, V. J., L. J., tretieji asmenys – AB Luminor bankas (buv. pav. AB DNB bankas), A. J., UAB „Lietuvos melioracija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovas patikslintais ieškinio reikalavimais (t. IV, b. l. 81) prašo priteisti ieškovo naudai:
Šalies argumentai
1.1. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 73 882, 79 Eur neišmokėtos draudimo išmokos, bei 2 647, 64 Eur palūkanų; bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.2. iš atsakovų V. J. ir L. J. 4 886, 45 Eur palūkanų, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodo tokias esmines faktines aplinkybes:
2.1. Ieškovas ir trečiasis asmuo A. J. yra pastato – gyvenamojo namo, su kitais statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, kurį valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
2.2. Ieškovo brolis su sutuoktine, V. J. ir L. J., sudarė su AB DNB NORD banku 2008 m. liepos 4 d. kreditavimo sutartį Nr. K- 2400-2008-322 (toliau - Kreditavimo sutartis), o šios prievolės įvykdymą užtikrino ieškovas su sutuoktine, įkeisdami jiems priklausantį turtą, t. y. gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini);
2.3. Ieškovas 2008 m. liepos 2 d. su Atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Būsto draudimo sutartį (toliau - Draudimo sutartis), kuria apdraudė įkeistą turtą;
2.4. 2013 m. rugsėjo 14 d. įvyko gaisras, kurio metu buvo sugadintas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantis nekilnojamasis turtas.
2.5. Ieškovas kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovo užsakymu atlikto vertinimo duomenimis atkūrimo kaštai sudarė 144 609,01 Eur sumą, o AB „Lietuvos draudimas“ vertinimu – 99 767,00 Eur sumą.
2.6. Nepasiekus susitarimo kreiptasi į šalių pasirinktą nepriklausomą ekspertą, kuris nustatė, jog namo atkūrimo kaina yra 136 388,18 Eur.
2.7. Ieškovas kreipėsi su pretenzija, prašydamas sumokėti 136 388,18 Eur dydžio draudimo išmoką, tačiau jis buvo informuotas, kad neginčijama draudimo išmokos suma 72 746,47 Eur pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą sąmatą remiantis naudos gavėjo DNB banko 2015 m. rugpjūčio 21 d. atsakymu, sumokėta V. J..
2.8. Draudimo išmoka 2015 m. spalio 15 d. užskaityta kaip kredito dalies grąžinimas.
3. Reikalavimus atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ ieškovas grindžia sekančiais argumentais:
3.1. Remiantis Būsto draudimo Taisyklių 2.1, 9.2.1, 8 punktais, Draudimo sutartimi iš esmės buvo apdraustas turto savininko – Ieškovo (draudėjo) turtinis interesas, nustatant papildomą sąlygą dėl draudimo išmokos pervedimo trečiajam asmeniui (bankui), kuriam draudėjas yra įsipareigojęs pagal kitą prievolę.
3.2. Tai reiškia, kad ši sutartis savo esme nėra sutartis trečiojo asmens naudai, ji tik turi būti vykdoma draudėjo nurodytam trečiajam asmeniui tiek, kiek reikia prievolei, kurios įvykdymui užtikrinti ieškovas įkeitė apdraustą turtą, įvykdyti.
3.3. Byloje paskyrus teismo ekspertizę nustatyta, kad gyvenamojo namo, atkūrimo vertė, ekspertizės atlikimo metu, yra 146 629, 26 Eur, atsakovė sumokėjo 72 746, 47 Eur išmokos, todėl ieškiniu reikalaujama priteisti likusią 73 882, 79 Eur sumą (146 629, 26 - 72 746, 47).
3.4. Prašomos priteisti 6 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios sudaro 2 647, 64 Eur, skaičiuotinos nuo 2016 m. sausio 28 d. iki pirminio ieškinio pateikimo dienos (218 dienų).
4. Reikalavimus atsakovams V. J. ir L. J. ieškovas grindžia sekančiais argumentais:
4.1. AB DNB bankas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. gautą 72 476, 47 Eur draudimo išmoką 2015 m. spalio 15 d. užskaitė, kaip kredito dalies grąžinimą, atsižvelgiant į 2015 m. spalio 14 d. skolininko V. J. rašytinį patvirtinimą dėl kredito grąžinimo anksčiau laiko.
4.2. Anot ieškovo, atsakovai nepagrįstai praturtėjo (CK 6.237 – 6.242 straipsniai), nes gauta draudimo išmokos suma padengė savo įsipareigojimus bankui.
4.3. Atsakovai savo veiksmais pripažino nepagrįstai praturtėję, tačiau savo prievolę atsiskaityti su ieškovu patvirtino ir atsiskaitė tik 2017 m. vasario 23 d. pranešimu UAB „Lietuvos melioracija“, kuriame nurodė 64 492 Eur sumą pervesti ieškovui ir 2017 m. sausio 13 d. ieškovui sumokėjus 8 254, 47 Eur.
4.4. Remiantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju skaičiuotinos 5 procentų palūkanos nuo momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.
Šalies argumentai
4.5. Ieškovo teigimu, atsakovai apie nepagrįstą pinigų gavimą žinojo nuo 2015 m. spalio 15 d., t. y. nuo momento kuomet gauta draudimo išmoką buvo padengit atsakovų įsipareigojimai bankui.
4.6. Penkių procentų dydžio palūkanos apskaičiuotos sekančiai: nuo 64 492 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2017 m. vasario 23 d., nuo 8 254, 47 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2017 m. sausio 13 d.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimais į ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nesutiko su ieškiniu ir nurodė sekančius argumentus:
5.1. Draudimo sutartyje naudos gavėju nurodytas AB DNB bankas, todėl būtent jam ir išmokėta neginčijama 72 746,47 Eur suma (tiesioginės išlaidos).
5.2. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
5.3. Atsakovės sprendimas išmokėti neginčijamą draudimo išmokos sumą Bankui, neturėjo būti derinamas su ieškovu, nes ieškovas pasirašydamas Draudimo sutartį sutiko, jog draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, t. y. Bankui. Šiuo atveju žalos administravimo metu kilo ginčas dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio ir žalos administravimo procesas užsitęsė ilgiau nei 3 mėnesius, todėl atsakovė, vadovaudamasi Draudimo įstatymo nuostatomis, išmokėjo neginčijamą draudimo išmoką.
5.4. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodomais atkūrimo kaštais, tiek jo užsakymu atliktuose vertinimuose, tiek bendru šalių sutarimu pasirinkto eksperto, apeliuodama į tai, kad juose yra apskaičiuoti ne tik turto atkūrimo kaštai, bet ir turto pagerinimo kaštai, kurių neapima draudimo išmoka.
5.5. Atsakovė iš esmės neginčija teismo eksperto nustatytų tiesioginių išlaidų dydžio, draudiminio įvykio dienai (77 137, 83 Eur). Pažymi, kad šiuo atveju yra išmokama tik tiesioginių išlaidų suma, nes turtas nebuvo atstatomas, todėl nėra pagrindo papildomai skaičiuoti PVM, pridėtinių išlaidų ir pelno išlaidų. Visa papildomų išlaidų suma būtų apmokėta ieškovui arba tiesiogiai rangovui, jei būtų atlikti atstatymo darbai.
5.6. Pažymi, kad pagal Taisyklių 9.2.1. punkto nuostatas, nuostoliai dėl sunaikintų pastatų atlyginami jei draudėjas juos atstato ne vėliau nei per tris mėnesius skaičiuojant nuo draudimo įvykio dienos. Šis naikinamasis terminas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis) jau yra suėjęs, taigi ir reikalavimai draudikui, dėl papildomų išlaidų, yra reiškiami pavėluotai.
5.7. Nesutikdama su ieškinio reikalavimais dalyje dėl apskaičiuotų palūkanų priteisimo, atsakovė teigia savo prievoles pagal sutartį vykdžiusi tinkamai, o draudimo išmokos išmokėjimas užsitęsė dėl šalių derybų dėl nuostolių sumos, be kita ko atsižvelgiant ir į Taisyklių 9.2.1. punkto reikalavimus, iš esmės nustatančius pareigą suderinti abiejų šalių nustatytus nuostolių dydžius.
6. Atsakovai V. J. ir L. J. atsiliepimuose su ieškiniu nesutiko, nurodė sekančius argumentus:
6.1. Atsakovai neginčija aplinkybės, kad gauta draudimo išmokos suma buvo padengtas įsipareigojimas bankui, ir prievolės gautą draudimo išmoką grąžinti ieškovui. Kuri buvo įvykdyta žemiau nurodytu būdu.
6.2. V. ir R. J. 2008 m. balandžio 12 d. sutartimi įsigijo kontrolinį paketą UAB „Esparas“ akcijų, o 2013 m. lapkričio 13 d. preliminaria sutartimi R. J. įsipareigojo savo UAB „Esparas“ akcijų paketą UAB firma „Lietuvos Melioracija“.
6.3. Pagrindinė akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, tarp V. J. ir UAB firma „Lietuvos Melioracija“ buvo sudaryta 2015 m. rugsėjo 9 d., sulygstant, kad už įsigytas akcijas visa kaina bus sumokėta iki 2016 m. gruodžio 31 d., pervedant mokėtinas sumas į AB DNB bankas specialiąją sąskaitą, įsipareigojimams pagal Kredito sutartį padengti.
6.4. 2015 m. gruodžio 1 d. laidavimo sutartimi, ieškovas laidavo už UAB firma „Lietuvos Melioracija“ prievoles, pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sulygstant, kad ieškovui įvykdžius prievolę už UAB firma „Lietuvos Melioracija“, šiomis sumomis mažinamas UAB firma „Lietuvos Melioracija“ įsiskolinimas V. J..
6.5. Draudimo išmoką pervedus į atsakovo sąskaitą, atsižvelgiant į tai, kad UAB firma „Lietuvos Melioracija“ likusi skola V. J. sudarė 64 492 Eur, atsakovas 2016 m. spalio 4 d. pranešimu dėl įskaitymo nurodė įskaitantis 64 492 Eur, po kurio atsakovo skola ieškovui liko 8 254, 47 Eur, kuri buvo sumokėta 2017 m. sausio 13 d.
7. AB Luminor bankas atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad Bankas pasinaudojo Draudimo sutartyje nustatyta teise gauti draudimo išmoką bei 2015 m. rugpjūčio 21 d. Banko raštu nurodė Draudikui sąskaitą Banke į kurią turėjo būti pervesta draudimo išmoka ir iš kurios buvo padengta kredito dalis pagal Kreditavimo sutartį. 2015 m. spalio 15 d. draudimo išmokos suma buvo padengta pradelsta bei ateityje grąžintina kredito dalis.
8. Trečiasis asmuo UAB firma „Lietuvos Melioracija“ atsiliepimu ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, kad gavusi atsakovo V. J. 2016 m. spalio 4 d. pranešimą dėl įskaitymo pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 64 492 Eur mokėjimo V. J. nevykdė, kadangi V. J. pranešė, jog ši prievolė jau yra įvykdyta įskaitymu.
9. Trečiasis asmuo UAB firma „Lietuvos melioracija“ tik 2017 m. vasario 13 d. gavo iš atsakovo V. J. pranešimą, sumokėti skolą Ieškovui, atsižvelgiant į tai skola buvo sumokėta tiesiogiai R. J..
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. 2008 m. liepos 4 d. tarp Banko bei Atsakovų buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-2400-2008-322 dėl 289 620 Eur kredito gavimo gyvenamajam namui, esančiam duomenys neskelbtini. (unik. Nr. duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teise priklausančiam Ieškovui ir jo sutuoktinei A. J., remontuoti. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2033 m. gegužės 31 d. Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui Kreditavimo sutarties 10.1. – 10.6. p. buvo nurodytas hipoteka įkeičiamas nekilnojamasis turtas, esantis duomenys neskelbtini. (tame tarpe, gyvenamasis namas (unik. Nr. duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis, Ieškovui ir Trečiajam asmeniui. Kreditavimo sutarties 32 p. Atsakovai įsipareigojo apdrausti arba įsipareigojo užtikrinti, kad įkeičiamo turto savininkas apdraustų Bankui įkeičiamą turtą, draudimo išmokos gavėju nurodant Banką (t. I, b. l. 141-146).
11. 2008 m. liepos 4 d. Ieškovas ir Trečiasis asmuo pasirašė hipotekos lakštą, kuriuo Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui Banko naudai įkeitė Kreditavimo sutarties 10.1. – 10.6. p. nurodytą turtą. Hipotekos lakšte (8 punkto 3 papunkčiu) Ieškovas ir Trečiasis asmuo įsipareigojo apdrausti įkeistą nekilnojamąjį turtą visam Kreditavimo sutarties galiojimo terminui bei mokėti draudimo įmokas (t. II, b. l. 56-61).
12. 2008 m. liepos 2 d. Ieškovas ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Būsto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Serija LD Nr. 4627916, TIA Nr. 113244240), kuria Banko naudai apdraudė draudimo liudijime nurodytą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe, gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini, unik. Nr. duomenys neskelbtini) 610.000,00 Lt (176.668,21 Eur) draudimo sumai. Draudimo sutartis sudaryta pagal Būsto paskolų draudimo taisykles Nr. 064 (t. I, 26-37, 150-153).
13. 2013 m. rugsėjo 14 d. įvyko gaisras, kurio metu buvo sugadintas gyvenamasis namas bei jame esantis turtas. Ieškovas apie įvykį informavo Atsakovą ir šiuo pagrindu buvo pradėtas žalos administravimo procesas. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, tačiau nebuvo sutarta dėl nekilnojamajam turtui padarytos žalos dydžio.
14. AB „Lietuvos draudimas“ atliktais skaičiavimais atkūrimo kaštai sudarė 99 767 Eur sumą (t. II, b. l. 69-75, 83-88), tačiau ieškovui su šia suma nesutinkant, bei pateiktus savo vertintojų išvadas, šalys sulygo kreiptis į nepriklausomą ekspertą (t. I, 38-138), kuris nustatė 136 388, 18 Eur atkūrimo kaštų dydį.
15. Su šia išvada atsakovas nesutiko, motyvuodamas tuo, kad pateiktame akte yra įtrauktos ir išlaidos susijusios ne tik su daikto atkūrimu bet ir su daikto pagerinimu. Šalims nesulygus dėl draudimo išmokos dydžio, atsakovas Draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui – bankui, išmokėjo neginčijamo dydžio draudimo išmoką – 72 746,47 Eur, kuris šią sumą 2015 m. spalio 15 d. užskaitė įsipareigojimams pagal Kredito sutartį padengti (t. I, b. l. 23-25).
16. Likusi kredito suma 97 466, 60 Eur taip pat yra grąžinta ir 2016 m. spalio 4 d. prievolė yra įvykdyta pilnai, o įkeisto daikto hipoteka panaikinta (t. II, b. l. 56-62).
Dėl atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu pareikštų reikalavimų
17. Ieškovas patikslinęs ieškinio reikalavimus, remdamasis byloje atliktos teismo ekspertizės aktu prašo priteisti iš atsakovo 73 882, 79 Eur sumą, kuri susidaro iš 146 629, 26 Eur sumos (apskaičiuota atkūrimo vertė ekspertizės atlikimo dienai) atėmus 72 746, 47 Eur (faktiškai išmokėtą suma).
18. Šioje dalyje ginčas kilo ne tik dėl draudimo išmokos sumos, bet ir dėl to kokiai dienai tūri būti apskaičiuojama draudimo išmoka, t. y. įvykio dienai ar ekspertizės atlikimo dienai, bei dėl to ar draudimo išmoka turi būti apskaičiuojama pagal nustatytą atkūrimo vertę ar tik tiesioginių išlaidų suma, nes kaip teigia atsakovas, ieškovas sudegusio namo neremontavo.
19. Byloje be kita ko buvo apeliuojama ir į tai, kad atsakovas nepagrįstai išmokėjo neginčijamos draudimo išmokos sumą trečiajam asmeniui AB Luminor Bank. Vertinant šiuos argumentus, teismas neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo jiems pritarti, atsižvelgiant tiek į sudarytos sutarties esmę, tiek į teisinį reglamentavimą, tiek į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
20. Kaip minėta Kreditavimo sutartimi, suteikiant kreditą V. ir L. J., prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas R. ir A. J. priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (specialiųjų sąlygų 10 punktas), ir pagal bendrąsias kredito sąlygas kredito gavėjas įsipareigojo apdrausti arba įsipareigoja užtikrinti, kad įkeičiamo turto savininkas apdraustų bankui įkeičiamą turtą, be kita ko draudiminius įvykius, draudimo sumas ir kitas sąlygas suderinti su banku (32 punktas).
21. Šiuo atveju draudimo sutartį sudarė ieškovas, įkeičiamo turto savininkas, sulygstant, kad 100 proc. naudos gavėjas AB DNB bankas. Anot ieškovo, aptariama draudimo sutartimi buvo apdraustas būtent jo turtinis interesas, o papildomos sąlygos nurodymas dėl draudimo išmokos pervedimo bankui, nereiškia, jog sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai, nes ji turėjo būti vykdoma banko naudai tiek, kiek reikia prievolei, kurios užtikrinimui įkeistas turtas, įvykdyti. Kaip nurodo ieškovas, vien tai, kad naudos gavėjas turi teisę reikalauti išmokėti draudimo išmoką, nesuteikia jam teisės vienašališkai nedalyvaujant draudėjui, nuspręsti dėl išmokos dydžio. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai, nesuderinęs draudimo išmokos dydžio su ieškovu, išmokėjo darudimo išmoką trečiajam asmeniui.
22. Teismo nuomone, šioje dalyje ieškovo nurodytiems argumentams trūksta loginio nuoseklumo. Visų pirma, byloje nėra ginčo dėl ieškovo teisės reikalauti įrodytos didesnės draudimo išmokos sumos, juolab, kad prievolė bankui yra pilnai įvykdyta. Antra, bankui buvo išmokėta tik neginčijama draudimo išmokos suma, vadovaujantis draudimo sutarties sąlygomis – naudos gavėjui. Trečia, faktiškai išmokėta draudimo išmokos suma nebuvo padengta daugiau nei buvo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį. Ketvirta, kredito gavėjai neginčijo prievolės sugrąžinti gautą draudimo išmokos sumą ieškovui.
23. Kaip yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas draudimo sutartis gali būti sudaryta įkaito davėjo (draudėjo) ar hipotekos kreditoriaus (naudos gavėjo) naudai (Draudimo įstatymo 86 straipsnis). Taip pat draudimo sutartyje gali būti susitarta, kad draudėjo nurodymu draudikas gali vykdyti prievolę išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui – hipotekos kreditoriui, be to, tiek, kiek reikia prievolei, kurios įvykdymui užtikrinti draudėjas įkeitė apdraustą turtą, įvykdyti. Naudos gavėjo nurodymas draudimo sutartyje, kai apdraudžiamas hipoteka suvaržytas turtas, nepanaikina draudėjo teisės gauti likusią draudimo išmokos dalį, viršijančią hipotekos kreditoriaus, kaip naudos gavėjo pagal turto draudimo sutartį, reikalavimą, bet ne didesnę (kartu su išmokėta dalimi) kaip draudimo suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-706/2016, 24, 33 punktai).
24. Šioje byloje susiklostė situacija, kai išmokėta draudimo išmoka neviršijo įsipareigojimų sumos pagal Kredito sutartį. Išmokėta draudimo išmokos suma 72 476, 47 Eur kredito dalis buvo padengta 2015 m. spalio 15 d., o likusi kredito suma 97 466, 60 Eur V. J. grąžinta 2016 m. spalio 4 d. Be to, atsakovai grąžino ieškovui ir faktiškai išmokėtą draudimo išmoką. Taigi, ieškovo argumentai dalyje dėl nepagrįsto draudimo išmokos pervedimo bankui iš esmės neturi teisinės reikšmės, ginčui pagal patikslintus ieškinio reikalavimus išspręsti, todėl teismas šioje dalyje plačiau nepasisako.
25. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byla Nr. 3K-3-130-378/2016). Remiantis nurodytus žalos atlyginimo principu, teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad šiuo atveju atkūrimo kaštai turi būti skaičiuojami remiantis kainomis ne draudiminio įvykio metu, bet faktinio draudimo išmokos priteisimo metu, esant ginčui.
26. Sprendžiant ar draudimo išmoka turi būti išmokėta su visomis papildomomis išlaidomis ar tik tiesioginės išlaidos, tuo atveju kai turtas nėra faktiškai atstatomas, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).
27. Atsižvelgiant į visišką nuostolių atlyginimo principą, nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, teismo vertinimu, ieškovas šiuo atveju turi teisę reikalauti visų išlaidų sumos reikalingos turtui atkurti, apskaičiuotos draudiminio įvykio dienai.
28. Kaip minėta atsakovas atlikęs atkūrimo kaštų įvertinimą nustatė, kad jie sudaro 99 767 Eur ir išmokėjo tiesioginių išlaidų sumą 72 746, 47 Eur. Ieškovas remiasi teismo ekspertizės aktu, kuriuo nustatyta, kad draudiminio įvykio dienai atkūrimo kaštai sudaro 104 397, 60 Eur. Gyvenamojo namo atkūrimo vertė draudimo polise nustatyta draudimo suma 176 668 Eur (610 000 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad patikslinus ieškinio reikalavimus ir atlikus teismo ekspertizę, šalys remiasi dviem vertinimais, t. y. ieškovo atliktu ir teismo ekspertizės aktu, teismas vertina tik šiuo įrodymus, nepasisakydamas dėl kitų byloje pateiktų vertinimų, kuriais šalys nesiremia.
29. Teismas, šiuo atveju, neturi pagrindo kritiškai vertinti teismo eksperto padarytų išvadų, atsižvelgiant į tai, kad jos iš esmės sutampa su atsakovo pateiktais skaičiavimais. Kita vertus, atsakovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad toks skirtumas atliekant skaičiavimus yra pateisinamas. Todėl iš esmės šalims pritariant teismo eksperto padarytoms išvadoms, teismas jomis remiasi.
30. Teismo ekspertas nustatė, kad atkūrimo kaštai, draudiminio įvykio dienai sudaro 104 397, 60 Eur, tuo tarpu atsakovas faktiškai yra išmokėjęs 72 746, 47 Eur sumą. Aukščiau teismas sprendė, kad šiuo atveju draudimo išmoka turi apimti visas išlaidas reikalingas turtui atkurti nepriklausomai nuo to ar ieškovas atliks atkūrimo darbus. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 31 651, 13 Eur draudimo išmokos.
31. Sprendžiant dėl draudiko atsakomybės ribų, kai kilus ginčui nėra išmokama draudimo suma sutartyje nustatytais laikotarpiais ir šis klausimas sprendžiamas teisme, kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad šalių ginčas dėl draudimo išmokos dydžio sprendžiamas teismo, savaime neatleidžia draudiko nuo draudimo sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) mokėjimo pareigos, jeigu teismas nustato, jog draudikas apskaičiavo ir išmokėjo mažesnę, negu turėjo sumokėti, draudimo išmoką. Teismo sprendimas, kuriuo nustatomas didesnis už draudiko išmokėtą draudimo išmokos dydis, patvirtina faktą, kad draudikas netinkamai įvykdė sutartinę prievolę išmokėti draudimo išmoką per sutartyje nustatytą terminą. Tai yra pagrindas draudiko sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.256 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).
32. Taigi, teismui nusprendus, kad draudikas nepagrįstai neišmokėjo atitinkamos draudimo išmokos, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti netesybas. Ieškovas šiuo atveju prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo, už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 28 d. iki pirminio ieškinio pareiškimo dienos (už 2018 dienų), kurios sudaro 2 647, 64 Eur sumą.
33. Pažymėtina, kad pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas 6 procentų dydžio metinės palūkanos už termino praleidimą mokamos tuomet, kai abi sutarties šalys yra verslininkai, o ne tuomet kai viena iš šalių yra verslininkas, todėl šiuo atveju teismas taiko CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų dydį.
34. Draudiminis įvykis šiuo atveju įvyko 2013 m. rugsėjo 14 d. Ieškovas parašo priteisti netesybas už prievolės termino pažeidimą nuo 2016 m. sausio 28 d. ir šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Pirminis ieškinys teismui pateiktas 2016 m. rugsėjo 23 d., kas ieškovo apskaičiavimu sudaro 218 dienų. Teismas sprendė, kad nepagrįstai buvo neišmokėta 31 651, 13 Eur, taigi 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos už 218 dienų sudaro 945, 20 Eur.
Dėl atsakovų V. J. ir L. J. atžvilgiu pareikštų reikalavimų
35. Kaip nustatyta byloje, už atsakovų prievoles pagal Kredito sutartį laidavo ieškovas su sutuoktine, įkeisdami bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi, tiek skolininkai tiek, laiduotojai (apibrėžtu turtu) tapo solidariais skolininkais kreditoriaus atžvilgiu (CK 6.6, 6.81 straipsniai).
36. Kadangi, vieno iš solidarių skolininkų (laiduotojo) faktiškai gautinų lėšų buvo padengtas įsiskolinimas bankui, tai pastarasis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į bendraskolį, šiuo atveju dėl visos sumos, kuria buvo padengta skola (CK 6.9 straipsnio 5 dalis). Be kita ko, atsakovai neginčijo pareigos grąžinti ieškovui sumas, kuriomis buvo padengti įsipareigojimai pagal Kreditavimo sutartį, iš gautų draudimo išmokos sumų.
37. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šalys buvos susitarę, per kiek laiko, laiduotojo lėšomis padengus įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį, pagrindinis skolininkas turėtų šias sumas grąžinti laiduotojui. Taigi, konstatavus susitarimo šiuo aspektu nebuvimą, taikytini įstatyme nustatyti prievolių vykdymo principai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
38. Pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalies nuostatas, prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti. Išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas.
39. Byloje nėra pateikta duomenų, ir tuo nėra grindžiamas ieškinys, kad ieškovas buvo pateikęs reikalavimą dar iki ieškinio pateikimo atsakovams, prašant pervesti sumas lygias išmokėtai draudimo išmokai, kuria buvo padengti skoliniai įsipareigojimai.
40. Todėl, teismas sprendžia, kad CK 6.53 straipsnio 2 dalyje nustatytas 7 dienų terminas, negali būti skaičiuojamas anksčiau nei atsakovai gavo ieškovo ieškinį, t. y. 2016 m. spalio 6 d. taigi, prievolės pažeidimo terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. spalio 14 d. Tuo tarpu ieškovas, teismo vertinimu nepagrįstai, prašo priteisti patirtus minimalius nuostolius už laikotarpį nuo momento kuomet iš gautos draudimo užskaitytas kredito dalies grąžinimas išmokos, t. y. nuo 2015 m. spalio 15 d.
41. Sprendžiant dėl momento, kuomet prievolė laikytina įvykdyta primintina, kad kaip nurodyta šio sprendimo 6.2.-6.5. punktuose UAB firma „Lietuvos Melioracija“ buvo skolinga V. J. pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal 2015 m. gruodžio 1 d. Laidavimo sutarties sąlygas, tuo atveju jeigu laiduotojas R. J. įvykdo prievoles už UAB firma „Lietuvos Melioracija“, atitinkama suma sumažinama šios įmonės skola V. J..
42. 2016 m. spalio 4 d. pranešime dėl įskaitymo (t. II, b. l. 180) nurodyta, kad draudimo bendrovei išmokėjus draudimo išmoką, laikoma, kad R. J. (kaip laiduotojas) už UAB firma „Lietuvos Melioracija“ sumokėjo 64 492 Eur pagal Akcijų prikimo – pardavimo sutartį, ir likusi V. J. skola R. J. sudaro 8 254, 47 Eur. Ieškovas su tokiu įskaitymu nesutiko (t. II, b. l. 182-184).
43. Po nurodyto šalių rašytinio apsikeitimo pozicijomis, atsakovas sumokėjo ieškovui 2017 m. sausio 13 d. 8 254, 47 Eur, o 2017 m. vasario 23 d. pranešimu (t. III, b. l. 61) V. J. nurodė UAB firma „Lietuvos Melioracija“ pervesti R. J. 64 492 Eur sumą. Šias datas, ieškovas laiko prievolės įvykdymo momentu ir atitinkamai patikslino ieškinio reikalavimus.
44. Ieškovas apskaičiuodamas minimalius nuostolius, nurodytomis datomis remiasi kaip prievolės įvykdymo momentu ir iki šių datų atitinkamai skaičiuoja įstatyme nustatyto dydžio palūkanas. Tuo tarpu atsakovai laikėsi pozicijos, kad prievolė 64 492 Eur apimtyje buvo tinkamai įvykdyta 2016 m. spalio 4 d. pranešimu dėl įskaitymo. Su tokia pozicija teismas nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
45. Teismas sprendžia, kad nurodytas įskaitymas pagal sutartis, kurios nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, apskritai neturi reikšmės šio ginčo išsprendimui, kita vertus atsakovo 2017 m. vasario 23 d. pranešimas, akivaizdžiai liudija jo paties pozicijos pakeitimą, dėl prievolės įvykdymo tinkamumo.
46. Taigi įvertinus šalių pateiktus argumentus ir rašytinius įrodymus, darytina išvada kad prievolės įvykdymo momentas, kurį šalys pripažino, dėl 8 254, 47 Eur sumos yra 2017 m. sausio 13 d., o dėl 64 492 Eur sumos – 2017 m. vasario 23 d.
47. Todėl penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 8 254, 47 Eur skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2017 m. sausio 13 d. (133 dienos), o nuo 64 492 Eur sumos už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2017 m. vasario 23 d. (133 dienos), kas atitinkamai sudaro 150, 39 Eur ir 1 174, 99 Eur, iš viso 1 325, 38 Eur.
48. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas reikalavimą dalyje dėl 1 325, 38 Eur minimalių nuostolių priteisimo laiko pagrįstu ir įrodytu (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo ir bylos dalyje nutraukimo, bei AB Luminor bankas pateikto procesinio prašymo
49. Pirminiame ieškinyje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimus atsakovams V. J. ir L. J., prašydamas priteisti faktiškai išmokėtą 72 746, 47 Eur draudimo išmoką. Tikslindamas ieškinio reikalavimus ieškovas nurodė, atsisakantis reikalavimo šioje dalyje, atsižvelgiant į tai, jog prievolė įvykdyta. Todėl, teismas šioje dalyje byla nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
50. Trečiasis asmuo AB Luminor bankas, patikslinus ieškinio reikalavimus, prašė jį pašalinti iš bylos, motyvuojant tuo, kad jis neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Trečiojo asmens suinteresuotumas visų pirma vertintinas atsižvelgiant į faktinį ieškinio pagrindą. Ieškovas AB Luminor įtraukimą trečiuoju asmeniu iš esmės grindė tuo, kad bankui nepagrįstai buvo pervesta neginčijama draudimo išmokos suma. Taigi ieškovo pasirinktas ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas, suponuoja išvadą dėl trečiojo asmens teisinio suinteresuotumo ginčo situacijoje.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
51. Ieškovas pareikštais reikalavimais dėl procesinių palūkanų priteisimo prašo priteisti iš J. 5 procentų dydžio, o iš AB Lietuvos draudimas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
52. Šioje dalyje teismas visiškai sutinka su atsakovo AB Lietuvos draudimas atsikirtimais, kad 6 procentų dydžio metinės palūkanos gali būti taikomos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai, kaip šiuo atveju nėra, todėl teismas priteisia abiejų atsakovų atžvilgiu 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
53. CK 93 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal to paties straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo remiais nurodytu teisiniu reglamentavimu, dėl iš dalies nukrypstant nuo proporcingumo taisyklių, vertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
54. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo išvadai, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašomos priteisti patirtos teisinės pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius.
55. Ieškovo prašomas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 000 Eur už ieškinio parengimą (t. I, b. l. 194-195), 1 892 Eur žyminis mokestis už ieškinį (t. I, b. l. 196).
56. Atsižvelgiant į patikslintus reikalavimus, ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas V. ir J. sudarė 77 632, 91 Eur sumą, o AB „Lietuvos draudimas“ – 76 530, 43 Eur. Bendra turtinių reikalavimų suma 154 163, 35 Eur. Pagal civilinės bylos iškėlimo metu galiojusią CPK 80 straipsnio redakciją, pateikiant ieškinį elektroninėmis ryšio priemonėmis, ieškovas turėjo sumokėti žyminį mokestį lygų 2 025 Eur. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus patvirtinančius, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. sumokėta 1 892 Eur žyminio mokesčio (t. I, b. l. 196). Taigi, ieškovo žyminio mokesčio nepriemoka pagal patikslintus ieškinio reikalavimus sudaro 133 Eur. Ši suma iš ieškovo priteistina valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
57. Ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos paskirstomos visų pirma atsižvelgiant į atsakovams pareikštų turtinių reikalavimų apimtį, nuo bendros ieškinio sumos, kas J. atžvilgiu sudaro 50,36 proc., o AB Lietuvos draudimas atžvilgiu – 49, 64 proc.
58. Ieškovas atsakovams V. ir J. buvo pareiškęs turtinius reikalavimus 77 632, 91 Eur sumai (72 746, 46 Eur draudimo išmoka ir 4 886, 45 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl 72 746, 46 Eur sumos buvo įvykdytas bylos nagrinėjimo metu, dalyje dėl palūkanų priteisimo teismas laikė reikalavimą pagrįstu dalyje dėl 1 325, 38 Eur sumos priteisimo, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo laikytina, kad šioje dalyje patenkinta 95, 41 proc. ieškinio reikalavimų.
59. Teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, joj atsakovai J., kaip sutuoktiniai, ieškovo atžvilgiu turėjo solidarią prievolę, bylinėjimosi išlaidos iš jų priteisiamos solidariai.
60. Iš atsakovo AB Lietuvos draudimas ieškovas patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė priteisti 76 530, 43 Eur (73 8828, 79 Eur draudimo išmokos ir 2 647, 64 Eur palūkanų), teismas tenkino reikalavimą dėl 31 651, 13 Eur draudimo išmokos priteisimo ir 945, 20 Eur palūkanų, bendra suma – 32 596, 33 Eur. Taigi, viso šioje dalyje buvo patenkinta 42, 59 proc. ieškinio reikalavimų.
61. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei ieškovo prašymą priteisti 1 892 Eur žyminio mokesčio, sprendžiama sekančiai, kadangi J. atžvilgiu turtinis reikalavimas sudarė 50, 36 proc., o AB Lietuvos bankas atžvilgiu 49, 64 Eur, tai tenkanti žyminio mokesčio suma sudarytų atitinkamai 953 Eur ir 939 Eur, tačiau J. atžvilgiu ieškinys patenkintas 95, 41 proc., todėl iš jų ieškovo naudai priteistina 909 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo AB Lietuvos draudimas, atitinkamai patenkintų 42, 59 proc. ieškinio reikalavimų, – 400 Eur žyminio mokesčio.
62. Ieškovo patirtos 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į reikštų reikalavimų apimtį, išlaidų dydį, bei CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, paskirstomos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 500 Eur.
63. Atsakovo V. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. II, b. l. 20-21, t. III, b. l. 119-121, t. IV, b. l. 104-108). Atsakovui priteistina išlaidų suma proporcingai atmestų reikalavimų daliai 4, 59 proc., kas sudaro 179 Eur.
64. Trečiojo asmens AB Luminor bankas patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 242 Eur už atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuris buvo netenkintas, bei 1 210 Eur už atsiliepimo į ieškinį pateikimą.
65. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad nors AB Luminor bankas ieškovo buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, grindžiant šio asmens suinteresuotumą byloje tuo, kad neginčijama draudimo išmokos dalis buvo nepagrįstai išmokėta bankui. Tačiau teismas sprendė, kad šie ieškovo argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl įvertinus dėl kokių priežasčių trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidų, bei vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, trečiojo asmens išlaidas priteisia iš ieškovo.
66. AB Lietuvos draudimas patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 400 Eur apmokėjimas už byloje paskirtą teismo ekspertizę (t. III, b. l. 147). Šioje dalyje atsakovui iš ieškovo priteistina suma yra proporcingai lygi atmestų reikalavimų daliai (57, 41 proc.), t. y. 804 Eur.
67. UAB firma „Lietuvos melioracija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 800 Eur suma teisinės pagalbos išlaidų (t. III, b. l. 17). Šis trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą įtrauktas atsakovų J. prašymu, o jų atžvilgiu patenkintų reikalavimų dalis sudaro 95, 41 proc. Trečiasis asmuo, pagal pasirinktą poziciją, dalyvavo ieškovo pusėje. Atsižvelgiant šį nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens naudai iš atsakovų J. priteistina 763 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai solidariai iš atsakovų V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 325, 38 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 325, 38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 309 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo AB Lietuvos draudimas, j.a.k. 110051834, 31 651, 13 Eur draudimo išmokos, 945, 20 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (32 596, 33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti solidariai iš atsakovų V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB firma „Lietuvos melioracija“, j. a. k. 122264338, naudai 763 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovo AB Lietuvos draudimas, j.a.k. 110051834, naudai iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 804 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti AB Luminor bankas, j. a. k. 112029270, naudai iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 179 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 133 Eur žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
Byla dalyje dėl ieškovo R. J. pareikšto reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų V. J. ir L. J., 72 476, 47 Eur, nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.